Simon'o Covway'aus Morris'o požiūris į evoliuciją - "Darwin's Compass: Why the Evolution of Humans is Inevitable "
5 views
Skip to first unread message
Andrej S
Oct 31, 2010, 9:22:31 AM10/31/10
to G-mokslai
Simon'as Conway'us Morris'as - žymus Kembridžo universiteto evoliucinis paleobiologas, kurio pagrindinė tyrimų sritis yra gyvūnų prigimtis ir ankstyvoji evoliucija (taip vadinamas "Kambro evoliucinis sprogimas"), pasakoja apie evoliucinę biologiją ir žmogaus tikėtinumą visatoje.
Pateiktame video, autorius pasakoja apie konvergencijos fenomeną evoliucijos biologijoje, kai skirtingos prigimties organizmai, vykstant evoliuciniam procesui konverguoja tarpusavyje, t.y. įgauna panašias struktūras, biochemines reakcijas arba elgesio ypatybes, kaip ir jų tolimi giminaičiai. Tokiu būdu autorius argumentuoja, kad evoliucijos procesas yra nuspėjamas dėl to, kad skirtingose gyvybės medžio šakose mes pastoviai matome struktūrų atsikartojimus, kurios atsirado daug kartų nepriklausomai vienos nuo kitų (pvz. kardadantiškumas žinduoliuose, sudėtingos akis dvišališkai simetriškuose gyvūnuose ir pan.). Šis argumentas naudojamas, tam, kad argumentuoti, kad žmonės taip pat yra tikėtini evoliucijos rezultatai ("...Evolution of Humans is Inevitable").
Darwin's Compass: Why the Evolution of Humans is Inevitable - Paskaita apie evoliucijos proceso numatomumą.
P.S. Daugelio evoliucinių biologų S.C. Morris'o požiūris į numatomumą yra stipriai kritikuojamas, kaip "neoesancialistinis" (pvz. Prothero Donald. 2003. Inevitable Humans? Or Hidden Agendas?. Skeptic, Vol. 10, Nr. 3, 4 p.). Evoliucijos procese yra matomos konvergencijos, bet jos dažniausiai yra matomos artimose organizmų kladose (pvz. sudėtingos akys atsirado tiktai pas gyvūnus bet jų neaptinkama pas jokius kitus fotoreceptorius turinčius organizmus; kardadančiai aptinkami tiktai tarp stuburinių). S. J. Gould'as (1988) klausia, kas būtu jei kambro periodo pabaigoje neišgyventu Pikaia - visų stuburinių protėvis, kaip neišgyveno visa galybė kitų ankstyvųjų sandaros planų? Veikiausiai pasaulis būtu visiškai kitoks. Pvz. aplinkos sąlygų pokyčiai stipriai moduliuoja biotos evoliucijos eigą (pvz. maksimalus dydis stipriai ribojamas deguonies koncentracijos atmosferoje), masiniai išmirimai pakeičia biotos sudėtį ir joje esančius dominantus. Yra terminas apibūdinantis istorinio atsitiktinumo reikšmę evoliucijoje ir istorijoje - "Contingency". Istoriją ir evoliuciją apibrėžia fizinės medžiagų savybės, evoliucijos dėsniai bei istorinės aplinkybės (contingency) kuriose vyksta istorija/evoliucija. Kaip rodo gyvybės istorijos tyrimai, - gyvybės evoliucija labiau panaši į deterministinį chaosą nei tvarkingą keliavimą kažkokio "eidoso" link. Nepaisant mano (ir kitų evoliucionistų ir paleontologų) kritikos S. C. Morris'o paskaitas manyčiau svarbu pamatyti, tam, kad pasigilinti į nagrinėjamą konvergencijos temą ir gal būt surasti būdus kaip galima būtu įvertinti konvergencinių perėjimų tikėtinumą bendrai arba atskirų sandaros planų (arba bendrai evoliucinių struktūrų) atsiradimo tikėtinumą konkrečiai [o ne tiesiog vardinti pavyzdžius, kaip dažnai daroma, argumentuojant vieną ar kitą pusę].
--
AS
Pateiktame video, autorius pasakoja apie konvergencijos fenomeną evoliucijos biologijoje, kai skirtingos prigimties organizmai, vykstant evoliuciniam procesui konverguoja tarpusavyje, t.y. įgauna panašias struktūras, biochemines reakcijas arba elgesio ypatybes, kaip ir jų tolimi giminaičiai. Tokiu būdu autorius argumentuoja, kad evoliucijos procesas yra nuspėjamas dėl to, kad skirtingose gyvybės medžio šakose mes pastoviai matome struktūrų atsikartojimus, kurios atsirado daug kartų nepriklausomai vienos nuo kitų (pvz. kardadantiškumas žinduoliuose, sudėtingos akis dvišališkai simetriškuose gyvūnuose ir pan.). Šis argumentas naudojamas, tam, kad argumentuoti, kad žmonės taip pat yra tikėtini evoliucijos rezultatai ("...Evolution of Humans is Inevitable").
Darwin's Compass: Why the Evolution of Humans is Inevitable - Paskaita apie evoliucijos proceso numatomumą.
P.S. Daugelio evoliucinių biologų S.C. Morris'o požiūris į numatomumą yra stipriai kritikuojamas, kaip "neoesancialistinis" (pvz. Prothero Donald. 2003. Inevitable Humans? Or Hidden Agendas?. Skeptic, Vol. 10, Nr. 3, 4 p.). Evoliucijos procese yra matomos konvergencijos, bet jos dažniausiai yra matomos artimose organizmų kladose (pvz. sudėtingos akys atsirado tiktai pas gyvūnus bet jų neaptinkama pas jokius kitus fotoreceptorius turinčius organizmus; kardadančiai aptinkami tiktai tarp stuburinių). S. J. Gould'as (1988) klausia, kas būtu jei kambro periodo pabaigoje neišgyventu Pikaia - visų stuburinių protėvis, kaip neišgyveno visa galybė kitų ankstyvųjų sandaros planų? Veikiausiai pasaulis būtu visiškai kitoks. Pvz. aplinkos sąlygų pokyčiai stipriai moduliuoja biotos evoliucijos eigą (pvz. maksimalus dydis stipriai ribojamas deguonies koncentracijos atmosferoje), masiniai išmirimai pakeičia biotos sudėtį ir joje esančius dominantus. Yra terminas apibūdinantis istorinio atsitiktinumo reikšmę evoliucijoje ir istorijoje - "Contingency". Istoriją ir evoliuciją apibrėžia fizinės medžiagų savybės, evoliucijos dėsniai bei istorinės aplinkybės (contingency) kuriose vyksta istorija/evoliucija. Kaip rodo gyvybės istorijos tyrimai, - gyvybės evoliucija labiau panaši į deterministinį chaosą nei tvarkingą keliavimą kažkokio "eidoso" link. Nepaisant mano (ir kitų evoliucionistų ir paleontologų) kritikos S. C. Morris'o paskaitas manyčiau svarbu pamatyti, tam, kad pasigilinti į nagrinėjamą konvergencijos temą ir gal būt surasti būdus kaip galima būtu įvertinti konvergencinių perėjimų tikėtinumą bendrai arba atskirų sandaros planų (arba bendrai evoliucinių struktūrų) atsiradimo tikėtinumą konkrečiai [o ne tiesiog vardinti pavyzdžius, kaip dažnai daroma, argumentuojant vieną ar kitą pusę].
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages