Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos takas
3000 Psichologija
Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos tako ilgis:
- Mažojo rato – 400 metrų
- Didžiojo rato – 1700 (1900) metrų
Vieta: Dubravos rezervatinė apyrubė įsteigra Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, 120 ha plote Vaišvydavos girininkijos 50 kvartale ir 51, 68, 69 kvartalų dalyse. Tiksli vieta parodyta žemėlapyje.
Informacinių stendų skaičius take: 8
Rezeervato paskirtis:
- Išsaugoti natūralią aukštapelkę, našius eglynus bei kitas miško bendrijas;
- Būti mokslinio tyrimo objektu, kai joje atliekami natūraliai besiformuojančio miško biogeocenozių tyrimai ir nuolatiniai stebėjimai;
- Supažindinti visuomenę su natūralia gamtine aplinka ir joje vykstančiais gamtiniais procesais.
Daugiau bendros informacijos apie rezervatą rasite čia: Dubravos rezervatinė apyrubė
Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis ir nesilankyti pavieniui. Tai leis suteikti ir gauti pirmąją pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais. Draudžiama lankytis Dubravos rezervate vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15m/s vėjui. Rezervate yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužeisti lankytojus. Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali stipriai sužaloti apačioje stovinčius žmones. Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti. Taipogi, draudžiama vaikščioti nežymėtais takais, žaloti augmeniją ar miško dangą.
Pastaba: nuo pirmojo stendo pažintinis takas yra puikiai sužymėtas. Painesnėse vietose teisingą kryptį žymi ant medžių nupieštos ryškios, žalios rodyklės. Deja, pradėjus pažintinė maršrutą nuo kito galo, t.y. nuo pelkės pažvalgos, šių rodyklių galite ir nepastebėti, todėl atkreipkite dėmesį, kad įveikę lentomis išklotą taką per pelkę, toliau Jums reikia laikytis kairesnės tako krypties, t.y. siauresnio takelio vingiuojančio palei pelkę, nors iš pirmo žvilgsnio tinkamesne kryptimi gali pasirodyti platus takelis vedantis tiesiai. Šioje vietoje neapsigaukite. Pasirinkę jį galiausiai atsidursite laukinėje ir pavojingoje rezervato teritorijoje, kurioje karaliauja išvirtę medžiai, pelkės ir šiaip sunkiai praeinamas ir neprognozuojamas miškas.
Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos tako stotelės:
- Bendroji informacija
- Dubravos rezervato pušynai
Pušis – Lietuvos miškuose gausiai auganti medžių rūšis. Pušis yra nereikli augavietės sąlygoms, todėl auga tiek nederlinguose sausuose smėlžemiuose, tiek ir pelkėse.
Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiausia ploto užima normalaus drėgnumo ir pelkiniai pušynai. Gryni pušynai rezervate auga tik aukštapelkėje, nes sausesnėse augavietėse visur esama eglių ir kitų rūšių medžių.
Aukščiausia išmatuota pušis yra 38 m aukščio. Storiausia pušis yra beveik 78 cm storio ir beveik 8m3 tūrio. Našiausiame rezervato pušyne yra sukaupta 460m3/ha medienos.
- Vėjavartos ir sausuoliai medžiai Dubravos rezervate
Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti.
Per 40 metų atliekami tyrimai parodė, jog Lietuvoje miškai vėjo ir žievėgraužio tipografo yra pažeidžiami periodiškai. Vėjavartų ir vėjalaužų visuomet pagausėja po didžiausio Saulės aktyvumo periodų. Taip atsitiko 1982 ir 1992-1993 metais. Stipriai medynus pažeidė ir 1967, 2005 metais įvykusios audros. 1996 metais rezervato plote buvo 3500 m3 sausų 9% nuo visų ten augančių medžių tūrio. 2001 metais išverstų ir sausų medžių tūris padidėjo iki daugiau nei 6500 m3.
Po vėjavartų visuomet padidėja ir žievėgraužio tipografo pažeistų medžių. Kinivarpa normaliomis sąlygomis kenkia tik nusilpusiems medžiams, kurių miškuose yra palyginus nedaug. Nesuspėjus laiku iškirsti išverstų ir nulaužtų medžių bei išvežti iš miško žalios medienos, susidaro palankios sąlygos žievėgraužio tipografo dauginimuisi. Atsiradus dideliam kinivarpų kiekiui pasiekiama tokia jų gausa, kai puolami ne tik nusilpę, bet ir visiškai sveiki medžiai.
Rezervate žuvusiuose medynuose liko daugybė vėjavartų, kurių kiekiai atskiruose medynuose siekia 400 m3/ha, o jų atkūrimu palikta rūpintis gamtai. - Lietuvos miškų paukščiai
Iš visų Lietuvoje perinčių ar sutinkamų paukščių miško aplinkai sąlyginai priskiriama virš 110 rūšių. Dubravos rezervate paukščių ir gyvūnų pageidaujama rami ir natūrali aplinka susidarė per paskutinius 45 metus., nutraukus ten aktyvią ūkinę veiklą ir išretėjus miškui dėl vėjavartų ir vabzdžių kenkėjų invazijų.
- Dubravos rezervato eglynai
Eglynai – vieni iš daugiausiai paplitusių medynų Lietuvoje. Jie užima 442 tūkst. ha, arba 23% Lietuvos miškų ploto. Eglė yra vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui medžių rūšis, todėl eglynų nerasime smėlynuose, pelkėse ir derlingiausių dirvožemių augavietėse. Aukščiausia išmatuota rezervato eglė yra 37,5 m. aukščio. Storiausia eglė yra net 74 cm storio ir 7m3 tūrio. Našiausiame rezervato eglyne yra sukaupta 520m3/ha.
- Lietuvos miškų žvėrys
Didelė dalis iš 74 Lietuvoje sutinkamų žinduolių rūšių gyvena miško aplinkoje. Žvėrys, kaip ir paukščiai, turi savo teritorijas, kurios yra gana didelės – iki keleto šimtų ar net tūkstančių hektarų. Žinduoliai Lietuvoje ir Dubravos girioje bei jos aplinkoje skirstomi pagal gausos kategorijas: išnykusios, prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatyta, atkurtos.
Dubravos girioje gausu stirnų, voverių, šernų, lapių, kiaunių, galima sutikti ir briedžių. Iš retų galite sutikti barsuką ar kanadinę audinę.
- Dubravos rezervato pelkės
Pelkės – tai žemės sklypai, kuriuose viršutinį dirvožemio sluoksnį, ne plonesnį kaip 30 cm sudaro durpės. Pelkės užima apie 6% Lietuvos teritorijos ploto. Sausumos plotai, kuriuose yra plonesnis durpių sluoksnis, vadinami užpelkėjusiomis žemėmis. Visose pelkėse auga daug retų ir nykstančių augalų bendrijų. Deja, dėl melioracijos ir durpių gavybos per keletą paskutinių dešimtmečių buvo nusausinta daugiau kaip 70% visų šalies pelkių. Samanų ir žolių sudarytas bendrijas ėmė keisti krūmų ir medžių bendrijos.
Dubravos rezervate yra aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, apaugusių mišku ir bemiškių plynių. Durpių storis siekia iki 1,5 m. gylio. Anksčiau bemiškių plotų buvo daugiau. Dabar, vykstant savaiminiam dirvožemio sausėjimui, pelkės apželia mišku.
- Bendroji informacija
Prie šio informacinio stendo, kuris stovi tako pabaigoje, yra įrengta didelė poilsiavietė su pavėsine. Čia galite pailsėti ar net pasistiprinti.
Norint įveikti Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos taką nereikalingas joks specialus pasiruošimas. Jį lengvai įveiks tiek šeimos su mažais vaikais, tiek senoliai. 
Tiesa, takas nėra pritaikytas keliaujantiems su vežimėliais, kadangi jo pabaigoje tenka laiptais įveikti stačios kalvos šlaitą. Taip pat, po stipresnių audrų - kelią gali pastoti vėjavartos, nors yprastai jis yra prižiūrėtas, sutvarkytas, o nuvirtę medžiai patraukti į šoną. 
Jei teks gausiai laipioti per medžius, karstytis stengiantis juos įveikti ir nesutiksite jokio informacinio stendo pakeliui ilgiau nei 10 minučių – reiškias nuklydote nuo maršruto ir verčiau grįžkite atgal.
Karštą, saulėtą dieną su savimi būtinai turėkite geriamo vandens.
Kaip rasti?
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinį taką rasite Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, Vaišvydavos girininkijoje. Jokių kelio nuorodų link tako nėra, ir nei Kauno marių regioninio parko turistiniuose žemėlapiuose, nei lankstinukuose jis nepažymėtas, todėl prieš vykdami, atidžiai išsinagrinėkite ir įsidėmėkite visas privažiavimo instrukcijas. Tikslios tako koordinatės nurodytos žemėlapyje.
Pasiekę Vaišvydavą nuo Kauno, per gyvenvietę visada važiuokite tiesiai, bet pasiekę šią sankryžą, pasukite link Gervėnupio:
Tada, važiuokite tiesiai beveik 2 kilometrus ir privažiavę posūkį į kairę, pasukite juo. Vienintelis orientyras nusakantis, kad pasukote teisingai - gali būti štai šis nedidelis ženklas, perspėjantis apie pavojingus medžius:
Ir prieš posūkį, po dešine puse stovintis nedidelis ženklas „Neuždek! 112“.
Tuomet važiuokite tiesiai dar apie 0,5-1 km, kol po kaire pamatysite pirmą arba antrą pėsčiųjų lieptelį per griovį. Prie antrojo lieptelio rasite Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinio tako pradžią. Sustoję prie pirmo lieptelio, kelionę pažintiniu taku pradėsite atbuline tvarka t.y. pirmiausia aplankysite Dubravos rezervato pelkę.
