Jitikra, kad panašaus lygio egzaminas ir turėtų būti. Kalbant apie tiesiog išlaikymą, anot I. Kilės, neturėtų egzaminas būti itin aukšto sudėtingumo. Tačiau jai pristigo to vieno uždavinio, kuris keltų didesnių iššūkių ir būtų skirtas gabiesiems. Galėjo būti ir didesnė temų įvairovė, pridūrė pedagogė.
Ąžuolo ir Aleksandro teigimu, egzaminas sudarytas adekvačiai, užduotys atitiko gimnazijos programą. Buvo patikrintos įvairių sričių matematinės žinios. Mokytojų nuomone, sąlygos buvo suformuluotos aiškiai ir tikslingai, tačiau pastebi, kad buvo ir išimčių.
Korepetitorių teigimu, šių metų užduotys pasirodė lengvesnės, palyginus su kelerių ankstesnių metų egzaminų užduotimis. Net ir paskutinės užduotys, kurioms įprastai prireikia gilesnio suvokimo, neturėjo sukelti didelių problemų.
Vis dėlto 10-as uždavinys, Ąžuolo ir Aleksandro teigimu, pasirodė gana sudėtingas ir klaidinantis, nes įprastai pirmoje egzamino dalyje tikimasi kiek lengvesnių užduočių. Šiame uždavinyje reikėjo skaičiuoti pasitelkiant kelis nežinomuosius, iš kurių tik vienas galėjo būti pažymėtas kaip atsakymas.
Antroje dalyje sudėtingiausias pasirodė 17-as uždavinys. Mokytojų teigimu, jis pareikalavo gilaus funkcijų ir išvestinių temos suvokimo. Pateiktas išvestinės grafikas mokinius galėjo suklaidinti, be to, antrosios uždavinio dalies formuluotė buvo paini, todėl dalies abiturientų galėjo būti nesuprasta. Korepetitoriai pastebi, kad tokio tipo užduotis, kuriai spręsti nepakanka elementarių žinių, egzamine pasitaiko jau 3 metus iš eilės.
Iki šiol dalies medicinos studentų chemijos žinias reikėdavo gerinti įstojus į universitetą, nes chemijos valstybinis brandos egzaminas nebuvo privalomas, sako Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas. Nuo šių metų medicinos studijoms Vilniaus universitete ar Lietuvos sveikatos mokslų universitete chemijos egzaminas bus reikalingas, jis įtrauktas į konkursinio balo sudėtį.
Galimybė abiturientams pasirinkti, kokius egzaminus laikys, pratęsta iki sausio 15 dienos. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras sako, greičiausiai visada bus tokių, kurie informacija domėsis paskutinę dieną, nors apie tai paskelbta anksti.
Anot J. Kučinskaitės, valstybiniai lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminai tampa privalomi, ir juos pasirinko tiek pat abiturientų kaip ir pernai ar užpernai. O mokyklas šiemet turėtų baigti maždaug trimis šimtais daugiau abiturientų nei 2023-iaisiais.
Matematikos Egzaminas, kitaip dar vadinamas matematikos valstybiniu brandos egzaminu, yra Lietuvos abiturientų laikomas egzaminas matematinėms žinioms patikrinti.
Ši užduotis panašu, kad tik dar kartą apnuogina faktą, kad visada buvo galima sukonstruoti aprašo reikalavimus atitinkantį egzaminą, kurį masiškai mokiniai išlaikytų, tačiau buvo renkamasi to nedaryti.
Netobulumai užduoties viešuosiuose pirkimuose ir programos aprašuose leidžia tą daryti. O užduoties turinys turi didesnę įtaką rezultatams nei bet kokie matematikos gerinimo planai, bandomieji egzaminai arba papildomos konsultacijos.
Džiaugiuosi dėl mokinių, kurie nesimokė, kurie nesistengė ir spjovė į matematiką, nes jie ir be mokymosi šiemet išlaikys egzaminą, bet ir vėl buvo nuskriausti stipriausi mokiniai, kurie 12 metų iš tikrųjų mokėsi. Jų įvertinimas bus labai panašūs į tų mokinių, kurie nesimokė.
Matematikos egzaminas yra privalomas stojant į aukštąsias mokyklas, pretenduojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas. Taigi, šio egzamino lengvumas atveria kelią į aukštąjį mokslą. (...)
NŠA išplatino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos matematikos mokytojos Dalios Žilaitienės įžvalgas apie šios dienos egzaminą ji taip pat kalba apie tai, kad užduotys nebuvusios sudėtingos. Ji išskyrė tai, kad užduočių sąlygos buvusios itin trumpos ir aiškios.
Privalomas matematikos egzaminas gali sugriauti daugelio abiturientų planus. Neišlaikius matematikos, jaunuoliams užsidarys durys ne tik į universitetus, bet ir kolegijas ar net į mokamas studijų vietas. Švietimo ekspertas sako, kad per dvejus metus svarbi žinia nepasiekė nei gimnazijų, nei abiturientų, nei jų tėvų.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) direktoriaus pavaduoja Anna Limanovskaja LNK žinioms sakė, kad kolegija turi sąlygas priimti ir daugiau norinčių mokytis, bet tam įtakos turi ne tik nepakankamas tiksliųjų mokslų populiarumas, bet ir demografinė situacija.
Valstybinį matematikos egzaminą šiemet pasirinko laikyti tik 6 iš 10 visų abiturientų. Švietimo ekspertas mano, kad taip nutiko todėl, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per dvejus metus apie tai kalbėjo per mažai.
Štai Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius LNK žinioms pasakojo, jog jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje matematikos egzamino nelaikys tik 9 iš 81, nes jau tiksliai žino, ką nori veikti.
Pasitvirtino, kad skandalu virtusio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų. Prieš savaitę, paaiškėjus, kad egzamino rezultatai daug blogesni nei pernai, ministrė Šiugždinienė paprašė atlikti papildomą jo analizę.
Ją atlikusi komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau už du sudėtingesnius uždavinius turėjo būti skirta daugiau taškų, tad sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių.
Nepaisant to, kad matematikos egzamino dabar neišlaiko kas trečias mokinys, jau nuo 2024 metų jis taps privalomas visiems norintiems stoti į aukštąsias mokyklas, net į valstybes nefinansuojamas vietas.
Tačiau daugiau nei 35 procentai, arba net 5000 abiturientų, dabar taip kaip Armandas nesidžiaugia, jie egzamino neišlaikė. Po tokių rezultatų ministrė Šiugždinienė sušaukė specialią komisiją, kad ši padarytų pakartotiną egzamino analizę. Tačiau ir po jos neišlaikiusiųjų skaičius nepasikeitė.
Tiesa, paaiškėjo, kad už 2 aukštesnio sudėtingumo lygio uždavinius turėjo būti skiriama kiek daugiau taškų. Sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių iki 144.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada tragiškai išlaikomų matematikos valstybinių egzaminų padėtį taisyti, pirmiausia stiprindama konsultacijas mokyklose, kuriose egzaminus laikyti sekėsi prasčiausiai. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos nacionalinio mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams.
Dviejų lygių matematikos valstybiniai egzaminai rasis 2025 metais. Tie, kas norės studijuoti aukštosiose mokyklose privalės rinktis išplėstini, o bendrojo kurso egzaminas bus skirtas tiems, kurie rinksis profesines mokyklas ar menų studijas.
Šiandien paskelbti ir kitų egzaminų rezultatai. Daug sėkmingiau abiturientams šiemet sekėsi įveikti anglų bei rusų kalbas. Taip pat istorija, fizika ir chemija. Informacines technologijas išlaikė 5 procentais mažiau nei pernai.
Šiandien abiturientai laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą, kuris yra trečias pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių. Klaipėdoje vienuolikoje centrų egzaminą laikė 1 195 kandidatai. Abiturientai pasakojo, kad šis išbandymas buvo lengvesnis nei tikėjosi.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 16 678 kandidatai, praėjusiais metais - 16 520 kandidatų. NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas sakė, kad abiturientai, ruošdamiesi matematikos egzaminui, pavasarį galėjo dalyvauti elektroniniame matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo patikrinime. Tokia galimybe pasinaudojo 13 tūkstančių (76 proc.) mokinių.
Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje - trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai.
Po tris valandas trukusio egzamino dauguma abiturientų džiaugėsi lengvesniu egzaminu, nei buvo pernai, tačiau atviravo, kad kiekvienoje dalyje buvo po kelis sunkesnius uždavinius, kuriuos sprendžiant reikėjo labiau pamąstyti.
"Egzaminas buvo lengvesnis nei bandomasis ar praėjusių metų. Praeitais metai ėjau pas matematikos korepetitorių papildomai gilintis matematikos žinias, bet šiemet mokiausi pati. Sunkesni buvo trečiosios dalies uždaviniai, bet, ilgiau pamąsčius, pavyko juos išspręsti. Tikiuosi surinkti praeinamą balą.
Matematikos valstybinio brandos egzamino uždavinius pakomentuoti sutiko Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė. Pasak jos, egzamine atsispindėjo visas mokyklos kursas, tačiau pedagogė apgailestavo, kad dėl egzamine dominavusių itin standartinių, klasikinių uždavinių gabieji mokiniai, kurie daug ir stropiai mokėsi, neturėjo galimybės sublizgėti.
Tačiau paskutinė egzamino užduotis apie tiesės krypties koeficiento apskaičiavimą nustebino, nes tokio tipo uždavinių sprendimui mokymosi procese skyrėme labai mažai dėmesio, - teigė R. Jegnoraitė-Juškienė.
Populiariausios paieškos frazės: Namų kvapai Ket bilietai ket testai esta viza Unija.lt Tatu salonas Livinn.lt Padangos Kainoteka - buitinė technika Telefonai iš
bite.lt Šunų maistas Vadovų atranka
corepetitus.lt
Pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose jau nuo kitų metų be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
3a8082e126