Obligacijos
Cortney Ruic
Obligacijas gali leisti vyriausybės, bendrovės ar savivaldybės. Obligacijų išleidimas yra būdas pasiskolinti lėšų, todėl obligacijos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Lietuvoje obligacijų yra išleidusi Vyriausybė, įvairios bendrovės ir bankai. Savivaldybės obligacijų nėra išleidusios. Obligacijos yra viena saugiausių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą.
Fiksuoto pajamingumo obligacijos skirtos klientams, kurie teikia pirmenybę investicijoms su numatomu uždarbio lygiu. Už fiksuotų pajamų vertybinius popierius mokamos iš anksto nustatytos ir fiksuotos palūkanų pajamos per iš anksto nustatytą terminą. Obligacijas galite parduoti iki jų išpirkimo datos, tokiu atveju obligacijų kaina priklausys nuo pardavimo metu esančios situacijos rinkoje bei nuo palūkanų normų lygio.
Prekybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštais (VTL) taikomas 0,1 proc. mokestis. VTL saugojimas nemokamas. Lėšų už išpirktus VTL išgryninimui taikomi standartiniai banko mokesčiai (mokesčius galite peržiūrėti čia).
Tai reklaminio pobūdžio informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas. Ši informacija negali būti aiškinama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ar naudotis konkrečia investicine paslauga ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Nors turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie laikomi patikimais, SEB nėra atsakingas už netikslumus ar nuostolius, kurių gali atsirasti remiantis tokia informacija.
Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti, o tai, kad anksčiau grąža buvo teigiama, nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jei fondai ar jūs investuojate į finansines priemones, išreikštas užsienio valiuta, valiutos kursų pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai.
Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su detalia informacija, inter alia fondų, struktūrizuotų produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais, pagrindinės informacijos dokumentais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad čia minimos paslaugos nėra skirtos investuotojams, kurie priklauso kitai jurisdikcijai negu šias paslaugas teikiantys SEB banko padaliniai, o investavimo galimybių sudarymas, leidimas investuoti ir investavimas tam tikroms jurisdikcijoms priklausančiose vietose, tarp jų ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Australijoje, gali būti neteisėtas. SEB bankas negali teikti konsultacijų investavimo klausimais, reklamuoti investicijų, siūlyti ar raginti investuoti ten, kur tai gali būti neteisėta. Jei gyvenate ar šiame tinklalapyje pateikiamą informaciją skaitote būdami vietoje, kuri nepriklauso tai pačiai jurisdikcijai kaip šią informaciją teikiantis SEB banko padalinys, Jūs esate atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie gali būti Jums taikomi, laikymąsi. Prireikus daugiau informacijos prašome kreiptis į SEB darbuotojus.
$Swedbank.communication.isPrivateProgram?Swedbank.Labels("insuranceIncidentsPrivateBanking"):isGoldWithOutManager?Swedbank.Labels("insuranceIncidentsPrivateGold"):Swedbank.Labels("insuranceIncidents")
Ši informacija nėra banko siūlymas pirkti ar parduoti vertybinius popierius. Pirkimo/ pardavimo sandoriai sudaromi užbiržinėje rinkoje, pateiktos vertybinių popierių kainos yra indikatyvios, sąlygos gali keistis priklausomai nuo situacijos rinkoje ir galioja pavedimams iki 100 000 EUR arba minimaliam vertybinių popierių įsigijimo kiekiui. Vertybiniai popieriai su neigiamu metiniu pajamingumu gali sukelti realių nuostolių riziką. Bankas įspėja, kad užsienio vertybinių popierių emitentai nėra įpareigoti investuotojams, esantiems Lietuvos Respublikoje, teikti informaciją, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl yra rizika, kad klientai, įsigiję šių vertybinių popierių, nebus laiku informuoti apie esminius įvykius, susijusius su šių vertybinių popierių emitentais ir jų išleistais vertybiniais popieriais.
Obligacijos yra skolos vertybinis popierius, kuris yra tarsi paskola įmonei ar valstybei. Išlaikius obligaciją nurodytą terminą, yra mokama fiksuota grąža, kuri nurodoma pirkimo metu ir nekinta iki pat išpirkimo.
Prieš įsigyjant obligacijas, rekomenduojame susipažinti su documentinformacija apie finansinių priemonių sandorius ir su jais documentsusijusia rizika. Jei dar neturite, interneto banke atidarykite vertybinių popierių sąskaitą.
Perkant obligacijas iš obligacijų sąrašo, mokesčiai jau įskaičiuoti į obligacijos metinį pajamingumą ir jokių papildomų mokesčių nėra. Vertybinių popierių saugojimas iki 30 000 Eur yra nemokamas. Virš 30 000 Eur taikomas 0.008 % mėnesinis VP saugojimo mokestis, skaičiuojamas nuo obligacijų nominalios vertės, paskutinę mėnesio dieną.
Atkreipkite dėmesį, kad gavus pajamų už obligacijas reikia deklaruoti pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Už vertybinius popierius gautos palūkanos / pajamos turi būti deklaruojamos pagal taikytinus teisės aktus. Pasibaigus kalendoriniams metams, galėsite panaudoti mūsų parengtą metinę pažymą deklaravimui.
žliosios obligcijos, fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kurie leidžiami siekiant pritraukti skolintų finansavimo šaltinių aplinkosaugos (žaliesiems) projektams įgyvendinti ir atitinka savanoriško tokių vertybinių popierių emisijos proceso gaires. Žaliąsias obligacijas leidžia valstybės, savivaldybės, agentūros, verslo organizacijos ir finansų institucijos.
Palūkanos už žaliąsias obligacijas mokamos ir žaliosios obligacijos išperkamos iš visų emitento veiklų, o ne iš konkretaus žaliojo projekto generuojamų pinigų srautų, todėl įsipareigojimų nevykdymo rizika priklauso ne nuo žaliojo projekto kredito rizikos, bet nuo visos emitento kredito rizikos. Dėl šios priežasties žaliosios obligacijos turi tą patį kredito reitingą kaip ir kiti jų emitento skoliniai įsipareigojimai.
Žaliosios obligacijos pasižymi mokesčių lengvatomis (pvz., atleidimas nuo mokesčių ir mokesčių kreditai), todėl yra patrauklesnė investicija, palyginti su įprastinėmis obligacijomis. Mokesčių lengvatos suteikia piniginę paskatą spręsti svarbias problemas mažinant klimato kaitą, prisitaikant prie klimato kaitos ir išsaugant biologinę įvairovę. Žaliųjų obligacijų kainos ir grąžos pasižymi ir mažesniu kintamumu, nes investuotojai į jas dažniausiai pasirenka pirk ir laikyk strategiją. Nepaisant to, žaliąsias obligacijas leidžiantis emitentas patiria daugiau išlaidų dėl įvairių joms keliamų reikalavimų, o tai lemia didesnę kupono palūkanų normą nei nustatoma įprastinėms obligacijoms.
Tvariosios obligacijos leidžiamos siekiant pritraukti skolintų finansavimo šaltinių aplinkosaugos (žaliesiems) ir socialiniams projektams įgyvendinti bei atitinka tvariųjų obligacijų gaires (angl. Sustainability Bond Guidelines).
Socialinės obligacijos leidžiamos siekiant finansuoti teigiamą socialinį rezultatą (skurdo ir atskirties mažinimą, užimtumo didinimą, žmonių su negalia ir migrantų integravimą į visuomenę, prekių ir paslaugų prieinamumo didinimą, visuomenės pažeidžiamumo mažinimą ir kita) generuojančius projektus. Jos turi atitikti socialinių obligacijų principus (angl. Social Bond Principles).
Pirmąsias žaliąsias obligacijas išleido Europos investicijų bankas 2007, bet prireikė kelerių metų, kol jų rinka ženkliai išaugo. 2013 pabaigoje žaliųjų obligacijų buvo išleista mažiau nei už 10 mlrd. eurų. 2014 jų emisija pradėjo sparčiai didėti, nes investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus. 2020 antro ketvirčio Klimato obligacijų iniciatyvos (angl. Climate Bonds Initiative, 2021) duomenimis, žaliųjų obligacijų išleista už 258,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Žaliasis finansavimas dažniausiai naudojamas investicijoms į energetiką, pastatų atnaujinimą ir transporto sektorių (tam skiriama daugiau kaip 87 % viso finansavimo). Europoje išleistos žaliosios obligacijos sudaro daugiau kaip pusę (55 %) visų pasaulio žaliųjų obligacijų.
Lietuvoje išleista žaliųjų obligacijų už 800 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pirmosios žaliąsias obligacijas 2018 išleido akcinės bendrovės Ignitis grupė, AUGA Group ir Lietuvos valstybė. 2020 03 Lietuvos Vyriausybės, pirmsios pasaulyje tarp vyriausybių emitentų, išleista žaliųjų obligacijų emisija įtraukta į NASDAQ Tvariųjų obligacijų tinklą (angl. Sustainable Bond Network).
Žaliosios obligacijos kaip finansinis instrumentas susilaukia tam tikros kritikos. Jas gali išleisti verslo organizacijos, kurių kita veikla (išskyrus finansuojamą projektą) menkai pasižymi žalumu arba net daro neigiamą poveikį aplinkai. Vieningos žalumo klasifikacijos ir ženklinimo stoka sukelia žaliojo smegenų plovimo (angl. Greenwashing) reiškinį: žalieji viešieji ryšiai ir žalioji rinkodara apgaulingai naudojami siekiant įtikinti visuomenę, kad organizacijos produktai, tikslai ir politika yra draugiški aplinkai. Informacijos skaidrumo problemų kelia ir nuoseklių ataskaitų teikimo reikalavimų nebuvimas. Didžiąją dalį verslo organizacijų leidžiamų obligacijų išperka instituciniai investuotojai, todėl iš dalies apribojama jų pasiūla kitiems investuotojams finansų rinkose.
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
c80f0f1006