2020.06.20 Nemenčinė: apylinkėmis ir Rasos šventė
Tapufilialas
Nemenčinė: apylinkėmis ir Rasos šventė
2020 m. birželio 20 d., šeštadienis
Renkamės: Vilniaus AS, 9 aikštelė
Išvykstame: 08:20 Švenčionių busu iki st. Nemenčinės girininkija. Į busą galima įsėsti ir Antakalnyje, Nemenčinės st. ~8:35 (atvyksta 9:02, bilietas ~1.50 €).
Keliausime: Nemenčinės gir. – ež. Gėla (maudynės) – žemuogių pievos, ąžuolai (žvalgysime derlių) – Malūnas – Liucionys („Beždžionių tiltas“, norintieji galės juo pasivaikščioti arba pasimaudyti Neryje) – miškais – Stripūnų ež. – Raudondvaris (dvarvietė, buv. alaus bravoras) – miškais Nemenčinės gir. – Piliakalnio k. (čia Irenos P. sodyboje „Raskila“ švęs „Rasas“) – Nemenčinės plkln. – AS st. (~20 km).
Grįžtame: 18:30 paskutiniu busu iš Nemenčinės (Antakalnyje 18:56).
Vedlys: Gintas (Dvasinis vadovas Rimantas Matulis)Tapufilialas
Nemenčinė: apylinkėmis ir Rasos šventė (2020.06.20)
Dalyvavo: Alma, Dangira, Joana, Juzina, Liuda, Regina(D), Zita, Albertas, Gintas, Rimantas, Rimas(Raist). (11)
Maudynės Gėlos ež. (kas maudėsi, kas – ne...); kaip įprasta: Rolfo-Juzinos kava ir Alberto saldainiai prie jos. Prie gero taip greitai priprantama, jei kada – nėra, pradedama dairytis: kaip čia taip, kodėl nėra, kur...
Pievose žemuogės jau noksta. Geros mergaitės parankiojo, vaišino vyrus... Bet ten kažkas vyksta: ąžuolas (kuris prie pat keliuko) dabar stovi vienišas, jį supę medžiai, krūmai, ir toliau, švariai nuskusti. Praėjus Malūnės k., pievose aukšta žolė, nešienauta, nenuganyta. Vienintelė telyčia, pamačius mūsų būrį, išsigando, nutrūko nuo lenciūgo, ir nubėgo į sodybą.
Liucionyse neradome Beždžionių tilto!!!! Vietinė ponia Tereza (foto) pasakė, kad š.m. kovo mėnesį jis buvo Vilniaus rajono valdžios parėdymu demontuotas, nes neliko žmonių, palaikančių tilto gyvastį, ir jis tapo pavojingai nesaugus. Gyvavęs ~50 m, pastatytas ir palaikomas vietinių žmonių iniciatyva, ši Liucionių k. įžymybė ir turistinė atrakcija išnyko. Internete yra daugybė tilto nuotraukų ir video (pasiguglinkit). Ir mes juo daug kartų vaikščiojome. Tiltas rišo mūsų turistinius rajonus abipus Neries. Dabar jo neliko, liūdna...
Nuėjome prie „Šventos olos“; ten pietūs, maudynės Neryje. Deja, Šventas vanduo oloje nelaša, tik vos-vos sunkiasi; nei atsigerti, nei pasigydyti...
Eidami per Raudondvarį, patekome į buv. dvaro kumetyną. Jame yra privatizuoti ir „socialiniai“ būstai. Stanislovas sakė, kad gyventi ten gera, visada gali „сообразить на троих“, tik nėra parduotuvės, tenka važinėti į Nemenčinę. Bet tai ne problema, kumetyno gyventojai turi daug automobilių.
Netoli „Girininkijos“ 5-se, vedami Rimo(R), išėjo tiesiai į Nemenčinės AS (~3 km), kiti – „Rasų“ link. Atsisveikinant, Liuda padovanojo Gintui savo lengvą striukę, kurią jis visą dieną vilkėjo ir labai jam tiko. Netikėta kilni dovana visus, ypač gavėją, labai sujaudino.
Irenos P. sodyboje atsiradome (įvairiai) tik 5-se. Šeimininkė prigirdė žolių arbata; karštą dieną buvome labai nugaravę. Sutikome savo drauges Justiną, Liuciją ir kt. Piliakalnį aplankė tik Joana su Albertu.
Nelaukdami šventės pradžios (dalyviai tik rinkosi), Albertas (ačiū jam) savo auto išvežė mus į Vilnių.
Rimo (Raistelių) nuotraukose (vaizdeliai): Ponia Tereza - Beždžionių tilto istorijos žinovė.
