Dėl Teliovelio

kristina

unread,

Jan 12, 2007, 8:21:29 AM1/12/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Atrodo, kad panašias funkcijas turėtų atlikti ir vėlesniuose
šaltiniuose minėtas (deja, neprisimenu kur, kada ir kieno) dievulis
Pilnytis? Bent jau iš vardo taip regis...

kristina

unread,

Jan 12, 2007, 8:22:11 AM1/12/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

kristina

unread,

Jan 12, 2007, 8:32:17 AM1/12/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

kristina

unread,

Jan 12, 2007, 9:37:01 AM1/12/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Spėjimuose apie Teliovelį rašoma:

"Kalvio įvaizdis ir saulės nukalimas reiškia kaip tik beformiškumo
bei ugnies įvaldymą. Saikas ir ribotumas yra taip pat ir žmogaus
gyvenimo lemtis bei grožio šaltinis".

Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti, kaip syja saulės nukalimo
veiksmas ir saikas (ribotumas)? Ar tai neprieštarauja šaknies tel-
žinomoms reikšmėms?

Remigijus

unread,

Jan 12, 2007, 3:50:16 PM1/12/07

to kristina, Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Pilvytis minimas prūsų dievų sąrašuose, žinotas ir prūsijos lietuvių, aprašytas Pretorijaus bei siejamas su turtu ir kaukučiais, kurie kitais atvejais pažįstami kaip skalsos nešėjai. Nors iš pirmo žvilgsnio nieko bendra su Teliaveliu, bet pagalvojus apie Ilmarineno „Sampo“ mintis ne tokia jau ir beprotiška. Galbūt čia čia galimi įvairūs priėjimai prie tos pačios vertybės – „gamtinis“ ir „kultūrinis“? Dar parašysiu ats. į tolesnį klausimą.

Remigijus

unread,

Jan 12, 2007, 3:54:28 PM1/12/07

to kristina, Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Saulės nukalimas gal ir ne, nebent mąstant kaip perėjimą iš beformiškumo į formą. Tel- žymi brandą, pilnumą. Skalsos vienas iš požymių irgi yra toks kad „mažame daug“, berods nesuose latv. žodynuose „gausa“ (=liet. „skalsa“) turi ir „saiko“ reikšmę. Na ir vėl tą Ilmarino sampo verta prisiminti.

kristina

unread,

Jan 13, 2007, 11:54:39 AM1/13/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Dėl Pilvyčio ar Pilnyčio maždaug aišku - jį tikriausiai reiktų
vertinti kaip išskaidyto ankstesnio Teliovelio vieną iš aspektų
arba pakaitalą. O dėl Teliovelio kalvio ir skalsos ryšio nesu tikra,
kad teisingai Jus supratau. Galiu įsivaizduoti nebent taip: gebėjimas
nukalti saulę, t. y. nevaldomos beribės beformės stichijos
suvaldymas, pirmiausia reikalauja žinoti, kur yra ribos, kiek gana, -
kas yra saikas. O saulės nukalimas tėra Teliovelio, pažįstančio
saiką, garsiausias žygdarbis - jo galių įrodymas ir indėlis į
pasaulio tvarką. Ir kažkodėl mano susikurtame mite jis panašus į
žmogų, didvyrį ar pusdievį, bet ne į aukščiausią dievą - tos
ribos labai jau žmogiškų mastų. Todėl kyla klausimas: kokią jis
vietą užima tarp kitų dievų?

Dar įdomu, kad abidvi šio dievulio vardą sudarančios šaknys
kažkodėl buvo išstumtos iš aktyvaus vartojimo. Gal per šių
žodžių vartojimo raidą būtų galima išsiaiškinti paties
Teliovelio, t. y. į jį įdėto turinio, likimą. Kodėl vietoj
šaknies tel- įvairių vedinių mums geriau tinka kiti žodžiai, tas
pat ir su vel- ?

Remigijus wrote:
> Saulės nukalimas gal ir ne, nebent mąstant kaip perėjimą iš beformiškumo į formą. Tel- žymi brandą, pilnumą. Skalsos vienas iš požymių irgi yra toks kad ,,mažame daug", berods nesuose latv. žodynuose ,,gausa" (=liet. ,,skalsa") turi ir ,,saiko" reikšmę. Na ir vėl tą Ilmarino sampo verta prisiminti.

Remigijus

unread,

Jan 13, 2007, 4:28:54 PM1/13/07

to kristina, Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

kristina wrote:
> Dėl Pilvyčio ar Pilnyčio maždaug aišku - jį tikriausiai reiktų
> vertinti kaip išskaidyto ankstesnio Teliovelio vieną iš aspektų
> arba pakaitalą. O dėl Teliovelio kalvio ir skalsos ryšio nesu tikra,
> kad teisingai Jus supratau.

Labai drąsus teiginys, bet irgi manau, kad šia kryptimi verta pamąstyti, ypač dėl:
1) minėto „sampo“
2) Lasickio Tawals – „gerų paslaugų teikėjo“, kuris gali būti ir *Talvalas
2) tel- šaknies

Ten spėjimuose parašiau dar Teliavelis (2), kur surinkau iš LKŽ tokių „velti“ reikšmių, kaip 'lipdant padaryti',
'sukietinti, užgrūdinti' ir pan.

> O saulės nukalimas tėra Teliovelio, pažįstančio
> saiką, garsiausias žygdarbis - jo galių įrodymas ir indėlis į
> pasaulio tvarką. Ir kažkodėl mano susikurtame mite jis panašus į
> žmogų, didvyrį ar pusdievį, bet ne į aukščiausią dievą - tos
> ribos labai jau žmogiškų mastų. Todėl kyla klausimas: kokią jis
> vietą užima tarp kitų dievų?

Taip, čia bene sunkiausias liet. religijos ar mitologijos klausimas. Prahiškis pasakoja apie „milžiną“,
o ne „zodiako ženklus“, kaip yra BRMŠ, čia remiuosi T.Baranausko straipsniu:
http://www.omni.lt/index.php?base/z_340172

> Dar įdomu, kad abidvi šio dievulio vardą sudarančios šaknys
> kažkodėl buvo išstumtos iš aktyvaus vartojimo. Gal per šių
> žodžių vartojimo raidą būtų galima išsiaiškinti paties
> Teliovelio, t. y. į jį įdėto turinio, likimą.

Dėl to kaip tik verta pažiūrėti retesnes „velti“ reiškmes, žiū, kaip sakiau, spėjimuose Teliavelis2:
http://senoji.googlepages.com/sp%C4%97jimai,klausimai,pasi%C5%ABlymai

Labiausiai man neduoda ramybės būtent ta skalsa, nes ši ypatinga vertybė turėtų kažkaip būti atstovaujama, o jei jos neišeitų
suvesti kaip nors į Andoją-Perkūną, tai kas tada belieka? Ir vėl tas „sampo“..

Remigijus

unread,

Jan 19, 2007, 5:38:43 PM1/19/07

to Lietuvos senoji religija ir jos ateitis

Čia va dar panaši diskusija istorijos forume:
http://www.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=2960&mid=41911#M41911

Nebematau reikalo abejoti dėl ,,ūkinės" Teliovelio veiklos, kas
visiškai dera su ,,auctor facultatum". Jeigu dėl vel- dar galima
abejoti, tai tel- visiškai aiški - 'branda, pilnumas, stiprumas',
ar kiek bendriau - 'klestėjimas' ar tiesiog skalsa. Tikėtinai
galima laikyti jį Perkūno ,,agentu", kaip paprastai būna tokio
tipo dievybėms. Panašiai Žvarūną galbūt - Andojo. Kiek panašus
Bhaga - Savitaras gerai parodo jo svarbą ir didybę.

Reply all

Reply to author

Forward