2020.11.23 Keliaukime individualiai, arba...
Tapufilialas
Kol nesibaigs karantinas, keliaukime individualiai, arba mažomis „šeimyninėmis“ grupelėmis. Saugokime save ir kitus. Parašykite „tapufilialui“ apie savo keliones.
Tapufilialas
Lazdėnai (2020.11.20)
Liuda. Mes (Aušrelė, Juzina, Liuda, Feliksas) lapkričio 20 d. iš Rykantų ėjome palei Neries kilpas iki Lazdėnų. Paneriškių ąžuolo neaplankėme, nes praėjome jį aukščiau. Ėjome gražiais, aukštais Neries krantais, kur pavasarį žydi daug šilagėlių (šiose vietose buvome labai seniai). Pakeliui dar ir grybų radome. Matėme daug gulbių Neryje ir gražuolį vanagą, skrendantį virš Neries. Priėjom Paneriškių regyklą (kaip mes sakom Nice Vive). Atsiveria įspūdingas Neries vingis su salelėmis. Oras saulėtas, pakrantės pasipuošę auksu. Pabuvome čia ilgiau. Pakeliui radome mažą, akmenukais papuoštą laužavietę. Ir mes ten pakūrėm lauželį, pietavome ir baigėm gerti Rolfo kavą. Ėjome labai neskubėdami. Dar pasigrožėjome sraunios Bražuolės slenksčiais. Prie Lazdėnų aplankėme apleistą aronijų sodą, dar pilną uogų. Lazdėnų stotelėje gyventojai vis dar augina gražius paukščius (žąsis, antis, kuoduotas vištas). Turėjom laiko jomis pasigrožėti.
Nuėjom apie 15 km. Pasiilgom poezijos ir dainų...
Liudos foto: 1. Gražiausias vaizdas (Nice Vive) 2. Rudens grožis.
Tapufilialas
Kryžiškės – Pagiriai (2020.11.21)
Dalia, Gintas, Skirmantas. Įprastu Rūdninkų busu 9:15 iš AS iki Kryžiškių. Keliauta Ropėjų mšk. pro Kryžiškių tvenkinius (foto), Melikonių mšk. pro Kaišialakių kaimą (foto) ir palei Pagirių-Kaišialakių žvyro karjerą (gražūs karjero vaizdai) Pagirių link. Netoli kaimo, miške – pietūs, simbolinis lauželis. Neįprastai gražiai, apšviesti ryškios saulės, rudeninės pievos ir dangaus fone, atrodė Kaišialakiai.
Neskubėdami nuėję ~14 km, grįžome iš Pagirių 16:33 miesto 78 busu.
Dalios nuotraukose: 1. Tvenkinių vaizdelis 2. Kaišialakiai.
Tapufilialas
Taputapu (2020.11.27)
Lapkričio 27 d. (Liuda, Stasė, Zita, Feliksas) keliavom iš Baltamiškio į Lazdėnus. Aplankėm Lietuvos pasieniečio J. Kybarto žuvimo vietą prie Bražuolės upelio. Kadangi Rolfo kavos nebuvo, gėrėme Liudos karštą vyną. Toliau ėjom link Karageliškių kaimo. Pakeliui miške radom voveraičių plantaciją, bet nerinkom. Nepriėję Peklynės kalno pasukom link Lazdėnų. Ėjom palei Nėrį. Daug įspūdingų stačiais šlaitais griovų, apaugusių didžiuliais medžiais. Dėl laiko stokos tik parymojom šalia ilgų laiptų vedančių prie upės, kur yra Karvutės akmuo ir Ausiutiškių konglomeratas - gamtos sukurtas moderniojo meno kūrinys. Aplankysime kitą kartą. Prie Ausiutiškių regyklos - pietūs, miniatiūrinis lauželis. Staselė vaišino samogonu ir Honkongo saldainiais, raugintais agurkais. Jie mums priminė Skirmantą. Dar kartą kūrenom lauželį netoli Bražuolės stovyklavietės. Nuėjom 16 km. Iš Lazdėnų GŽ st. išvykome namo.
Feliksas.
Liudos nuotraukoje: Nuostabus vaizdas nuo Ausiutiškių regyklos.
Stasės: Prie paminklo J. Kybartui (selfukas). Laiptai link Karvutės akmens ir konglomerato.
Tapufilialas
Valai – Rykantai (2020.11.28)
Juzina, Gintas. Iš Valų todėl kad, atvažiavus į Grigiškes tinkamu laiku, miesto 28 busas nuveža į mišką ir nereikia eiti ~1.5 km Grigiškių gatvėmis. Pirmą kartą šį rudenį gamta pasidabino iškritusiu sniegu. Startas ~9:15. Maršrutas žinomas: mišku iki Saidės up., jos pakrante (kai kur sudėtingas takas) – palei Nerį (už Vosyliukų sodų, čia reikia įveikti vieną statų šlaitą) – prie Vilsos up. ir taku palei ją – vėl palei Nerį (už Semeniukų sodų) – Popų kilpa (pilkapynas, buv. Popų sodyba prie Neries, anapus – Vilbės žiotys) – iš kilpos Rykantų link. Neryje, įvairiose vietose, matėme gulbių būrius. Pietavome netoli pilkapyno. Juzina vaišino alumi ir kt. Į Rykantų GŽ st. atėjome per Balčiūnus (autentiškas kaimas). Visą dieną buvo geras oras; kai kada nuo medžių krito patirpęs sniegas. Neskubėdami nuėjome ~15 km. Traukinys į Vilnių 16:30.
Tapufilialas
Sniegas (2020.12.04)
Liuda, Feliksas. Gruodžio 4 d. keliavom iš Rykautų į Trakus. Mums buvo nauja, kad kelias link "vamzdžio" po Kauno plentu asfaltuotas. Miške keliai pabarstyti sniegu ir po naktinės vėtros medžių šakelėmis. Keliukai vingiuoti ir labai kalvoti, aplink vietoje arimų daug namų, tvorų ir šunų. Nedaug belikę jau Miško, kur dar galima kiek nors įsibėgėti. Tikimės, kad pavasarį, kai eisim į Bražuolės piliakalnį, dar mums žydės žibutės, plukės, purienos, o virš Ignalinos vienkiemio dar skraidys gandrai. Būdos kaime, buvusioje fermoje, įsitaisė žirgynas. Pro Angelų kalvą nuėjome į Akmenos pliažą. Pūtė stiprus vėjas. Pietūs be laužo. Palei ežerus atėjom į Trakus.
Būkite visi sveiki. Feliksas.
Liudos foto: Naujas žirgynas Būdos kaime.
Tapufilialas
Baltosios Vokės durpynu (2020.12.05)
Dalia, Gintas. Rūdninkų 9:15 busu iki B. Vokės – palei tvenkinius – buvęs B. Vokės durpynas – rytinis Ropėjos mšk. pakraštys – 40 totorių tvenkinys – Tarnėnai – Kryžiškės (~17 km, 16:50 busu namo). Tvenkiniuose ramu, nesimatė nei žvejų, nei paukščių. Durpyne (mes ten buvome prieš metus, 2019.10.05) daug pasikeitimų: „nušienauti“ dideli plotai („Natūra-2000“, kad neaugtų krūmynai), kanaluose išardytos bebru užtvankos, tvarkant aplinką technikos privažinėti nauji, vedantys į aklavietes, keliai ir kt. Nepaisant pakeitimų, durpyne ramu (sutikome tik vieną džipą ir mus pralenkė dvi jaunos turistės), savotiškai gražios, rudeninių spalvų, plačių horizontų erdvės. Dalia ten pirmą kartą, jai – teigiamas įspūdis. Išėjus iš durpyno, miške – pietūs. D. atsinešė skanių patiekalų. Kryžiškėse, laukiant busą, miške, netoli stotelės, kūrenome lauželį. Oras visą dieną buvo geras.
Dalios nuotraukose: buvusio durpyno vėlyvo rudens vaizdai.
Tapufilialas
Žygelis (2020.12.11)
Gruodžio 11 d. Juzina, Liuda, Feliksas keliavome iš Lentvario į Trakus. Praėję Lentvario dvaro parką, kirtome geležinkelį ir pagal tradiciją prie Balčio ež. vaišinomės Rolfo kava. Pro Žydiškes atėjome į Varnikų girią, kuri mus pasitiko pabalinusi takus baltu, maloniai girgždančiu sniegeliu. Poilsis prie Skaisčio ež. su vaizdu į "Skirmanto vilą" kitame krante. Vaizdas idiliškas, žiemiška ramybė. Net paslaptingas paukštelis tulžys du kartus praskrido vandens paviršiumi, mus pasveikindamas. Toliau ėjom Skaisčio pakrante. Pakeliui pietavom. Stalu mums pasitarnavo kelmas, gražiai nuklotas ąžuolo lapais. Pradėjo krapnoti, išbluko žiemiškos spalvos. Pro Varnikus, tilteliais link senosios pilies. Lukos ež. pakrante pasiekėm Trakų a/s. ir išvykome namo. Feliksas.
Liudos foto: Nuostabus žygelio vaizdelis.
Tapufilialas
Iš Karveliškių į Lazdynus (2020.12.12)
Dalia, Gintas. Daug kartų ėjome šiuo puikiu maršrutu per Griovų GMD iš Karoliniškių (Vaivorykštė) iki Karveliškių. Šį kartą – atvirkščiai. Pakeliui (valanda kelio) – komfortabili Dienių stovykla su papuošta Kalėdine eglute (foto). Pats laikas atsigerti arbatos. Vedliui ne visur sekėsi pataikyti į „savo pėdas“, tai pavingiuodami, pailsėdami, pietaudami ~15:30, dar šviesu, atėjome į Vaivorykštės st. Oras buvo geras, apie -2℃ šaltukas; truputį sniego, miškais, kalniukais neslidu.
Dalios foto: Dienių stovykla ir jų Kalėdine eglutė.
Tapufilialas
Griovų geomorfologiniu draustiniu (2020.12.19)
Juzina, Zita, Gintas. Pradėjome 9 val. nuo Bitėnų st. (Pilaitė), iš ten pat ir grįžome ~16:30. Daug gražių takų-takelių, kalnų-kalnelių (apie draustinio niokojimą motociklais nesinori kalbėti). Aplankėme Bieliūnų Ąžuolą, kritusį 2011 m. Vaizdas įspūdingas: galiūnas apsamanojęs, ant jo auga eglutės ir veisiasi, žinoma, visokie gyviai. Garbingas ~600 metų galiūno gyvenimas, mirtis, ir pomirtinis gyvenimas - visas grąžins save gamtai. Nuėjome į Dienių stovyklą prie Šaltinėlio. Ten radome Palma ir Onutė; jos išvirė skanią daržovinę sriubą ir mus vaišino. Pietavome, bendravome (saugiai) kokią valandą. Seniai lankomės Griovų GMD, bet vis atsiranda dar nevaikščioti (ar užmiršti) takeliai. Oras buvo geras. Grįžtant, Gilužio ež., būrys ančių ir gulbių džiugino žiūrovus...
Juzinos nuotraukose: Svečiuose Dienių stovykloje, Gulbės Gilužio ežere.
Tapufilialas
Medžiakalnio geomorfologiniu draustiniu (GMD, 2020.12.26, šeštad., 2-oji Kalėdų d.)
Juzina, Zita, Gintas. Pradėjome ~10 val. nuo Gineitiškių ež. (iš
Pašilaičių ž. ten mus auto atvežė Rolfas). Senas gatvinis, palei ežerą, Gineitiškių
k., už jo – vien naujų laikų pilaitės. Pro jas, per laukus į Mūrinės mšk.
rytine dalį, Maskoliškės, Medviediškės, Augustai, mūsų pietų vieta miške prie
didelio pasėlių lauko. Šalimais (dauboje, nes aukščiau - vėjelis) simbolinis
laužas, pietūs. Šventėme... GMD kaimeliai yra išmėtyti „kupetomis“, nesuprasi, kuri
kokiam priklauso. Vien Medžiakalnio k. žemėlapiuose yra pažymėtas 3-ose
vietose. Per vieną tokį, nuo pietų vietos, grįžome miškais-laukais, takais-keliais,
pro buvusį Zujūnų žvyro karjerą, į Zujūnus (~15:30, 32 buso st.). Nuo čia, ~2.5
km, Juzina, pro Buivydiškių dvarvietę, pėsčiomis grįžo
namo; kiti, dar „pabalevojus“, – išvyko 16:03 busu į Pašilaičių ž.
Palei pietrytinius GMD pakraščius dabar išdygo ištisi naujų namų kvartalai. Jų gyventojus iš namų išvarė karantinas ir ilgos Kalėdų atostogos. Nemažai jų, šeimomis, sutikome miško pakraščio keliukuose.
Oras buvo geras, retsykiais gražiai pasnyguriavo. Nuėjome ~15 km (J. daugiau).