2017.10.28 Partizanų takais: Pirčiupiai-Žagarinė
Tapufilialas
Partizanų takais: Pirčiupiai-Žagarinė
2017 m. spalio 28 d., šeštadienis
Renkamės: Vilniaus AS, 30 aikštelė.
Išvykstame: 7:50 Marijampolės autobusu iki Pirčiupių (3.20 €, atvyksta 8:34).
Keliausime: Pirčiupiai – Pirčiupių mšk. – Rūdninkų giria – partizanų bazė – Špigulė up. – Senieji Maceliai – vėl Rūdninkų giria – Neprudka up. – Merkys (stovykla) – Žagarinė (21 km).
Pastabos: Neskubėsime, pakeliui uogausime, grybausime. Tikėtina prisiskinti putinų; jie auga pelkėtoje vietoje, ten šįmet būtini gumiakai.
Grįžtame: 18:40 Rūdninkų autobusų iš Žagarinės (1.80 €, Vilniuje 19:35). Jei oras bus nepalankus, trumpinsime maršrutą, eisime truputį greičiau ir grįšime 16:30 autobusu.
Vedlys: GintasTapufilialas
Partizanų takais: Pirčiupiai-Žagarinė (2017.10.28)
Dalyvavo: Dalia*, Gita, Irena(M)*, Liuda, Egidijus*, Feliksas, Gintas, Rimantas, Rolandas, Skirmantas.
Trys dalyviai* šiuo maršrutu - pirmą kartą; jiems gerai - viskas nauja. Bet ir kitiems, pasivaikščioti gražiais miškais vieną kartą metuose, ne nuobodu. Grybų pakeliui mažai; rinko tik užkietėjąs grybautojas Rimantas ir truputį Dalia. Per priešpiečius Gita visus privaišino pačios keptu labai skaniu pyragu. Nutarta grįžti ankstesniu 16:30 autobusu (nepalanki orų prognozė), tai, taupant laiką, į partizanų bazę neužėjome. Nuo sovietmečio pabaigos bazė yra visiškai apleista, išplėšta. Tai yra negerai: Lietuvos partizanai, kokie jie nebebūtų, visi kovojo ir mirė už teisybę...
Putinų prie Špigulės up. yra mažai ir jie prasti; trumpai parankiojo jų tik 3-se.
Pietūs, praėjus Senuosius Macelius, įprastoje vietoje, tik šį kartą teko įsikurti po didele egle: dulksnojo lietutis. Po ja buvo sausa ir visi laisvai tilpome. Visokie skanėstai, protingos (ir nelabai) kalbos, menas: Feliksas perskaitė eilėraštį.
Atliekamą laiką (~50 min), kaip įprasta, praleidome stovykloje ant aukšto Merkio kranto (1.2 km iki stotelės Žagarinėje). Dauguma dalyvių stovykloje šį kartą buvo kažkokie nelinksmi ir neaktyvūs: nenorėjo kurti laužo, dainuoti, šokti „Laurenciją“ (dulksnojo lietus ir gal buvo kiek pavargę). Feliksas vis tik užkūrė simbolinį lauželį iš Egidijaus iš namų atneštų kelių sausų skalelių. Kai pajudėjome stotelės link, vėl visi pralinksmėjo. O stotelėje, Rimanto vedami, sudainavo dainą Vėlinių proga. Taigi, žygelis (~21 km) prasidėjo ir baigėsi labai gerai.
Tapufilialas
Rimantas - aistringas grybautojas. Rolando foto ir komentaras:
