[VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos...
56 views
Skip to first unread message
Vytautas Kasiulevi?ius
May 11, 2009, 2:38:01 AM5/11/09
to seimosm...@googlegroups.com
Vilniaus universitetas
praneša, kad 2009 m. gegužės 26 dieną 13 val. valandą (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konferencijų salėje (Raudonojoje) (Santariškių g, 2, LT-08661, Vilnius)) LINA VENCEVIČIENĖ gins daktaro disertaciją tema Kaulų mineralų tankio pokyčiai sergant spondiloartropatijomis (Medicina).
Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus universitetas
Mokslinis vadovas - prof.habil.dr. Algirdas VENALIS (Vilniaus universitetas)
Disertacijos gynimo taryba:
pirmininkas - doc.dr. Vytautas KASIULEVIČIUS (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Janina DIDŽIAPETRIENĖ (Vilniaus universitetas)
dr. Sigita STROPUVIENĖ (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Algidas BASEVIČIUS (Kauno medicinos universitetas)
dr. Aurelija KRASAUSKIENĖ (Kauno medicinos universitetas)
Oficialieji oponentai
prof.dr. Jolanta DADONIENĖ (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Leonas VALIUS (Kauno medicinos universitetas)
Su disertacija galima susipažinti: Vilniaus universiteto bibliotekoje
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/11/2009 09:36:00 AM
praneša, kad 2009 m. gegužės 26 dieną 13 val. valandą (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konferencijų salėje (Raudonojoje) (Santariškių g, 2, LT-08661, Vilnius)) LINA VENCEVIČIENĖ gins daktaro disertaciją tema Kaulų mineralų tankio pokyčiai sergant spondiloartropatijomis (Medicina).
Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus universitetas
Mokslinis vadovas - prof.habil.dr. Algirdas VENALIS (Vilniaus universitetas)
Disertacijos gynimo taryba:
pirmininkas - doc.dr. Vytautas KASIULEVIČIUS (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Janina DIDŽIAPETRIENĖ (Vilniaus universitetas)
dr. Sigita STROPUVIENĖ (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Algidas BASEVIČIUS (Kauno medicinos universitetas)
dr. Aurelija KRASAUSKIENĖ (Kauno medicinos universitetas)
Oficialieji oponentai
prof.dr. Jolanta DADONIENĖ (Vilniaus universitetas)
prof.dr. Leonas VALIUS (Kauno medicinos universitetas)
Su disertacija galima susipažinti: Vilniaus universiteto bibliotekoje
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/11/2009 09:36:00 AM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 11, 2009, 3:50:01 AM5/11/09
to seimosm...@googlegroups.com
Gerbiami 1, 2, 3 metų rezidentai, prašau atsiųsti Jūsų elektroninio pašto adresus el. paštu: g...@santa.lt ir vytautas.ka...@gmail.com. Šie duomenys reikalingi persiunčiant Jums aktualią informaciją.
Taip pat prašau 1, 2, 3 metų rezidentų iki gegužės 14 d. atsiųsti mokslinio darbo temų pavadinimus ir 1pusl. santraukas el. paštu: g...@santa.lt ir vytautas.ka...@gmail.com.
pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/11/2009 10:38:00 AM
Taip pat prašau 1, 2, 3 metų rezidentų iki gegužės 14 d. atsiųsti mokslinio darbo temų pavadinimus ir 1pusl. santraukas el. paštu: g...@santa.lt ir vytautas.ka...@gmail.com.
pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/11/2009 10:38:00 AM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 12, 2009, 10:52:01 AM5/12/09
to seimosm...@googlegroups.com
Gerbiami rezidentai,
2009 m. gegužės 14 d. 14 val. 1 metų rezidentų darbų pristatymas Šeimos medicinos centro rūsio auditorijoje. Iki 05.14 8 val. laukiame 1 puslapio apimties informacijos.
2009 m. gegužės 22 d. 13 val. 2 metų rezidentų darbų pristatymas IV auditorijoje auditorijų korpuse. Iki 05.20 8 val. laukiame 1 puslapio apimties informacijos.
2009 m. gegužės 22 d. 15 val. 3 metų rezidentų darbų gynimas IV auditorijoje auditorijų korpuse. Iki 05.20 8 val. laukiame nemažiau 10 puslapių apimties informacijos. (Taikomas sušvelnintas taisyklių variantas)
Visa ši informacija paskelbta www.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/12/2009 05:41:00 PM
2009 m. gegužės 14 d. 14 val. 1 metų rezidentų darbų pristatymas Šeimos medicinos centro rūsio auditorijoje. Iki 05.14 8 val. laukiame 1 puslapio apimties informacijos.
2009 m. gegužės 22 d. 13 val. 2 metų rezidentų darbų pristatymas IV auditorijoje auditorijų korpuse. Iki 05.20 8 val. laukiame 1 puslapio apimties informacijos.
2009 m. gegužės 22 d. 15 val. 3 metų rezidentų darbų gynimas IV auditorijoje auditorijų korpuse. Iki 05.20 8 val. laukiame nemažiau 10 puslapių apimties informacijos. (Taikomas sušvelnintas taisyklių variantas)
Visa ši informacija paskelbta www.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/12/2009 05:41:00 PM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 12, 2009, 11:18:42 AM5/12/09
to seimosm...@googlegroups.com
3 metų rezidentus 2009 m. gegužės 21 d. 14 val. dėl neurologijos ištyrimo konsultuos D.Makaravičienė Santariškių klinikose. Renkamės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre kb. P113.
3 metų rezidentus 2009 m. gegužės 26 d. 13 val. dėl klinikinių atvejų analizės konsultuos doc. Urbelienė Santariškių klinikose. Renkamės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre kb. P113
3 metų rezidentus 2009 m. gegužės 28 d. 14 val. dėl sąnarių ir ginekologinio ištyrimo konsultuos asist. G.Urbonas Santariškių klinikose. Renkamės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre kb. P113
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/12/2009 05:59:00 PM
3 metų rezidentus 2009 m. gegužės 26 d. 13 val. dėl klinikinių atvejų analizės konsultuos doc. Urbelienė Santariškių klinikose. Renkamės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre kb. P113
3 metų rezidentus 2009 m. gegužės 28 d. 14 val. dėl sąnarių ir ginekologinio ištyrimo konsultuos asist. G.Urbonas Santariškių klinikose. Renkamės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre kb. P113
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/12/2009 05:59:00 PM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 13, 2009, 1:47:30 AM5/13/09
to seimosm...@googlegroups.com
Gerbiami pirmų ir antrų metų rezidentai,
Prašau iki gegužės 25 dienos pasirinkti šeimos medicinos bazes, kuriose dirbsite. Galite rinktis iš šių bazių:
1. Antakalnio poliklinika
2. VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centras
3. UAB Baltupių Šeimos medicinos centras
4. Šeškinės poliklinika
5. Vilniaus rajono centrinė poliklinika
6. UAB Sanitas familae
7. UAB Link Sveikatos (Užupio šeimos medicinos centras)
8. Centro poliklinika
9. VšĮ Balsių šeimos medicinos centras
Informaciją siųsti el. paštu: g...@santa.lt; vytautas.ka...@gmail.com
Pranešimas paskelbtas www.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/13/2009 08:37:00 AM
Prašau iki gegužės 25 dienos pasirinkti šeimos medicinos bazes, kuriose dirbsite. Galite rinktis iš šių bazių:
1. Antakalnio poliklinika
2. VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centras
3. UAB Baltupių Šeimos medicinos centras
4. Šeškinės poliklinika
5. Vilniaus rajono centrinė poliklinika
6. UAB Sanitas familae
7. UAB Link Sveikatos (Užupio šeimos medicinos centras)
8. Centro poliklinika
9. VšĮ Balsių šeimos medicinos centras
Informaciją siųsti el. paštu: g...@santa.lt; vytautas.ka...@gmail.com
Pranešimas paskelbtas www.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/13/2009 08:37:00 AM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 15, 2009, 6:45:14 AM5/15/09
to seimosm...@googlegroups.com
Žemiau pateikiame apibendrintą 1 metų rezidentų konferencijos vertinimą.
Alina Bobrovskaja. Hiperglikemija ir degeneracinių sąnarių / stuburo ligų sukeltas skausminis sindromas (vadovas. prof. J.Dadonienė)- 8 balai.
Jakaterina Choclova. Mažų vaikų maitinimo principai. (vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.
Aliona Golubovskaja. Mikroskopiniai pakitimai storosios žarnos gleivinėje, esant lėtiniam viduriavimu. (vadovė doc. G.Denapienė) - 9 balai.
Rasa Juknienė. Vaikų sensibilizacijos maisto ir įkvėpiamiesiems alergenams nustatymas Vilniaus mieste 2008 m. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Mindaugas Kulys. ŠLAPIMO TAKŲ AKMENLIGĖS IR METABOLINIO SINDROMO PRIEŽASTINIŲ RYŠIŲ PAIEŠKA IR TYRIMAS – AKMET. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Natalija Kuniuto. Ketvirtų-šeštų metų amžiaus vaikų maitinimo ypatumai.(vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.
Viktor Kurpatov. Depresiškumo paplitimas šeimos gydytojo pacientų tarpe.(vadova - med. dr. R.Aranauskas) - 8 balai.
Sonata Rubinaitė. Įvairių rizikos faktorių įtaką gimdos miomos išsivystymui. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Rita Žalaitė. PAAUGLIŲ NUTUKIMO IR PIRMINĖS ARTERINĖS HIPERTENZIJOS SĄSAJOS. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 8 balai.
Donata Žalytė. Lietuvos populiacijos genetinės įvairovės ir struktūros tyrimas pagal dažniausius genominius variantus, susijusius su plačiai paplitusiomis ligomis ir individualiomis organizmo savybėmis (Akronimas: LITGENET)(vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Visi išvardinti rezidentai birželio 2 dieną 14 val. kviečiami į baigiamąjį atsiskaitymą, kuris įvyks santariškių klinikose IV auditorijoje.
Pranešimas paskelbtas wwww.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/15/2009 01:22:00 PM
Alina Bobrovskaja. Hiperglikemija ir degeneracinių sąnarių / stuburo ligų sukeltas skausminis sindromas (vadovas. prof. J.Dadonienė)- 8 balai.
Jakaterina Choclova. Mažų vaikų maitinimo principai. (vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.
Aliona Golubovskaja. Mikroskopiniai pakitimai storosios žarnos gleivinėje, esant lėtiniam viduriavimu. (vadovė doc. G.Denapienė) - 9 balai.
Rasa Juknienė. Vaikų sensibilizacijos maisto ir įkvėpiamiesiems alergenams nustatymas Vilniaus mieste 2008 m. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Mindaugas Kulys. ŠLAPIMO TAKŲ AKMENLIGĖS IR METABOLINIO SINDROMO PRIEŽASTINIŲ RYŠIŲ PAIEŠKA IR TYRIMAS – AKMET. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Natalija Kuniuto. Ketvirtų-šeštų metų amžiaus vaikų maitinimo ypatumai.(vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.
Viktor Kurpatov. Depresiškumo paplitimas šeimos gydytojo pacientų tarpe.(vadova - med. dr. R.Aranauskas) - 8 balai.
Sonata Rubinaitė. Įvairių rizikos faktorių įtaką gimdos miomos išsivystymui. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Rita Žalaitė. PAAUGLIŲ NUTUKIMO IR PIRMINĖS ARTERINĖS HIPERTENZIJOS SĄSAJOS. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 8 balai.
Donata Žalytė. Lietuvos populiacijos genetinės įvairovės ir struktūros tyrimas pagal dažniausius genominius variantus, susijusius su plačiai paplitusiomis ligomis ir individualiomis organizmo savybėmis (Akronimas: LITGENET)(vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Visi išvardinti rezidentai birželio 2 dieną 14 val. kviečiami į baigiamąjį atsiskaitymą, kuris įvyks santariškių klinikose IV auditorijoje.
Pranešimas paskelbtas wwww.seimosmedicina.blogspot.com
--
Pranešimą parašė Vytautas Kasiulevičius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/15/2009 01:22:00 PM
Vytautas Kasiulevi?ius
May 15, 2009, 6:53:54 AM5/15/09
to seimosm...@googlegroups.com
Žemiau pateikiame apibendrintą 1 metų rezidentų konferencijos vertinimą.
Alina Bobrovskaja. Hiperglikemija ir degeneracinių sąnarių / stuburo ligų sukeltas skausminis sindromas (vadovas. prof. J.Dadonienė)- 8 balai.
Jakaterina Chochlova. Mažų vaikų maitinimo principai. (vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.Alina Bobrovskaja. Hiperglikemija ir degeneracinių sąnarių / stuburo ligų sukeltas skausminis sindromas (vadovas. prof. J.Dadonienė)- 8 balai.
Aliona Golubovskaja. Mikroskopiniai pakitimai storosios žarnos gleivinėje, esant lėtiniam viduriavimu. (vadovė doc. G.Denapienė) - 9 balai.
Rasa Juknienė. Vaikų sensibilizacijos maisto ir įkvėpiamiesiems alergenams nustatymas Vilniaus mieste 2008 m. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Mindaugas Kulys. ŠLAPIMO TAKŲ AKMENLIGĖS IR METABOLINIO SINDROMO PRIEŽASTINIŲ RYŠIŲ PAIEŠKA IR TYRIMAS – AKMET. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Natalija Kuniuto. Ketvirtų-šeštų metų amžiaus vaikų maitinimo ypatumai.(vadovas doc. A.Vingras)- 8 balai.
Viktor Kurpatov. Depresiškumo paplitimas šeimos gydytojo pacientų tarpe.(vadova - med. dr. R.Aranauskas) - 8 balai.
Sonata Rubinaitė. Įvairių rizikos faktorių įtaką gimdos miomos išsivystymui. (vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Donata Žalytė. Lietuvos populiacijos genetinės įvairovės ir struktūros tyrimas pagal dažniausius genominius variantus, susijusius su plačiai paplitusiomis ligomis ir individualiomis organizmo savybėmis (Akronimas: LITGENET)(vadovas doc. V.Kasiulevičius)- 9 balai.
Administratorius
May 16, 2009, 8:52:42 AM5/16/09
to seimosm...@googlegroups.com
Apdorojant kiekybinio tyrimo rezultatus naudojama aprašomoji ir analitinė statistika.
Aprašomoji statistika nagrinėja kintamųjų grupavimo požymius, grupavimo intervalus, grupavimų rūšis, įvertina duomenų variaciją ir koncentraciją, atvaizduoja statistinius duomenis grafikais ir lentelėmis.
Aprašomosios statistikos objektas yra vidurkiai, moda, mediana, standartinis nuokrypis, variacijos koeficientas. Mediana (angl. median) – požymio reikšmė, variacinę eilutę dalijanti į dvi lygias dalis. Moda (angl. mode) – tai dažniausiai pasikartojanti požymio reikšmė variacinėje eilutėje. Vidurkis (angl. mean, average) – tai vidutinė požymio reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Jis apskaičiuojamas sudedant reikšmes ir sumą padalijant iš tų reikšmių skaičiaus. Standartinis nuokrypis (SD, standart deviation), vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai dydis, rodantis kiek vidutiniškai kiekviena reikšmė yra nukrypusi nuo vidurkio. Tai tiriamojo požymio reikšmių sklaidos apibūdinimas, apibrėžiamas kaip požymio įgyjamų reikšmių ir vidurkio skirtumų kvadratų sumos vidurkis. Šis dydis yra žymimas įvairiai: , s, SD. Variacijos koeficientas – standartinio nuokrypio santykis su vidurkiu. Imtis, kurios kintamieji duomenų apdorojimo programoje išdėstyti didėjimo arba mažėjimo tvarka, vadinama variacine eilute. Kai duomenų kiekis didelis, sudaromos vienodų ar artimų reikšmių grupės bei surašomi variantų pasikartojimo dažniai. Taip sudaroma intervalinė (pasiskirstymo) variacinė eilutė.
Prieš taikant apibrėžtą statistikos testą, dažniausiai reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus:
1. Kokiai matavimo skalei priklauso tiriamas kintamasis?
2. Ar kintamojo rezultatai intervalų skalėje pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį?
3. Ar lyginamos imtys yra priklausomos, ar nepriklausomos?
Atlikę tyrimą, gautus duomenis arba kintamuosius suvedame į statistinę duomenų apdorojimo programą (EXCEL, Statistica, SPSS, EpiInfo ar kt.). Tai atlikdami turime pasirinkti matavimo skalę. Yra šios tyrimo duomenų matavimo skalės:
1. Vardinė arba nominalinė skalė. Būdingiausi vardinės skalės pavyzdžiai yra lytis, medikamentų sąrašas, medicinos specialybių sąrašas ir t. t. Kintamasis, įgyjantis tik dvi reikšmes (kategorijas), dar vadinamas binariniu.
2. Rangų skalė. Joje nustatoma objekto (reiškinio) vieta pagal pasirinktą kiekybinį arba kokybinį požymį vienos rūšies objektų (reiškinių) grupėje. Pavyzdžiui, hiperenzijos laipsnis, ligos stadija, pacientų fizinis aktyvumas (pvz., 1 = jokio fizinio aktyvumo, 2 = fiziškai aktyvūs retkarčiais, 3 = pakankamas fizinis aktyvumas) ir t. t. Su matuojamais ranginiais kintamaisiais galima atlikti daugiau statistinių operacijų negu su nominaliaisias kintamaisiais. Be dažnių įvertinimo, galima apskaičiuoti medianą, rangų koreliacijos koeficientą, palyginti atskiras imtis, naudojant neparametrinius testus.
3. Intervalų skalė. Šioje skalėje nurodomi kiekybiniai kintamųjų reikšmių skirtumai, išreikšti matavimo vienetais (milimetrais, sekundėmis, laipsniais ir pan.). Šie skirtumai gali būti tarp atskirų intervalų arba nuo kurio nors pasirinkto atskaitos taško, t. y., nulinė reikšmė dar nereiškia, kad tiriamasis požymis visai nepasireiškia, o tik tai, kad jis nesiskiria nuo sąlyginio atskaitos nulio. Duomenis intervalų skalėje galima apdoroti visais be apribojimų statistikos metodais.
4. Santykių skalė. Ši skalė skiriasi nuo intervalų skalės tik tuo, kad joje nulinis taškas yra griežtai apibrėžtas ir visiškai atitinka dydžio nebuvimą.
Normalusis skirstinys (angl. normal distribution) – tai tolydžiųjų požymių reikšmių skirstinys (pasiskirstymo dėsnis), atitinkantis tokias sąlygas: vidurkio (μ), modos ir medianos reikšmės sutampa, skirstinio kreivė yra simetriška, o simetrijos ašis yra ties vidurkiu, skirstinio kreivės forma priklauso nuo vidurkio ir standartinio nuokrypio (σ), normalųjį skirstinį turinčių atsitiktinių dydžių suma taip pat turi normalųjį skirstinį. Kolmogorovo-Smirnovo testu galima patikrinti, ar realus skirstinys atitinka normalųjį skirstinį, kadangi nuo gautų rezultatų priklauso, kokie analizės metodai – parametriniai ar neparametriniai – bus taikomi.
Nepriklausomos imtys (angl. independent samples) – dvi ar daugiau imčių, kurių kiekvienos tiriami objektai niekaip nesusiję su kitų imčių tiriamais objektais. Nepriklausomos imtys – tai imtys, kurioms negalima nustatyti dėsningo ir vienareikšmio atitikimo, jos gali turėti skirtingus stebėjimus, kuriuos paprastai skiria kategorinis vardinės skalės kintamasis.
Priklausomos imtys (angl. dependent samples) – dvi ar daugiau imčių, kurių kiekvienos tiriami objektai kaip nors susiję su kitų imčių tiriamais objektais, pvz., kelis kartus per metus atlikti tų pačių pacientų kraujospūdžio matavimai. Tokiu atveju priklausomos imtys sudaro tiriamo vyksmo parametrų reikšmes skirtingais laiko momentais.
Atsakę į šiuos tris aukščiau iškeltus klausimus galime nesunkiai pasirinkti statistinį kriterijų mūsų tyrimo rezultatams patikrinti. Pavyzdžiui, kai yra normalusis kintamųjų pasiskirstymas ir 2 nepriklausomos imtys - pasirenkame Stjudento t-testą. Kai nėra normaliojo kintamųjų pasiskirstymo ir yra 2 nepriklausomos imtys, pasirenkame Mano-Witnio U testą.
Koreliacijos analizė – statistikos metodas, tiriantis požymių tarpusavio ryšių stiprumą. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį dėsnį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas Pirsono (angl. Pearson) koreliacijos koeficientas. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems normalumo prielaida nėra tenkinama, ir ranginiams kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (angl. Spearman) arba Kendallio τ-b koreliacijos koeficientas.
Tuo tarpu regresinė analizė nustato statistinio ryšio pobūdį ir aprašo priklausomojo (pasekmės) kintamojo vidutinių reikšmių priklausomybę nuo vieno ar kelių nepriklausomųjų (priežasties) kintamųjų reikšmių matematine formule ir kartu prognozuoja šio kintamojo reikšmes. Regresinė analizė skirstoma į tiesinę ir logistinę regresiją. Tiesinė regresija skirstoma į paprastą tiesinę regresiją, kai egzistuoja vienas nepriklausomas kintamasis, ir daugelio faktorių tiesinę regresiją, kai egzistuoja keletas nepriklausomų kintamųjų. Savo ruožtu logistinė regresija skirstoma į binarinę logistinę regresiją ir daugiareikšmę logistinę regresiją. Kitas naudingas klinikinių tyrimų analizės metodas yra - dispersinė analizė arba dviejų ar daugiau populiacijų vidurkių lygybės tikrinimas. Metodas pagrįstas tarpgrupinės ir grupių vidinių dispersijų palyginimu, kur visos grupės lyginamos vienu metu. Dispersinei analizei naudojami kintamieji turi būti pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, atsitiktiniai ir nepriklausomi. Dispersinė analizė leidžia įvertinti tiriamojo faktoriaus įtaką esant mažam duomenų ar kartotinių bandymų kiekiui. Tai efektyvus metodas skirtumo tarp trijų ir daugiau grupių reikšmingumui patikrinti. Yra trys dispersinės analizės metodai: vieno faktoriaus, dviejų faktorių ir daugelio faktorių dispersinė analizė. Statistikoje egzistuoja ir daugiau metodų, kuriuos galime pritaikyti klinikinių tyrimų analizei. Visi jie plačiai aprašyti specialioje literatūroje.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 03:34:00 PM
Aprašomoji statistika nagrinėja kintamųjų grupavimo požymius, grupavimo intervalus, grupavimų rūšis, įvertina duomenų variaciją ir koncentraciją, atvaizduoja statistinius duomenis grafikais ir lentelėmis.
Aprašomosios statistikos objektas yra vidurkiai, moda, mediana, standartinis nuokrypis, variacijos koeficientas. Mediana (angl. median) – požymio reikšmė, variacinę eilutę dalijanti į dvi lygias dalis. Moda (angl. mode) – tai dažniausiai pasikartojanti požymio reikšmė variacinėje eilutėje. Vidurkis (angl. mean, average) – tai vidutinė požymio reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Jis apskaičiuojamas sudedant reikšmes ir sumą padalijant iš tų reikšmių skaičiaus. Standartinis nuokrypis (SD, standart deviation), vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai dydis, rodantis kiek vidutiniškai kiekviena reikšmė yra nukrypusi nuo vidurkio. Tai tiriamojo požymio reikšmių sklaidos apibūdinimas, apibrėžiamas kaip požymio įgyjamų reikšmių ir vidurkio skirtumų kvadratų sumos vidurkis. Šis dydis yra žymimas įvairiai: , s, SD. Variacijos koeficientas – standartinio nuokrypio santykis su vidurkiu. Imtis, kurios kintamieji duomenų apdorojimo programoje išdėstyti didėjimo arba mažėjimo tvarka, vadinama variacine eilute. Kai duomenų kiekis didelis, sudaromos vienodų ar artimų reikšmių grupės bei surašomi variantų pasikartojimo dažniai. Taip sudaroma intervalinė (pasiskirstymo) variacinė eilutė.
Prieš taikant apibrėžtą statistikos testą, dažniausiai reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus:
1. Kokiai matavimo skalei priklauso tiriamas kintamasis?
2. Ar kintamojo rezultatai intervalų skalėje pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį?
3. Ar lyginamos imtys yra priklausomos, ar nepriklausomos?
Atlikę tyrimą, gautus duomenis arba kintamuosius suvedame į statistinę duomenų apdorojimo programą (EXCEL, Statistica, SPSS, EpiInfo ar kt.). Tai atlikdami turime pasirinkti matavimo skalę. Yra šios tyrimo duomenų matavimo skalės:
1. Vardinė arba nominalinė skalė. Būdingiausi vardinės skalės pavyzdžiai yra lytis, medikamentų sąrašas, medicinos specialybių sąrašas ir t. t. Kintamasis, įgyjantis tik dvi reikšmes (kategorijas), dar vadinamas binariniu.
2. Rangų skalė. Joje nustatoma objekto (reiškinio) vieta pagal pasirinktą kiekybinį arba kokybinį požymį vienos rūšies objektų (reiškinių) grupėje. Pavyzdžiui, hiperenzijos laipsnis, ligos stadija, pacientų fizinis aktyvumas (pvz., 1 = jokio fizinio aktyvumo, 2 = fiziškai aktyvūs retkarčiais, 3 = pakankamas fizinis aktyvumas) ir t. t. Su matuojamais ranginiais kintamaisiais galima atlikti daugiau statistinių operacijų negu su nominaliaisias kintamaisiais. Be dažnių įvertinimo, galima apskaičiuoti medianą, rangų koreliacijos koeficientą, palyginti atskiras imtis, naudojant neparametrinius testus.
3. Intervalų skalė. Šioje skalėje nurodomi kiekybiniai kintamųjų reikšmių skirtumai, išreikšti matavimo vienetais (milimetrais, sekundėmis, laipsniais ir pan.). Šie skirtumai gali būti tarp atskirų intervalų arba nuo kurio nors pasirinkto atskaitos taško, t. y., nulinė reikšmė dar nereiškia, kad tiriamasis požymis visai nepasireiškia, o tik tai, kad jis nesiskiria nuo sąlyginio atskaitos nulio. Duomenis intervalų skalėje galima apdoroti visais be apribojimų statistikos metodais.
4. Santykių skalė. Ši skalė skiriasi nuo intervalų skalės tik tuo, kad joje nulinis taškas yra griežtai apibrėžtas ir visiškai atitinka dydžio nebuvimą.
Normalusis skirstinys (angl. normal distribution) – tai tolydžiųjų požymių reikšmių skirstinys (pasiskirstymo dėsnis), atitinkantis tokias sąlygas: vidurkio (μ), modos ir medianos reikšmės sutampa, skirstinio kreivė yra simetriška, o simetrijos ašis yra ties vidurkiu, skirstinio kreivės forma priklauso nuo vidurkio ir standartinio nuokrypio (σ), normalųjį skirstinį turinčių atsitiktinių dydžių suma taip pat turi normalųjį skirstinį. Kolmogorovo-Smirnovo testu galima patikrinti, ar realus skirstinys atitinka normalųjį skirstinį, kadangi nuo gautų rezultatų priklauso, kokie analizės metodai – parametriniai ar neparametriniai – bus taikomi.
Nepriklausomos imtys (angl. independent samples) – dvi ar daugiau imčių, kurių kiekvienos tiriami objektai niekaip nesusiję su kitų imčių tiriamais objektais. Nepriklausomos imtys – tai imtys, kurioms negalima nustatyti dėsningo ir vienareikšmio atitikimo, jos gali turėti skirtingus stebėjimus, kuriuos paprastai skiria kategorinis vardinės skalės kintamasis.
Priklausomos imtys (angl. dependent samples) – dvi ar daugiau imčių, kurių kiekvienos tiriami objektai kaip nors susiję su kitų imčių tiriamais objektais, pvz., kelis kartus per metus atlikti tų pačių pacientų kraujospūdžio matavimai. Tokiu atveju priklausomos imtys sudaro tiriamo vyksmo parametrų reikšmes skirtingais laiko momentais.
Atsakę į šiuos tris aukščiau iškeltus klausimus galime nesunkiai pasirinkti statistinį kriterijų mūsų tyrimo rezultatams patikrinti. Pavyzdžiui, kai yra normalusis kintamųjų pasiskirstymas ir 2 nepriklausomos imtys - pasirenkame Stjudento t-testą. Kai nėra normaliojo kintamųjų pasiskirstymo ir yra 2 nepriklausomos imtys, pasirenkame Mano-Witnio U testą.
Koreliacijos analizė – statistikos metodas, tiriantis požymių tarpusavio ryšių stiprumą. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį dėsnį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas Pirsono (angl. Pearson) koreliacijos koeficientas. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems normalumo prielaida nėra tenkinama, ir ranginiams kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (angl. Spearman) arba Kendallio τ-b koreliacijos koeficientas.
Tuo tarpu regresinė analizė nustato statistinio ryšio pobūdį ir aprašo priklausomojo (pasekmės) kintamojo vidutinių reikšmių priklausomybę nuo vieno ar kelių nepriklausomųjų (priežasties) kintamųjų reikšmių matematine formule ir kartu prognozuoja šio kintamojo reikšmes. Regresinė analizė skirstoma į tiesinę ir logistinę regresiją. Tiesinė regresija skirstoma į paprastą tiesinę regresiją, kai egzistuoja vienas nepriklausomas kintamasis, ir daugelio faktorių tiesinę regresiją, kai egzistuoja keletas nepriklausomų kintamųjų. Savo ruožtu logistinė regresija skirstoma į binarinę logistinę regresiją ir daugiareikšmę logistinę regresiją. Kitas naudingas klinikinių tyrimų analizės metodas yra - dispersinė analizė arba dviejų ar daugiau populiacijų vidurkių lygybės tikrinimas. Metodas pagrįstas tarpgrupinės ir grupių vidinių dispersijų palyginimu, kur visos grupės lyginamos vienu metu. Dispersinei analizei naudojami kintamieji turi būti pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, atsitiktiniai ir nepriklausomi. Dispersinė analizė leidžia įvertinti tiriamojo faktoriaus įtaką esant mažam duomenų ar kartotinių bandymų kiekiui. Tai efektyvus metodas skirtumo tarp trijų ir daugiau grupių reikšmingumui patikrinti. Yra trys dispersinės analizės metodai: vieno faktoriaus, dviejų faktorių ir daugelio faktorių dispersinė analizė. Statistikoje egzistuoja ir daugiau metodų, kuriuos galime pritaikyti klinikinių tyrimų analizei. Visi jie plačiai aprašyti specialioje literatūroje.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 03:34:00 PM
Administratorius
May 16, 2009, 9:16:19 AM5/16/09
to seimosm...@googlegroups.com
Rezidentai atlikdami savo 3 metų trukmės mokslinė darbą gali pasirinkti tyrimo dizainą. Rezidento darbas gali būti kokybinis arba kiekybins tyrimas.
Kiekybiniai tyrimai nagrinėja tiesiogiai išmatuojamus (objektyvius) kintamuosius, tuo tarpu kokybiniai tyrimai nagrinėja teksto ir žodžių reikšmę, subjektyvius duomenis. Kiekybiniai tyrimai nepritaikyti paaiškinti žmonių elgesiui, jų emocijoms, suvokimo vertinimų skalėms. Šiems tikslams buvo sukurti kokybiniai tyrimo metodai.
Kokybiniai tyrimai apima įvairias tyrimo metodikas, kurios skirstomos į keletą stambių grupių: fokus grupių metodika, giluminis interviu, pusiau struktūrinis interviu, projekciniai ir asociatyviniai metodai.
Fokus grupės metodika• Fokus grupes sudaro 6–12 asmenų grupės.
• Diskusija trunka iki 2 valandų.
• Dažniausiai pokalbis yra filmuojamas.
• Diskusijai grupėje vadovauja patyręs moderatorius (klausėjas).
Giluminis interviu – tai ilgai trunkantis interviu, kai respondentui pateikiami atviro tipo klausimai, kai išvengiama bet kokios klausėjo įtakos respondentui.
Pusiau struktūriniam interviu būdinga vidinė struktūra, tačiau respondentui leidžiama netrukdomai reikšti savo mintis.
Projekciniai metodai paremti projekcijos idėja, t. y. priskyrimu kitiems idėjų, minčių, nuomonių, norų, motyvų, ribojančių veiksnių, kurių respondentas nelaiko esant savais ir nuo kurių nesąmoningai atsiriboja.
Asociatyvinių metodų tikslas – nustatyti, kokias asociacijas sukelia tiriama problema.
Kiekybiniai tyrimai
Aprašomieji tyrimai (angl. descriptive studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti ligų ir / arba kitų veiksnių dažnumą populiacijoje. Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp ligos ir rizikos veiksnio, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu. Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams.
Analitiniai tyrimai (angl. analytical studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas – nustatyti ryšį tarp ligų ir tam tikrų veiksnių. Šiems tyrimams priskiriami: ekologinis arba koreliacinis tyrimas, kai analizuojami ryšiai tarp ligos ir galimo rizikos veiksnio, lyginant didelių tiriamųjų grupių ar populiacijų rodiklius; vienmomentis tyrimas, kurį atliekant nustatomas ligų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp populiacijos narių tam tikru laiko momentu; atvejo ir kontrolės tyrimas, kuriuo nustatomos galimos ligų priežastys, lyginant tam tikra liga sergančius (atvejai) ir nesergančius žmones (kontrolė); kohortinis tyrimas, kurį atliekant stebima sveikų žmonių grupė, sudaryta iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 03:59:00 PM
Kiekybiniai tyrimai nagrinėja tiesiogiai išmatuojamus (objektyvius) kintamuosius, tuo tarpu kokybiniai tyrimai nagrinėja teksto ir žodžių reikšmę, subjektyvius duomenis. Kiekybiniai tyrimai nepritaikyti paaiškinti žmonių elgesiui, jų emocijoms, suvokimo vertinimų skalėms. Šiems tikslams buvo sukurti kokybiniai tyrimo metodai.
Kokybiniai tyrimai apima įvairias tyrimo metodikas, kurios skirstomos į keletą stambių grupių: fokus grupių metodika, giluminis interviu, pusiau struktūrinis interviu, projekciniai ir asociatyviniai metodai.
Fokus grupės metodika• Fokus grupes sudaro 6–12 asmenų grupės.
• Diskusija trunka iki 2 valandų.
• Dažniausiai pokalbis yra filmuojamas.
• Diskusijai grupėje vadovauja patyręs moderatorius (klausėjas).
Giluminis interviu – tai ilgai trunkantis interviu, kai respondentui pateikiami atviro tipo klausimai, kai išvengiama bet kokios klausėjo įtakos respondentui.
Pusiau struktūriniam interviu būdinga vidinė struktūra, tačiau respondentui leidžiama netrukdomai reikšti savo mintis.
Projekciniai metodai paremti projekcijos idėja, t. y. priskyrimu kitiems idėjų, minčių, nuomonių, norų, motyvų, ribojančių veiksnių, kurių respondentas nelaiko esant savais ir nuo kurių nesąmoningai atsiriboja.
Asociatyvinių metodų tikslas – nustatyti, kokias asociacijas sukelia tiriama problema.
Kiekybiniai tyrimai
Aprašomieji tyrimai (angl. descriptive studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti ligų ir / arba kitų veiksnių dažnumą populiacijoje. Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp ligos ir rizikos veiksnio, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu. Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams.
Analitiniai tyrimai (angl. analytical studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas – nustatyti ryšį tarp ligų ir tam tikrų veiksnių. Šiems tyrimams priskiriami: ekologinis arba koreliacinis tyrimas, kai analizuojami ryšiai tarp ligos ir galimo rizikos veiksnio, lyginant didelių tiriamųjų grupių ar populiacijų rodiklius; vienmomentis tyrimas, kurį atliekant nustatomas ligų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp populiacijos narių tam tikru laiko momentu; atvejo ir kontrolės tyrimas, kuriuo nustatomos galimos ligų priežastys, lyginant tam tikra liga sergančius (atvejai) ir nesergančius žmones (kontrolė); kohortinis tyrimas, kurį atliekant stebima sveikų žmonių grupė, sudaryta iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 03:59:00 PM
Administratorius
May 16, 2009, 1:36:35 PM5/16/09
to seimosm...@googlegroups.com
Klausimynų metodas yra plačiausiai taikomas informacijos rinkimo metodas stebėjimo tyrimuose. Klausimyną sudaro grupė tarpusavyje susijusių klausimų, į kuriuos reikia gauti apklausiamų asmenų (respondentų) atsakymus.
Anketos klausimai skirstomi į tris grupes: dichotominius, atvirus ir uždarus. Dichotominiais vadinami klausimai į kuriuos galima atsakyti tik „taip / ne“. Kartais jie patikslinami papildomu atviru klausimu: „jei taip, tai kodėl?“. Atviri klausimai numato laisvos formos atsakymą. Pateikiant šio tipo klausimus galima gauti pilną informaciją, tačiau gaunama informacija yra kokybinė, todėl didelės apimties apklausose tokių klausimų skaičius turėtų būti minimalus. Uždari klausimai numato keletą paruoštų atsakymų. Išrenkamas tas, kuris atitinka apklausiamojo nuomonę. Rekomenduotini ne mažiau kaip keturi atsakymų variantai.
Sudarant uždarus klausimus taikomi keturi pagrindiniai matavimo skalių tipai: lygių intervalų arba Thurstone skalė; suminė arba Likerto skalė; kaupiamoji arba Guttmano skalė, semantinė diferencialinė skalė. Dažniausiai taikoma Likerto skalė. Ji plačiai naudojama apklausose, ypatingai matuojant nuostatas, įsitikinimus ir nuomones. Likerto skalėje nagrinėjamas klausimas pateikiamas kaip konstatuojamasis sakinys; tuomet pateikiama keletas atsakymo variantų arba pasirinkimų, kurie galėtų parodyti sutikimo ar pritarimo šiam sakiniui mastą. 1932 m. Rensis Likertas sudarė standartinę 5 taškų skalę, panaudodamas būdvardžius (vadinamuosius inkarus – anchors), įgyjančius reikšmes nuo „visai sutinku“ iki „visai nesutinku“, su atitinkamomis skaitinės reikšmės nuo 5 iki 1. Pagal Likerto reikalavimus sudaryta 5 taškų matavimo skalė privalo turėti du teigiamus taškus, neutralų tašką ir du neigiamus taškus (1 lentelė). Pagal šią skalę respondentai išreiškia savo požiūrį į pateiktus teiginius, pasirinkdami vieną iš jiems pateiktų (iš anksto paruoštų) skalės reikšmių. Ši skalė yra vienamatė, taigi, matuojamas požymis turi būti iš esmės vienamatis.
1 lentelė. Likerto skalė
5. = griežtai teigiamas požiūris.
4. = šiek tiek teigiamas požiūris.
3. = neapsisprendęs (neutralus).
2. = šiek tiek neigiamas požiūris.
1. = griežtai neigiamas požiūris.
Pagal L.L. Thurstone pasiūlytą modelį, vertingiausias yra saikingas objektą apibūdinančių požymių vertinimas. Teiginius, atitinkančius nuostatos turinį, iš pradžių vertina ekspertai; jų sprendimų pagrindu apskaičiuojamas kiekvieno teiginio lyginamojo svorio koeficientas. Respondentams šis koeficientas nežinomas, jie pažymi tik priimtinus teiginius (taikoma dichotominė skalė), o apklausos atlikėjas iš jų nustato nuostatos lygį. Šiuo modeliu dažniausiai grindžiamos požiūrio į socialinius institutus skalės (teisingiausia juos vertinti kritiškai, įžiūrėti teigiamus bruožus ir silpnybes; bet kuris radikalumas šiuolaikinei visuomenei nepriimtinas). Ryškus pavyzdys – pasitikėjimas kitais žmonėmis: ydingas ir visiškas nepasitikėjimas ir besaikis pasitikėjimas. Guttmano skalė visada atspindi didėjantį atsakymų intensyvumą ir artėjimą prie respondento. Klasikinis Guttmano skalės pavyzdys pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė. Guttmano skalės pavyzdys
1. Ar sutinkate, kad žmonės turi teisę imigruoti?
2. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantui gyventi savo bendruomenėje?
3. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantams gyventi savo kaimynystėje?
4. Ar ketinate leisti imigrantams gyventi kaimynystėje su jumis?
5. Ar leistumėte savo vaiką į santuoką su imigrantu?
Informacijos rinkimui naudojamos šios apklausos rūšys: tiesioginė asmeninė apklausa, apklausa el. paštu arba paštu; telefoninė apklausa; internetinė (on-line) apklausa; apklausa per žiniasklaidos priemones. Tiesioginės apklausos trūkumas – didelės laiko sąnaudos, tačiau tai atsveria privalumas – didelis atsakiusiųjų skaičius. Taikant anketinės apklausos el. paštu arba paštu būdą didelis dėmesys kreipiamas į anketos pateikimą – siunčiant būtina įdėti voką su ženklu užpildytai anketai atsiųsti. Atsakomų anketų skaičių didina ir primenamieji laiškai, kurie siunčiami praėjus 2–3 savaitėms nuo anketų išsiuntimo. Pagrindinis šio metodo trūkumas – mažas atsakiusiųjų skaičius.
Telefoninė apklausa turi daug privalumų – atsakymai gaunami iškart, apklausa yra pigi ir atsakiusiųjų būna pakankamai daug. Telefoninė apklausa dažniausiai trunka 10–15 min, tačiau ji ne visada reprezentatyvi, kadangi apklausiami tik turintys telefoną respondentai. Apklausa internete (on-line apklausa) yra greita ir pati pigiausia. Čia galima naudoti sudėtingą klausimyną, įvairius spalvų, garso ir vaizdo formatus. Trūkumas – nekontroliuojama imtis, todėl sunku įvertinti apklausos patikimumą. Taip pat ne visi respondentai naudojasi internetu. Apklausai per žiniasklaidos priemones laikraščiuose ir žurnaluose spausdinamos anketos. Taip tiriama skaitytojų nuomonė. Šio tipo apklausos problema – mažas atsakiusiųjų skaičius.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 08:30:00 PM
Anketos klausimai skirstomi į tris grupes: dichotominius, atvirus ir uždarus. Dichotominiais vadinami klausimai į kuriuos galima atsakyti tik „taip / ne“. Kartais jie patikslinami papildomu atviru klausimu: „jei taip, tai kodėl?“. Atviri klausimai numato laisvos formos atsakymą. Pateikiant šio tipo klausimus galima gauti pilną informaciją, tačiau gaunama informacija yra kokybinė, todėl didelės apimties apklausose tokių klausimų skaičius turėtų būti minimalus. Uždari klausimai numato keletą paruoštų atsakymų. Išrenkamas tas, kuris atitinka apklausiamojo nuomonę. Rekomenduotini ne mažiau kaip keturi atsakymų variantai.
Sudarant uždarus klausimus taikomi keturi pagrindiniai matavimo skalių tipai: lygių intervalų arba Thurstone skalė; suminė arba Likerto skalė; kaupiamoji arba Guttmano skalė, semantinė diferencialinė skalė. Dažniausiai taikoma Likerto skalė. Ji plačiai naudojama apklausose, ypatingai matuojant nuostatas, įsitikinimus ir nuomones. Likerto skalėje nagrinėjamas klausimas pateikiamas kaip konstatuojamasis sakinys; tuomet pateikiama keletas atsakymo variantų arba pasirinkimų, kurie galėtų parodyti sutikimo ar pritarimo šiam sakiniui mastą. 1932 m. Rensis Likertas sudarė standartinę 5 taškų skalę, panaudodamas būdvardžius (vadinamuosius inkarus – anchors), įgyjančius reikšmes nuo „visai sutinku“ iki „visai nesutinku“, su atitinkamomis skaitinės reikšmės nuo 5 iki 1. Pagal Likerto reikalavimus sudaryta 5 taškų matavimo skalė privalo turėti du teigiamus taškus, neutralų tašką ir du neigiamus taškus (1 lentelė). Pagal šią skalę respondentai išreiškia savo požiūrį į pateiktus teiginius, pasirinkdami vieną iš jiems pateiktų (iš anksto paruoštų) skalės reikšmių. Ši skalė yra vienamatė, taigi, matuojamas požymis turi būti iš esmės vienamatis.
1 lentelė. Likerto skalė
5. = griežtai teigiamas požiūris.
4. = šiek tiek teigiamas požiūris.
3. = neapsisprendęs (neutralus).
2. = šiek tiek neigiamas požiūris.
1. = griežtai neigiamas požiūris.
Pagal L.L. Thurstone pasiūlytą modelį, vertingiausias yra saikingas objektą apibūdinančių požymių vertinimas. Teiginius, atitinkančius nuostatos turinį, iš pradžių vertina ekspertai; jų sprendimų pagrindu apskaičiuojamas kiekvieno teiginio lyginamojo svorio koeficientas. Respondentams šis koeficientas nežinomas, jie pažymi tik priimtinus teiginius (taikoma dichotominė skalė), o apklausos atlikėjas iš jų nustato nuostatos lygį. Šiuo modeliu dažniausiai grindžiamos požiūrio į socialinius institutus skalės (teisingiausia juos vertinti kritiškai, įžiūrėti teigiamus bruožus ir silpnybes; bet kuris radikalumas šiuolaikinei visuomenei nepriimtinas). Ryškus pavyzdys – pasitikėjimas kitais žmonėmis: ydingas ir visiškas nepasitikėjimas ir besaikis pasitikėjimas. Guttmano skalė visada atspindi didėjantį atsakymų intensyvumą ir artėjimą prie respondento. Klasikinis Guttmano skalės pavyzdys pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė. Guttmano skalės pavyzdys
1. Ar sutinkate, kad žmonės turi teisę imigruoti?
2. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantui gyventi savo bendruomenėje?
3. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantams gyventi savo kaimynystėje?
4. Ar ketinate leisti imigrantams gyventi kaimynystėje su jumis?
5. Ar leistumėte savo vaiką į santuoką su imigrantu?
Informacijos rinkimui naudojamos šios apklausos rūšys: tiesioginė asmeninė apklausa, apklausa el. paštu arba paštu; telefoninė apklausa; internetinė (on-line) apklausa; apklausa per žiniasklaidos priemones. Tiesioginės apklausos trūkumas – didelės laiko sąnaudos, tačiau tai atsveria privalumas – didelis atsakiusiųjų skaičius. Taikant anketinės apklausos el. paštu arba paštu būdą didelis dėmesys kreipiamas į anketos pateikimą – siunčiant būtina įdėti voką su ženklu užpildytai anketai atsiųsti. Atsakomų anketų skaičių didina ir primenamieji laiškai, kurie siunčiami praėjus 2–3 savaitėms nuo anketų išsiuntimo. Pagrindinis šio metodo trūkumas – mažas atsakiusiųjų skaičius.
Telefoninė apklausa turi daug privalumų – atsakymai gaunami iškart, apklausa yra pigi ir atsakiusiųjų būna pakankamai daug. Telefoninė apklausa dažniausiai trunka 10–15 min, tačiau ji ne visada reprezentatyvi, kadangi apklausiami tik turintys telefoną respondentai. Apklausa internete (on-line apklausa) yra greita ir pati pigiausia. Čia galima naudoti sudėtingą klausimyną, įvairius spalvų, garso ir vaizdo formatus. Trūkumas – nekontroliuojama imtis, todėl sunku įvertinti apklausos patikimumą. Taip pat ne visi respondentai naudojasi internetu. Apklausai per žiniasklaidos priemones laikraščiuose ir žurnaluose spausdinamos anketos. Taip tiriama skaitytojų nuomonė. Šio tipo apklausos problema – mažas atsakiusiųjų skaičius.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 08:30:00 PM
Administratorius
May 16, 2009, 1:53:43 PM5/16/09
to seimosm...@googlegroups.com
Atliekant bet kurią studiją svarbu pasirinkti tinkamą imties dydį. Imties dydis (angl. sample size) – imties tiriamų individų arba objektų skaičius. Norint apskaičiuoti imties tūrį, būtina žinoti tiriamojo požymio variaciją, reikšmingumo lygmenį ir leistiną matavimo paklaidą. Kuo imties tūris (dydis) didesnis, tuo didesnė požymio variacija, tuo didesnis reikšmingumo lygmuo ir tuo mažesnė leistinoji matavimo paklaida. Variacija (angl. variance) – tiriamojo požymio reikšmių kitimas matuojant skirtingus objektus. Reikšmingumo lygmuo (angl. significance level) – tikimybė atmesti teisingą hipotezę (vadinamoji pirmosios rūšies klaidos tikimybė). Įprasta žymėti α arba p; dažniausiai pasirenkamos reikšmės – 0,05; 0,01 ir 0,001. Matavimo paklaida (angl. measurement error) – skirtumas tarp tikrosios požymio reikšmės ir matavimo prietaiso arba tyrėjo nustatytos požymio reikšmės.
Imties dydis vienmomentiniame skerspjūvio tyrime, kai rezultatas išreiškiamas proporcija, kai proporcija nėra žinoma ir prilyginta 0,5 arba 50 proc., esant 95 proc. pasikliovimo intervalui. Populiacijos dydis ir imties dydžiai, esant paklaidai:
3 proc. 5 proc. 7 proc. 10 proc.
100 - 81 67 51
125 - 96 78 56
150 - 110 86 61
175 - 122 94 64
200 - 134 101 67
225 - 144 107 70
250 - 154 112 72
275 - 163 117 74
300 - 172 121 76
325 - 180 125 77
350 - 187 129 78
375 - 194 132 80
400 - 201 135 81
425 - 207 138 82
450 - 212 140 82
500 - 222 145 83
600 - 240 152 86
700 - 255 158 88
800 - 267 163 89
900 - 277 166 90
1,000 - 286 169 91
2,000 714 333 185 95
3,000 811 353 191 97
4,000 870 364 194 98
5,000 909 370 196 98
6,000 938 375 197 98
7,000 959 378 198 99
8,000 976 381 199 99
9,000 989 383 200 99
10,000 1,000 385 200 99
15,000 1,034 390 201 99
20,000 1,053 392 204 100
25,000 1,064 394 204 100
50,000 1,087 397 204 100
100,000 1,099 398 204 100
100,000 1,111 400 204 100 (populiacija didesnė negu 100 000)
Imties dydis vienmomentiniame skerspjūvio tyrime, kai rezultatas išreiškiamas vidutine požymio reikšme.
W/SD 90 proc.95 proc.99 proc. PI
0,10 1083 1537 2665
0,15 482 683 1180
0,20 271 385 664
0,25 174 246 425
0,30 121 171 295
0,35 89 126 217
0,40 68 97 166
0,50 44 62 107
0,60 31 43 74
0,70 23 32 55
0,80 17 25 42
0,90 14 19 33
1,0 11 16 27
W - pasikliovimo intervalo plotis; SD – standartinis nuokrypis. W/SD - standartizuotas pasikliovimo intervalo plotis (pasikliovimo intervalo pločio ir standartinio nuokrypio santykis. PI – pasikliovimo intervalas.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 08:37:00 PM
Imties dydis vienmomentiniame skerspjūvio tyrime, kai rezultatas išreiškiamas proporcija, kai proporcija nėra žinoma ir prilyginta 0,5 arba 50 proc., esant 95 proc. pasikliovimo intervalui. Populiacijos dydis ir imties dydžiai, esant paklaidai:
3 proc. 5 proc. 7 proc. 10 proc.
100 - 81 67 51
125 - 96 78 56
150 - 110 86 61
175 - 122 94 64
200 - 134 101 67
225 - 144 107 70
250 - 154 112 72
275 - 163 117 74
300 - 172 121 76
325 - 180 125 77
350 - 187 129 78
375 - 194 132 80
400 - 201 135 81
425 - 207 138 82
450 - 212 140 82
500 - 222 145 83
600 - 240 152 86
700 - 255 158 88
800 - 267 163 89
900 - 277 166 90
1,000 - 286 169 91
2,000 714 333 185 95
3,000 811 353 191 97
4,000 870 364 194 98
5,000 909 370 196 98
6,000 938 375 197 98
7,000 959 378 198 99
8,000 976 381 199 99
9,000 989 383 200 99
10,000 1,000 385 200 99
15,000 1,034 390 201 99
20,000 1,053 392 204 100
25,000 1,064 394 204 100
50,000 1,087 397 204 100
100,000 1,099 398 204 100
100,000 1,111 400 204 100 (populiacija didesnė negu 100 000)
Imties dydis vienmomentiniame skerspjūvio tyrime, kai rezultatas išreiškiamas vidutine požymio reikšme.
W/SD 90 proc.95 proc.99 proc. PI
0,10 1083 1537 2665
0,15 482 683 1180
0,20 271 385 664
0,25 174 246 425
0,30 121 171 295
0,35 89 126 217
0,40 68 97 166
0,50 44 62 107
0,60 31 43 74
0,70 23 32 55
0,80 17 25 42
0,90 14 19 33
1,0 11 16 27
W - pasikliovimo intervalo plotis; SD – standartinis nuokrypis. W/SD - standartizuotas pasikliovimo intervalo plotis (pasikliovimo intervalo pločio ir standartinio nuokrypio santykis. PI – pasikliovimo intervalas.
--
Pranešimą parašė Administratorius (kam) VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras (data) 5/16/2009 08:37:00 PM
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages