Dėl mokamų įmokų tinkamo reglamento ir sudedamųjų dalių nustatymo bei bendrijos strategijos suformavimo

[Edmundas]

                                                                                                                                                                                                                       

 

                                                                          Įžvalga

2012-08-06

Vilniaus raj.

 

Ši įžvalga teikiama, išnagrinėjus esamą situaciją sodų bendrijoje „Žalesėlis“ bei pasidomėjus mokesčių rinkliavos taikoma praktika kitose sodų bendrijose. Tikėtina, kad tikslinga bendruomenei paaiškinti apie vykstančius vidinius ir išoriniuos procesus ir pokyčiuos šioje srityje.

Sodininkų bendrijų įstatyme pažymima, jog mėgėjiška sodininkystė – laisvalaikio veikla, kurios tikslas sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio sodininkų bendruomenei produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudoti jį rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Reikia pripažinti, kad šios įstatymo nuostatos ne visiškai atitinka mūsų esamą situaciją, jos gerokai platesnės, daugiau bendruomeniškos - atitinkančios kaimo bendruomenės tikslus ir siekius. Juo labiau, kad mums visiems įsigijus žemę turėjo keistis ir sodininko statusas. Taip pat pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kokios tai dalies bendruomenės nuomonė arba pozicija negali būti primesta likusiai bendruomenės daliai. Tuo labiau, kad stebint rengiamų susirinkimų praktiką Žalesėlyje, sprendimus pakartotinuose visuotiniuose susirinkimuose,  daugeliu atvejų  priima mažuma.

 Kai nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Per mūsų sodo 30 metų gyvavimo laikotarpį šiame apleistame ir pamirštame žemės lopinėlyje (pagal to meto galiojančius įstatymus) buvo sukurta sodo infrastruktūra,- aptverta  teritorija, nutiesti vidaus keliai ir vamzdynai, įrengta siurblinė, pastatyti vandens bokštai, nutiestos elektros linijos, įrengti lieptai, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės ir kt. Šiame žemės sklype įsikūrė apie 300 sodininkų. Šiandien jau neatmename to džiaugsmo ir pasididžiavimo, kad tai sukūrėme mes ir tikrai į sodą vykdavome kaip į šventę. Žinoma, viso šito nebūtų įvykę be iniciatyvių žmonių (sodininkų). Esame pamiršę tuos pradininkus, kurie asmeninės iniciatyvos dėka už nedidelius piniginius įnašus padarė tai, kuo mes ir dabar naudojamės. Pažymėtina, kad per paskutinius 20 metų nieko naujo nesukūrėme ir nieko naujo nepastatėme. Nuo apibendrinančios formos pereinant prie konkrečių dalykų, tai mūsų bendro naudojimo objektų būklė yra: bendro naudojimo žemė ir miškas (esame atleisti nuo mokesčių); vidaus susisiekimo keliai ( glausčiausiais terminais turi būti perduoti Vilniaus r. savivaldybei); vamzdynai ( naudojami pagal paskirtį); vandens bokštai ( naudojami tik dalinai); siurblinė ( veikianti); lieptai (dalis lieptų įrengti sodininkų asmenine iniciatyva); žaidimo aikštelės (veikiančios); administracijos namelis ( naudojamas pagal paskirtį; elektros linijos ( perduotos elektros tinklams); elektra - teritorijos apšvietimas ( teritorija  neapšviečiama); skelbimo lentos  (naudojamos); telefono linijos  ( perduotos TEO); tvora ( naudojama pagal paskirtį); vandens telkinys ( asmeninė nuosavybė) t.y. ( prižiūrime) devynis objektus kuriems valdyti ir disponuoti, įsteigta sodininkų bendriją „Žalesėlis“. Žalesėlio  veiklos tikslai yra: įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo nau­dojimo objektų valdymu, siekiant puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį, organizuoti ir vykdyti veiklą, kuri reikalinga bendrijos turtui prižiūrėti ir tinkamai naudoti.

Sodininkų bendrijų įstatymo viena iš nuostatų teigia, kad  bendrijos narys turi šias pareigas:

„5) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant  į sklypo dydį,  jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.“  Sąrašas baigtinis (mūsų bendrijos įstatuose kitaip nenumatyta).

Pažvelkime, kaip įvardintos infrastruktūros objektų priežiūros bei administravimo išlaidomis yra susiję su turima žemės nuosavybe (privačia valda) aplamai ir su turimu žemės kiekiu arba plotu sodo bendrijoje konkrečiai, kokios yra sudedamosios mokesčio dalys ir kokiems tikslams naudojamos surinktos lėšos?

Surenkama lėšų – 65110,91 Lt.

Nario mokestis - 38165,51 Lt.

Tiksliniai mokesčiai - 24645,4  Lt. ?

Kaupiamųjų lėšų nėra, tiesiog leidžiamos likusios nuo administravimo lėšos.

Lėšos paskirstytos (įžvalgoje naudojami praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio duomenys):

1. Administravimui (įskaitant „Sodros“ mokesčius) išleidžiama  15000+ 9000 = 24000 Lt,
2. Bendro naudojimo elektros energijai - 3097,74 Lt
3. Pokalbiams mobiliuoju telefonu - 1811,36 Lt
4. Mokesčiams VMI - 1701,84 Lt
5. Šiukšlių išvežimui – 978,00 Lt

Visą tai sudaro  apie 50 % surinktų lėšų

 Žemės valdai tapus nuosavybe keitėsi ir mūsų teisinis statusas, ir santykiai bendrijoje, o tai reiškia, kad su kiekvienu iš mūsų turėjo (privalėjo) būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartis sudaroma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Bet siekdami paprastumo adaptavome ankstyvesnę bendriją – nusistatėme ( o greičiau nustatėme) įvairias normas ir prievoles:  samdomės administratorių (pirmininką), buhalterį ir kitą bendro turto priežiūrai reikalingą personalą, neskirdami dėmesio esminiam dalykui - susitarimui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai turi bendrą tikslą, kuris lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką.  Mums netaikant jungtinės veiklos principų, kur veiklos partneriai bendrai atsako už kilusias prievoles, bet prisirišant vien prie sodininkų bendrijų įstatymo normos (nors įstatymas suteikia teisę nustatyti kitaip) būtų galima rinktis kompromisinį variantą – suformuoti mokestį pagal turimas išlaidas iš šių sudedamųjų dalių:

1.Kintamųjų išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, (atsižvelgiant  į sklypo dydį), kurios sudaro - 50% .

2.Pastoviųjų išlaidų, nesusijusių su pirmame punkte paminėtomis išlaidomis, tai yra administracijos išlaikymu, elektra, pokalbiais mobiliuoju telefonu ir kt (nepriklausomai nuo sklypo dydžio), kurios sudaro – 50%.

Akivaizdu, kad  surinktos lėšos naudojamos  neracionaliai ir tai, kad apie 50%, kas sudaro per  30.000 Lt, išleidžiame administravimui nėra teisinga. Reikia ieškoti tinkamesnio - pigesnio administracijos išlaikymo būdo, bendrijos pirmininkui mokėti už faktiškai atidirbtą laiką, o apskaitos tvarkymą perduoti buhalterinių paslaugų įmonei. Taip pat sunkiai suvokiamos ir pokalbių mobiliuoju telefonu mastas - per metus prakalbama 1811,36 Lt . Būtų prasminga išnagrinėti ir kitų išlaidų tikslingumą, pvz. kaip sodo bendrijos žemės  kadastrinius (geodezinius) matavimus – kuriems išleista apie – 30 000 Lt, o rezultato nėra.  Darbo grupė suformavo savo požiūrį ir kitais sodo bendruomenei aktuliais klausimais ir teikia šiuos pasiūlymus: rakinti vartus, atidaryti kaupimo sąskaitą, įrengti stebėjimo kamera prie įvažiavimo, tarpininkauti dėl spartesnio internetinio ryšio paslaugų teikimo , skirti lėšų kelių remontui, atstatyti vandentiekio vamzdyną, diferencijuoti mokesčius, centralizuoti buhalterinę apskaitą, peržiūrėti bendrijos pirmininko darbo užmokestį, spręsti privažiavimo į bendras valdas (sklypus) problemas, steigti bendruomenę, dalyvauti saugios kaimynystės programoje, derliaus šventėse.

Darbo grupė taip pat išsako savo nuomonę dėl kaimo bendruomenės steigimo  bei tai, kad vienas iš steigėjų galėtų būti sodo bendrija  ‚Žalesėlis‘.

Kaimo vietovėse įsikūrusios sodininkų bendrijos, kaip ir kiekviena kita kaimo bendruomenė, galėtų pretenduoti ir į finansinę Europos Sąjungos ar kitų fondų paramą. Tačiau norint gauti finansinę paramą, reikia turėti strategiją ir už ją atsakingus žmones.

Kodėl būtų naudinga steigti kaimo bendruomenę? Žmonės praranda bendrumo jausmą, o kasdienio gyvenimo rutina kuria uždarą gyvenimo būdą. Kaimo bendruomenė išjudintų vietos gyventojus iš kasdienės rutinos, telktų juos bendrai veiklai, skatintų norą patiems ieškoti kelių ir būdų spręsti savo ekonomines, socialines, aplinkosaugos, kultūrines problemas.

 Kaimo bendruomenės steigimo nauda abejoti netenka. Į vietos veiklos grupes susibūrę kaimo gyventojai, bendruomenės, socialiniai ir kiti partneriai, verslo ir vietos valdžios atstovai supranta, kaip naudinga pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto parama.

Kaimo plėtros strategijas parengusioms vietos veiklos grupėms finansuojama net iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti strategijos išlaidų. Tokių pvz. jau esama, štai  Radikiai, Kauno rajonas, ilgus metus buvo sodininkų bendrija, o nuo šių metų  Sodininkų bendrija gavo kaimo statusą ir nuo šiol galės pretenduoti  į Kauno rajono, valstybės bei Europos Sąjungos fondų lėšas, kuriomis pagerins savo gyvenimo sąlygas.