2021.07.10 Žeimena – Švenčionėliai

60 views
Skip to first unread message

Tapufilialas

unread,
Jul 7, 2021, 5:23:17 AMJul 7
to Tapufilialas

                    Žeimena – Švenčionėliai

                        2021 m. liepos 10 d., šeštadienis

Renkamės:     Vilniaus GŽ stoties kasos

Išvykstame:    7:40 Turmanto traukiniu iki st. Žeimena (atvyksta 8:53, bil. 3.55 €)

Keliausime:    Miškais, laukais, kaip vedlys ves, ~15 km. Maudynės keliose vietose; grybai, uogos (pavalgymui) ir kt. malonumai.

Grįžtame:       Pagal aplinkybes: traukiniu 17:09 ar 19:13 iš Švenčionėlių (Vilniuje 18:27 ar 20:31, bil. 3.85 €)

          Vedlys:           Dalia  (filiale 2021.07.07   )


Tapufilialas

unread,
Jul 11, 2021, 11:28:25 AMJul 11
to Tapufilialas

Žeimena – Švenčionėliai (2021.07.10)

Dalyvavo: Alma, Dalia, Ingrida, Juzina, Liuda, Palma, Albertas, Egidijus, Feliksas, Gintas, Henrikas (11).

Atvykus į GŽ st. Žeimena, iškart nuėjome prie upės kranto istorinės vietos, kur seniai-seniai krovėme baidares iš traukinio, ar į jį, nes čia nuo GŽ st. iki vandens tik ~100 m. Dabar taip niekas nedaro,  „prieplauka“ krante ir vandenyje yra apžėlusi. Prie sudūlijusio stalo (foto) išgėrėme Juzinos-Rolfo kavos ir, kas vyresni, prisiminė gerus laikus.

Nuo GŽ st. žvyr. keliuku (~3 km) iki Liūlinės be sustojimo. Ten, perėjus tiltu į kitą (dešinįjį) Žeimenos krantą, - prižiūrimas pliažas, pirmos maudynės, poilsis. Nuo čia (vėl grįžus į kairįjį krantą) iki pat Švenčionėlių, - puikus, Dalios išvaikščiotas, maršrutas Žeimenos pakrantėmis. Sustojome gal kokius 5 kartus gražiausiose vietose maudynėms, pauogavimui (mėlynės), pietums. Prie aukšto, smėlėto kranto sutikome „armadą“ sustojusių baidarių. Jų įvairaus amžiaus keleiviai (berods 2 didelės grupės), išlipę aukštyn, gana triukšmingai ilsėjosi. Jaunimas, išsibėgėjąs stačiu krantu, nardydavo į vandenį ir ten šėldavo. Mes ~10 min. pasėdėjome netoliese, stebėdami šį linksmą, spalvotą reginį.

Švenčionėliuose Dalia nuvedė į savo gerai prižiūrėtą sodybą. Ten žygelį apvainikavo balius (foto). Šis maršrutas mums buvo naujas. Ačiū Daliai. Tikimės, kad ji mus pavedžios ateityje ir kitais maršrutais   Švenčionėlių apylinkėse. Išvykome namo 19:13 traukiniu (Palma – 17:09).

Alberto nuotraukose: 1. Žeimena. Prie sudūlėjusio stalo... 2. Teko eiti ir tokia žole. 3. Balius Dalios sodyboje.

Prie sudūlėjusio stalo_20210710.jpg
Balius_20210710.jpg
Aukšta žolė_20210710.jpg

Tapufilialas

unread,
Jul 11, 2021, 11:56:22 AMJul 11
to Tapufilialas

Žeimena – Švenčionėliai (2021.07.10).

Almos tekstas ir eilėraštis

Dalyvavo: Alma, Dalia, Ingrida, Juzina, Liuda, Palma, Albertas, Feliksas, Egidijus, Henrikas, Gintas (11).

Atvykome traukiniu iki Žeimenos stoties ir visą ilgą karštą dieną keliavome nuostabiais Žeimenos pakrantės miškais, jos skardžiais ar ją lydinčiu geležinkelio pylimu. Kelionė buvo ypatinga gaivinančiomis maudynėmis Žeimenos smėlėtuose ir šaltiniuotuose duburiuose, ypač tebesitęsiant Lietuvai jau įprastiems ekstremaliems karščiams. Deja, dalis dalyvių (kaip vėliau paaiškino dėl sveikatos problemų) šalto vandens vonių kategoriškai vengė. Tačiau rūškanų veidų nebuvo. Jie mėgavosi ilgais pasėdėjimais, gražiais vaizdais, bendravimu, mėlynių paskanavimu ir net atsargų sukaupimu parsinešimui.

Žygio finalas buvo Dalios sodyboje Švenčionėliuose su Dalios specialiai mums išlaikytu vynu ir firminiais žagarėliais. Vyriausias mūsų vadas ir žynys tiek prisikrovęs saulės energijos nepatingėjo iš Švenčionėlių priemiesčio nukulniuoti į ne per arčiausiai esantį prekybcentrį ir mums žygio pabaigtuvėms atgabenti šalto alaus. Tačiau visi jau buvom tiek užganėdinti (pamylėti) Dalios vaišingumo ir šilto priėmimo, kad alaus mums beveik nebereikėjo.

Tada grįžom namo visiškai vėlai ir nusikalę (gerąja prasme) kaip ciuciukai per kermošių.

Almos tos dienos įkvėptas lyrinis nukrypimas :

Tu viską žinai kas buvo,
Tu viską jauti kas ateis,
Bet pačios tikriausias akimirkos
Kai tu esi su draugais.
Ne visi tave pripažįsta,
Vieni juokauja, kiti klysta,
Kiti mato tave kaip pro šydą.
Bet man pačios gražiausios minutės
Kai mes žengiam tyloj lietui lyjant.
O kai saulė išvarvina prakaitą
Ir apglėbia žolynais mus upė
Mano kūnas plaukas į vandenį
Kaip sesuo žaliųjų undinių.
O ant šlaito aukštai atsisėdę
Mano broliai lyg vanagai
Žvilgsnius įbedę į tolį
Ir lyg Budos parimę savy
Ar upės tėkmiojoj srovėj
Akimirką šią medituoja.
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages