------------------------------
- Katalikybė teigia pomirtinį gyvenimą: jei gerai elgiesi šiame gyvenime, tai užsitarnausi amžinąjį. Kodėl Jums tai nebuvo priimtina, o dzenbudizmas - išnykimas, atsisakymas visko, net paties savęs - atrodė artimesnis?
- Man tasai amžinasis gyvenimas yra nesuprantamas. Ieškau tokių įvaizdžių, bet nežinau, ką tai reiškia. Nebuvau įpratęs to ieškoti, o paskui susidūriau su budizmu, kuris kaip tik ir yra mėginimas atsisakyti amžinojo gyvenimo. Visa ilga treniruotė moko, kaip išsprukti iš to gyvenimo, atsisakyti ir dangaus, ir pragaro, ir žemės, ir taip toliau.
-------------------------------
Nežinau, kiek tai tiksliai atitinka tą budizmą, bet tai priminė Sovijo "saldų kai kūdikio miegą" po
sudeginimo. Saldžiausias miegas, kaip žinia, kai nieko nesapnuoji ir nieko neatsimeni.
Man irgi nelabai aiški tų pomirtinių gyvenimų prasmė. Įdomu, kad kunigaikštis Vytautas, pasak Dlugošo, prisipažinęs
jog ši sampratą jam buvusi sunkiausiai savokiama krikščionybėje.