"manifestas"
Remigijus
Kestutis
nekuriam dar vienos religijos, iš kitos - galim ir sukūrti. Va šitoj
vietoj reiktu ir apsispręsti taip ar ne. Manifestas skelbiamas tik
labai konkrečiu tikslu. Dar klausimas: Ar būtinai kiekvienas naujai
atrastas mitas jau religija? Neabejoju, kad bus atrasta naujų mitų ir
aprašymų, ar kiekvienu atveju skelbsim manifestą?
Remigijus
puslapyje jo išvis nėra :)
Paskirtis – trumpai pasakyti, kam tas puslapėlis sukurptas bei mano paties nuomonę ir tiek.
Dabar dėl mitų. Kad nėra jokių naujai atrastų mitų ir tikriausiai jau nebus, visi jie seniai žinomi, tik
mažai kas skaito ir suprasti nori, o beje, tinkle lietuviškos religijos šaltinių irgi nelabai rasti gali.
Diskusijų irgi..
Kestutis
reikalai su kita religija, kitais kriviais... Dveji metai greit praeis
;-).
Remigijus
Kestutis rašė:
Kestutis
kaip tradicinę religinę bendriją. Jei žmogus taip nuoširdžiai
domisi šiuo klausimu, naturalu kažką planuoja, o po dviejų metų
seimo rinkimai, jei seime susiklostys palanki situacija, Romuva vėl
mėgins registruotis. Dėl to ir klausiu " kur kita religija, kur kiti
kriviai"!!! Jei rimtai, ar tikrai Lietuvai geriau keletas, o gal
dešimtys smulkių religinių judėjimų, nei vienas stiprus
judėjimas. Įdomu, kuo būtų pasibaigęs Lietuvos atgimimas, jei
vietoj Sąjūdžio būtų daug mažų sąjūdėlių?
Remigijus
> "Religijos" puslapyje neseniai kalbėjomės apie Romuvos registracija
> kaip tradicinę religinę bendriją. Jei žmogus taip nuoširdžiai
Noriu suprasti. Ar to negana domėjimuisi? Taip, man rūpi ir dabartis, kaip tai
bus „išversta“ į šiuolaikinę kalbą, o gal ir nereikės to vertimo. Kitokių ketinimų neturiu. Tegu tuo užsiima kiti.
> o po dviejų metų
> seimo rinkimai, jei seime susiklostys palanki situacija, Romuva vėl
> mėgins registruotis. Dėl to ir klausiu " kur kita religija, kur kiti
> kriviai"!!!
Čia būtų galima nejuokais paklausti, kas tie „kriviai“ ir kam jie reikalingi? Kažkoks lyg negirdėtas dalykas Lietuvoj:)
> Jei rimtai, ar tikrai Lietuvai geriau keletas, o gal
> dešimtys smulkių religinių judėjimų, nei vienas stiprus
> judėjimas. Įdomu, kuo būtų pasibaigęs Lietuvos atgimimas, jei
> vietoj Sąjūdžio būtų daug mažų sąjūdėlių?
Kęstuti, pagalvok pirma apie vienybės pagrindą. Ar galėtum apibūdinti, bent apytiksliai, turinį ir kilmę tos tradicijos į kurią
norėtum (ar, tarkime, Romuva norėtų) orientuotis, ir pagrįsti kodėl vertingiausia elgtis būtent taip, o ne kitaip. Jeigu toks pagrindas
bus, tai ir vienybė bus, o jei ne – neką padės kokie nors komitetai ar tarybos. Kad toks pagrindas atsirastų, reikėtų bent atvirų diskusijų ir nuoširdaus noro tą pagrįndą atrasti. Čia irgi reikalingas nemažas darbas, sunkesnis, negu įsigyti kokį nors bendrijos nario pažymėjimą.
Nors dėl formalios vienybės ir centralizacijos, tai aš turiu savo nuomonę – manau, kad tokios nereikia, ir nepanašu, kad tokia Lietuvoje
kada buvusi. Juk lietuviška sutartinė – tai ne Vienos valsas :) Kad ir jau buvau sakęs, bet vis dėlto prisiminkim Induizmą – labai geras pavyzdys, kaip dera vienybė, įvairovė, ir nepriklausomas veikimas.
Kestutis
mln. Nekalbant jau apie mlrd. Mūsų atveju Japonija ar P. Korėja
geresnis pvz. Be to Lietuva pergyveno kryžiaus žygius, religinį ir
tautinį genocidą, šiuo metu gyvena "krikščioniškų vertybių"
migloje. Primesta svetima įdeologija, kuri vadinama religingumu ar
dvasingumu, yra didžiausia Lietuvos žmonių bėda. Va čia ir
būtų pgr. Įdėja vienytis - tikslas pasiekti rezultatą -
atstatyti tautinį orumą remiantis pagarba protėvių tikėjimui -
tikėjimams. Tam, kad pasiektume tikslą reikalingas svarus, pakankamai
svarus judėjimas, panašus į Sąjūdį. Šiuo atveju reiktu
susibūrti į religinį judėjimą - religinių judėjimų sąjūdį.
Dievų skaičius religijoje, neturėtu būti ginčo objektas, kad
Dievas vienas, tai tik mados klyksmas, paskutinių 2,5 t. metų. Į ką
reiktu atkreipti dėmesį, religinis sąjūdis aišku bus laikinas
reiškinys, kuris vėliau savaime subyrės į smulkesnius judėjimus,
tai pirmą, o antrą, Dievas ar Dievai visada bus aukščiau už bet
kokią religiją, taip kad nereikėtu taip sureikšminti pačios
religijos. Šiuo atveju pagrindas vienytis - poreikis išgyventi kaip
tautai, visas kitas įdėjas kurios trukdo vienytis, į archyvą.
Pasižadu atsakyti greičiau :).
Remigijus
> Induizmas - Indija neblogas pvz. būtų, jei lietuvių būtų bent 30 mln.
Deja, sunku dar rasti šalį kur ta senujų tradicijų visuma nebūtų
vien dekoracija, tai nenori nenori tenka lyginti, nes daugiau nėra su
kuo.
> Įdėja vienytis - tikslas pasiekti rezultatą -
> atstatyti tautinį orumą remiantis pagarba protėvių tikėjimui -
> tikėjimams.
Čia svarbu suprasti ir parodyti kitiems jų vertę bei universalų,
bendražmogišką pobūdį. Šia kryptimi reikalingos pastangos, tiek
praeities pažinimo, tiek interpretacinės. Antai V.V.Landsbergio
pasakėlės apie piramides tikrai neskatina pagarbos protėvių
tikėjimui.
> Dievų skaičius religijoje, neturėtu būti ginčo objektas, kad
> Dievas vienas, tai tik mados klyksmas, paskutinių 2,5 t. metų.
Šitą amžiną ginčą mėginsiu pratęsti nauja tema. Čia tik
pasakyčiau, kad mada nėra joks argumentas, nei už, nei prieš.
> Dievas ar Dievai visada bus aukščiau už bet
> kokią religiją, taip kad nereikėtu taip sureikšminti pačios
> religijos. Šiuo atveju pagrindas vienytis - poreikis išgyventi kaip
> tautai, visas kitas įdėjas kurios trukdo vienytis, į archyvą.
> Pasižadu atsakyti greičiau :).
Aš visada įsivaizduoju tam tikrą vienybę, kad galėtume sakyti jog
mes priklausome tai pačiai tradicijai. Tik bėda, kad jei visas
idėjas atiduosiu į archyvą, galiu neišgyventi aš pats :) O šiaip
juk aš šitais puslapėliais neatstovauju niekam išskyrus save patį,
todėl kvietimas vienytis man neturi didelės prasmės, o ir nejaučiu
niekam priešiškumo. Darau dabar, ką manau galįs padaryti ir tiek.
Kai kurie klausimai apie vieno ar kito veiksmo naudingumą turėtų
būti konkrečiau užduodami, kad galima būtų juos svarstyti.
Vis dėlto manau, kad pirmenybė turėtų būti ne bet kokiam
išgyvenimui. Geriau ieškokime, kurkime, siekime didžiausių dalykų,
tai bus dėl ko ir (iš)gyventi, o vergams palikime... išgyvenimo
rūpesčius. Todėl dar manau, kad turi vykti kasdienis, nuolatinis
mąstymas bei diskusijos visais svarbiausiais religiniais ir
filosofiniais klausimais. Man atrodo, kad šioks toks poslinkis šia
kryptimi matyti Jono Vaiškūno pastaruosiuose straipsniuose, nors jo
nepažįstu ir nežinau kaip buvo anksčiau.
Kestutis
sau tą įdėją kuri padeda išgyventi. Visi taip daro. Man tai padeda
išgyventi įdėja, jog "gyvenimas tai kvailystė, bet jei tai žinai,
gali sau leisti ir pakvailiot. Jei nežinai, būtina išsiaiškinti"
:-))). Aš kai ėjau į Romuvą, turėjau savo Dievo supratimą, aš
jį ir turiu, bet jei Remigijus įrodys Trinkūnui, kad jo moksliniai,
būtent tik moksliniai atradimai tinkami religijai plėtoti, būtinai
palaikysiu. Šiuo atveju Remigijus turės derintis prie Romuvos, o ne
atvirkščiai. Arba nesiderinti :-).
Kas dėl J.Vaiškūno, tai žmogus koks buvo toks ir liko, tik pradėjo
viešai kalbėti. Poslinkiai matosi stebėtojui iš šalies ;-). Be to
nedeklaruodamas viešai, Vaiškūnas atstovauja Romuvos poziciją.
Remigijus
Kestutis rašė:
> bet jei Remigijus įrodys Trinkūnui, kad jo moksliniai, būtent tik moksliniai atradimai tinkami religijai plėtoti, būtinai palaikysiu.
Aš tik raginčiau pradėti rimtai žiūrėti į viduramžių Lietuvos
religiją iki krikšto, kai jai buvo suduotas didžiausias smūgis.
Todėl kad tada ją puoselėjo protingiausi žmonės galėdami tam
skirti savo laiką. Mes tiesiog turime ją suprasti trūks plyš.
Kitaip būsim.. nežinau kas. Jei stengsimės suprasti, o ne numoti
ranka į neaiškius dalykus, tai gal ir panašių atsakymų prieisim. O
šaltinių pakanka ir jie seniai žinomi, kai kuriuos jau sudėjau iš
BRMŠ, kitus dar vėliau:
http://senoji.googlepages.com/istoriniai%C5%A1altiniai