,,[...] Deputatai net svarstė, ar pripažinti pagonybę tradicine
Lietuvos religija. Aš pagonybę priskiriu folkloro sričiai. Niekada
nėra buvę pagoniškos religijos. Vyksta etnografiniai tam tikrų
tradicijų bei kultūros reiškinių tyrimai, ieškojimai. Tačiau nėra
jokių istorinių dokumentų, patvirtinančių, jog pagonybė - religija.
Tie tyrimai, ieškojimai kyla dėl tautinių sentimentų, dėl troškimo
turėti teisę pasakyti, kad Lietuvoje kažkas buvo dar prieš jos krikštą
bei atėjimą į Europą. Lietuviai visuomet jautė didžiulę pagarbą
gamtai. Požiūris, jog tai buvo religija - perdėtas. Tie visi
dabartiniai mėginimai nėra atgaivinimas kažko, kas jau buvo, tai
kūrimas kažko naujo. Visos apeigos - tai etnografinis reiškinys.
Tačiau pagonybė turi ir politinį užnugarį. Jaučiama tam tikra
tendencija ją įtvrtinti. Tuo siekiama sumažinti Bažnyčios vaidmenį."
O šita vieta tai tiesiog klasika: ,,troškimo turėti teisę pasakyti, kad
Lietuvoje KAŽKAS BUVO dar prieš jos krikštą bei atėjimą į Europą."