Svaigstama kiauriai: ir apie Daukantą, kuriam "kažkas pasakojo", ir
apie "kalną" ir t.t.
O šaknys - sukčiautojo T. Narbuto "kūryboje".
Su V.V.L., Citronu ir kompanija viskas aišku - jie jau nebepagydomi,
bet žalą senųjų supratimui tikrai daro, delfiuose va už gryną
pinigą skelbiasi.
„Dabartiniams mūsų mitologams tokie dalykai kaip falsifikato išaiškinimas ar net reikalavimas remtis naujausia kritine šaltinio publikacija yra sunkiai suprantami. Iš knygos į knygą keliauja vadinamosios „Rivijaus kronikos“ žinios apie Vilniaus Perkūno šventyklą, nors istorikas Artūras Dubonis ištyrė šį šaltinį ir padarė išvadą, kad jame esantys prierašai, susiję su Lietuvos istorija, tėra T. Narbuto falsifikatas. Nuolat kalbama apie tai, kad Enėjas Silvijus Pikolominis aprašo Jeronimo Prahiškio papasakotą mitą apie „zodiako ženklų“ išvaduotą Saulę, nors dar 1937 m. Marija Andziulytė-Ruginienė paskelbė kritinę Pikolominio teksto publikaciją, kurioje nustatyta, kad „zodiako ženklai“ tėra vėlesnis pataisymas vietoj pirminiame tekste buvusio milžino.“