Įdėjau Daivos Vaitkevičienės ir Vykinto Vaitkevičiaus straipsnį iš
"Lietuvos archeologijos" - "XIII a. Lietuvos valstybinės religijos
bruožai":
http://senoji.googlepages.com/xiiia.lietuvosvalstybin%C4%97sreligijosbruo%C5%BEa
Retai būna, kad tokia didele dalimi su straipsnio teiginiais galėčiau
sutikti. Iš tikslintinų dalykų matau etimologijas, reikėtų dargi
išryškinti suverenumo raišką.
Ginčyčiau iš šį teiginį: "Šiame modelyje nereikėtų ieškoti ekonominei
(vaisingumo ir žemės gėrybių) sričiai atstovaujančių dievų, kurie
dominuoja XVI-XVIII a. šaltiniuose, kuriuose aprašoma lietuvių
valstiečių religijos liekanos (Vėlius, 1993, p. 68). Čia nėra ir
žemesnio hierarchinio lygmens dievų, kurių daug galima rasti, pvz., J.
Lasickio XVI a. sudarytame dievų sąraše." Juk lyginant Andoją su
Patrimpu jo ryšys su žeme ir žemdirbyste turėtų būti gana aiškus.
Žemdirbiams toli gražu nesvetimas ir Perkūnas. O Teliovelis visiškai
dera prie amatų srities. Dėl Lasickio, tai vargu tokioje abstrakčioje
sistemoje tų dievukų ir turėtų būti, tai reiktų suprasti ne kaip
sąrašo trūkumą, bet kaip esminį bruožą.