2024.03.09 Mickūnai – Šilėnai
Tapufilialas
Mickūnai – Šilėnai
2024 m. kovo 9 d., šeštadienis
Renkamės: Vilniaus GŽ stoties kasos
Išvykstame: 7:38 Turmanto traukiniu iki Mickūnų (atv. 7:59, bil. 1.50 €)
Keliausime: Miškais, laukais, kaip vedlys ves (12-15 km).
Grįžtame: 15:36, arba 16:51, miesto 38 busu iš Šilėnų (A. Veržuva, Antakalnio ž. 16:02 (17:16 ).
Vedlys: FeliksasTapufilialas
Mickūnai – Šilėnai (2024.03.09)
Dalyvavo: Alma, Juzina, Benediktas, Feliksas, Gintas, Volodė. (6)
Panašiu maršrutu Feliksas vedė grupę prieš 4 mėn., 2023.11.18 (žiūr), ir dar kelis kartus anksčiau. Jis – brūzgynų mėgėjas – visada įvesdavo į neapsakomai brūzgingą, pelkėtą, vietomis iškirstą, mišką, esantį piečiau Šeškučių pievų. Taip buvo ir šį kartą, tik dar prisidėjo daug medžių išvartų. Anksčiau G. net džiaugdavosi, kai vedant F. jis patekdavo į tokias vietas, kur „normalūs“ žmonės niekada nesilanko. Bet dabar, kai jo kojos tapo ne tokios stiprios ir lanksčios, tokie išbandymai jam tapo realiai pavojingi, ir jis, besikeikdamas, reiškė nepasitenkinimą savimi laiku neatsijungus nuo grupės. Tačiau, be miškų, norisi ir šiokio tokio bendravimo... Atėję į didelę medžiotojų pievą (tik ~200 m nuo Šeškučių pievų ), kurią anksčiau daug kartų lankėme „normaliais“ keliais-takais slidėmis ir pėsčiomis, radome atnaujintą medžiotojų bokštą ir aktyvios medžioklės žymes. Kelias iš minėtos pievos, tinkamas džipams ir sunkiai miško grobimo technikai, kerta pelkę, kurioje gimsta Puškarnės intakas (yra vandens pralaida). Šioje vietoje šiltu metų laiku kelyje tvyro gilus purvas; normaliai galima eiti tik avint gumiakus. Dabar, neišėjus pašalui, - be problemų. Ten bebrams teko tvenkti gana platų pelkės ruožą, nes nėra vienos upelio vagos. Gana šalta diena. Pelkės pakraštyje (kur ir praeitą rudenį) laužas, pietūs, Tarptautinės Moters (kovo 8-sios) dienos minėjimas. Benediktas dovanojo Joms dėžutę saldainių ir stipraus, kvapnaus gėrimo. Buvo ir kitokių buteliukų... Ta proga G. apšvietė dalyvius (ликбез - ликвидация безграмотности) apie Clara Zetkin, kuri 1910 m. pasiūlė šią šventę, ir jos jauną draugę Roza Luxemburg (abi anų laikų žymios Vokietijos ir Tarptautinės komunistinės veikėjos). Toliau, iki A. Veržuvos buso st. (15:36), - daugybę kartų vaikščiotais keliais. Geras buvo oras ir žygelis.
Priedas: Volodės poetinė kūryba.
Vladimir Osipov – keliautojas, filosofas, poetas...
Dedikacija turistams. По случаю нового 2024 metų сезона.
Года идут и мерят их походы наши,
По ним считаем мы
И подвиги свои и praradimai.
Но, чем больше богатеем мы годами,
Тем меньше сил у нас,
Хотя проблем и больше !
Спасение тут одно -
Чем больше счет годов,
Тем меньше должно знать о них !
Что и пожелаем туристам нашим,
Ну, и другим в придачу !