Na, jei krikščionybė turėtų būti tik konformistinė pozicija pasaulio kultūrai (ta prasme, kuria užsimena Johnas Stottas, t.y. kalno pamokslo), tai Kristus be reikalo varginosi perteikdamas kalno pamokslo palaiminimus. Tada taip ir liktų palaiminti turtingieji, t.y. turintys daug pinigų ir šiaip mokantys gudriai gyventi ir pasitikintys vien savo jėgomis. Tada kvali yra liūdintys, nes jie nemoka nusispjauti į kitus ir mėgautis gyvenimu. Dar durnesni yra ieškantys teisybės, geriau jie žiūrėtų kaip patogiau ir pelningiau sau, o ne kažkokios teisybės ir teisingumo ieškotų. Visai neprotingai elgiasi tie, kurie rodo gailestingumą artimui, juk jie eikvoja savo laiką ir pinigus patogaus gyvenimo sąskaita. Labiausiai apgailėtini tie, kurie neieško to kas pasaulyje svarbu, o leidžiasi vadinami durneliais dėl kažkokios Dievo karalystės, kurios neįmanoma pačiupinėti šioje žemėje. Žodžiu būkim konformistai ir gerai gyvensim ;)
Tiesa sakant mes dauguma krikščionių praktikoje dažniausiai ir pasirenkam tą ne kalno pamokslo, o konformizmo poziciją. Na gal ne duaguma, bet bent jau aš labai dažnai esu krikščionybės kompromituotojas gyvenime. Tik aš tuo visai nesididžiuoju... Norėčiau vis artėti prie to kalno pamokslo pozicijos įgyvendinimo savo gyvenime.
--
Posted by Joakimas to | po vienu stogu | at 12/22/2005 09:47:35 AM