2020.10.17 Partizanų takais: Pirčiupiai – Baltoji Vokė (patobulintas)

[Tapufilialas]

Partizanų takais: Pirčiupiai – Baltoji Vokė (patobulintas)

                        2020 m. spalio 17 d., šeštadienis

Renkamės:      Vilniaus AS, 30 aikštelė.

Išvykstame:    7:50  Marijampolės busu iki Pirčiupių (3.50 €, atvyksta 8:34).

Keliausime:    Pirčiupiai – Pirčiupių mšk., Rūdninkų giria – partizanų bazė – Špigulė up. (tikėtini putinai, ten pelkėta) – Neprudkos up. pakrante – Merkys (stovykla, lauželis) – B. Vokė (~20 km).

Grįžtame:       18:40 Rūdninkų busų iš B. Vokės (2.10 €, Vilniuje ~19:30).

Pastabos:        Maršrutas trumpesnis, bet sudėtingesnis – neišeidinėsime į asfaltą (per Špigulę – bebrų užtvanka, per Neprudką – nukritusiu medžiu, palei ją ~1 km – aukšta žolė, pasitaikys pelkėtos vietos). Patartina avėti lengvus gumiakus. Pakeliui rausime baravykus. Neskubėsime.

         Vedlys:            Gintas

[Tapufilialas]

  Partizanų takais: Pirčiupiai – Baltoji Vokė (patobulintas) (2020.10.17)

Dalyvavo: Juzina, Liuda, Zita, Albertas, Feliksas, Gintas, Rimantas, Volodė. (8)

Mūsų kasmetinis rudens žygelis; ėjome (nuo Pirčiupių memorialo, foto) jau 6-ą kartą. Pakeliui grąžūs, gerai tvarkomi ir, žinoma, kertami miškai. Užėjome į sovietinių partizanų bazė Rūdninkų girioje. Ten jau seniai viskas, ką galima išplėšti, – išplėšta. Bunkeriai ir kt. patalpos laikosi vien tuo, kad, restauruojant bazę, buvo panaudotas betonas, o medis – tik vidiniai „apdailai“, atkurti autentišką vaizdą. Prie šio restauravimo brandaus socializmo laikais svariai prisidėjo auksinių rankų meistras Petras(E).

Putinai prie Špigules up. (vėlesniuose žmlp ši up. vadinama Piguičius). Jų nedaug, kai kas parankiojo. Padarę lieptelį (foto), perėjome anapus Špigulės, neišeinant į asfaltą prie Senųjų Macelių. Šią vietą, kur galima patogiau pereiti, vedlys, besižvalgant, rado praeitą rudenį. Anapus radome 5 auto; jais atvyko šauliai. Vienas iš jų sakė: nori pabandyti „išgyventi“ Špigulės pelkynuose-brūzgynuose.

Pietūs – toje pačioje, jau 6-tą kartą, vietoje: N-S linijos ir miško keliuko sankirtoje. Viskas – kaip visada: gausu, skanu, linksma...

Eiti Merkio link brūzgingu Neprudkos krantu buvo atsisakyta (ir gerai padarėme); apėjome šias vietas, kaip įprasta, mišku į N ir 0.8 km asfaltu.

Du siurprizai: 1. Lieptas per Merkį pavojingai pakrypęs, juo pereiti – buvo tikra atrakcija (foto), 2. Apgriuvusi stovykla prie Merkio – naujai sutvarkyta. Buvome maloniai nustebinti ir praleidome ten laiko atsargą (~1 val.): balius iš maisto likučių, simbolinis lauželis (foto).

Oras buvo labai geras. Grybų pakeliui pasitaikė mažai, bet aistringas grybautojas Rimantas (foto), kitiems padedant, prisirinko jų pusę pintinės. Per ilgą dieną, gražios gamtos prieglobstyje, neskubėdami, nuėjome ~22 km.

Alberto nuotraukos: 1. Prie memorialo (dvi mūsų mergaitės nepanoro...) 2. Lieptas per Špigulę 3. Pavojingas lieptas per Merkį 4. Naujai restauruota stovykla prie Merkio 5. Rimantas – aistringas grybautojas.