Pragmatikos
Elisabetta Buendia
Knygoje glaustai pristatomos pagrindinės lingvistinės pragmatikos kurso temos: deiksės kategorijos, pragmatinė presupozicijų samprata, performatyvų ir šnektos aktų teorijos, kalbinio bendradarbiavimo principas ir pokalbio implikatūros, mandagumo maksimos ir įvaizdžio saugojimo teorija.
LTMokomojoje knygoje glaustai pristatomos pragmatikos samprata ir istorija, svarbiausi terminai ir pagrindinės lingvistinės pragmatikos kurso temos: deiksės kategorijos, pragmatinė presupozicijų samprata, performatyvų ir šnekos aktų teorijos, kalbinio bendradarbiavimo principas ir pokalbio implikatūros, mandagumo maksimos ir įvaizdžio saugojimo teorija. Šiuolaikiniuose vadovėliuose pragmatikos tyrimo sričiai priskiriama kalbėtojo reikšmė ir pasakymo interpretacija. Šie terminai atstovauja dviem požiūriams: socialiniam, kuris sutelkia dėmesį į pasakymo kūrėją ir ignoruoja pasakymo interpretavimą, ir kognityviniam, kuris skiria visą dėmesį pasakymo adresatui ir ignoruoja socialines pasakymo produkavimo sąlygas. Pragmatika yra lingvistikos sritis, kuri tiria, kaip kontekstas papildo reikšmę; kokiu būdu reikšmės perdavimas priklauso ne tik nuo kalbėtojo ir klausytojo kalbos mokėjimo, bet ir nuo pasakymo konteksto, žinių apie pokalbio dalyvių statusą, inferuotos kalbėtojo intencijos ir t. t. Šiuo atžvilgiu, lingvistinė pragmatika paaiškina, kaip kalbos vartotojai sugeba išdviprasminti pasakymą, kadangi reikšmė priklauso nuo pasakymo būdo, vietos, laiko ir pan. Gebėjimas suprasti kito kalbėtojo ketinamą perduoti reikšmę yra vadinamas pragmatine kompetencija. Europietiškasis perspektyvinis požiūris pragmatikos objektu laiko visus kalbinio elgesio aspektus, kai kalbos priemonės vartojamos komunikaciniam tikslui pasiekti. Panašiai į pragmatiką žiūri Rytų Europos lingvistai, kurie pragmatiką laiko lingvistinės komunikacijos teorija, įskaitant ir verbalinių pranešimų poveikį žmonėms.Reikšminiai žodžiai: Deiksė; Implikatūra; Lingvistinis mandagumas; Lingvistinė pragmatika; Pragmatika; Presupozicija; Šnekos aktai; Deixis; Implicature; Linguistic politeness; Linguistic politiness; Linguistic pragmatics; Pragmatics; Presupposition; Speech acts.
Dalyko anotacija lietuvių kalbaŠiuo dalyku siekiama, kad studentai suvoktų reikšmę, atsirandančią vartojant kalbą kontekste. Kalbos vartotojai dažnai komunikuoja daugiau, negu perduoda jų pasakyti žodžiai, todėl pragmatika leidžia suprasti, kaip kontekstas papildo reikšmę, kaip veikia kalbos sistema patekusi į konkrečią kalbos ir nekalbinę situaciją, kaip įvairiais lygiais kuriamos ir interpretuojamos reikšmės. Pragmatika atskleidžia, kad reikšmės perdavimas priklauso ne tik nuo kalbos mokėjimo, bet ir nuo pasakymo konteksto, žinių apie pokalbio dalyvių statusą, teisingai suprastų kalbėtojo ketinimų ir daugelio kitų komunikacinių veiksnių. Ji apima šnekos aktų teoriją, implikuotąsias reikšmes, deiksę, pokalbio analizę, mandagumo ir kitas kalbinio elgesio teorijas. Paskaitų metu ugdoma pragmatinė kompetencija, t. y. gebėjimas suprasti kito kalbėtojo implikuojamą reikšmę.
The course is meant to teach students to acquire the ability to get the contextual meaning. Language users communicate more meaning than they put explicitly in words therefore pragmatics deals with the creation and understanding of the implied meanings. It teaches to apply contextual knowledge for meaning interpretation and includes such topics as speech acts, deixis, implied meanings, pragmatic features of conversation, theory of politeness, etc. The course allows developing pragmatic competence and better understanding of linguistic communication in general.
1. Atpažinti ir apibrėžti pagrindinius pragmatikos terminus, tinkamai juos vartoti.
2. Apibrėžti ir praktiškai pritaikyti pagrindinius kokybinius pragmatikos srities metodus: stebėjimą, pokalbio analizę, turinio analizę.
3. Apibrėžti pragmatikos vietą kalbotyros šakų sistemoje. Pagrįsti pragmatikos ir semantikos skirtybes.
4. Apibūdinti pragmatikos sąsajas su sociologija, psichologija ir kitais mokslais.
5. Apibrėžti pokalbio maksimas ir jų nepaisymo implikatūras. Nagrinėti pokalbio pragmatikos apraiškas.
6. Apibūdinti šnekos aktų teoriją ir mandagumo teorijas (lingvistinį mandagumą).
Pragmatikos sąvoka. Pagrindiniai pragmatikos srities terminai. Deiksė ir referencija. Potekstės (inferencija): presupozicija, implikacija, loginė išdava.
Pagrindiniai kokybiniai pragmatikos srities metodai: stebėjimas, pokalbio analizė, turinio analizė.
Pragmatikos vieta kalbotyros šakų sistemoje. Pragmatikos ir semantikos skirtybės.
Pragmatikos sąsajos su kalbotyros, psichologijos ir sociologijos mokslais.
Pokalbio struktūra. Pokalbio maksimos ir jų nepaisymo implikatūros. Pokalbio pragmatika.
Šnekos aktų teorija. Mandagumo teorijos (lingvistinis mandagumas).