Keletas pastabų. Tai, manau, yra vertingiausias paveldas, būtent iš to
laiko kai religija dar buvo gyva visoje tautoje. Kita vertus, vienaip
ar kitaip pasirodo vėlesnėje pasaulėžiūroje ir tautosakoje iki pat
mūsų dienų. Būtent nuo šito turim pradėti, gerai apmąstyti ir spręsti,
kas tinka, kas netinka. Tik, beje, laikyčiau tokius pasvarstymus
greičiau virtuve, o ne vaišėmis. Mūsų tradicija turbūt nebūtų linkusi
apie šiuos dalykus kalbėti taip, - kasdiene ar ,,moksline" kalba. Visa
tai būtų įpinta į tam skirtas poetines išraiškas.