Dideli žmonės
Rūta Juknevičienė
Žmonės/transformatoriai:)
Didelė malonė, kad tokių pasitaiko mūsų kelyje, kad neliedžia užpelkėti savo menkoje buityje sukantis amžinu voverės ratu: darbas, parduotuvė, namai, darbas, parduotuvė, namai... Šalia jų norom nenorom imi keistis ir transformuotis.
Vis negalime nuvyti minčių apie Kęstutį iš Alytaus. Kokia jėga dega viduje ir stumia veikti? iš kur tiek energijos ir žinojimo?
Bet šiandien ne apie Kęstutį, o apie kitą žmogų/transformatorių - Žanną. Panašus likimas kaip Kęstučio, visos instancijos - kitoje barikadų pusėje.
Pakviečiau Žanną į frėjų atidarymo šventę, kad pristatytų hospiso veiklą, nes visuomenė mažai žino. Gavau atsakymą, kuriuo noriu pasidalinti su visomis:
Žanna: "Pasakoti Frejoms, kad oriai palydėti iš šio pasaulio žmogų kainuoja ne tik marias laiko, pastangų bet ir milžiniškos krūvos pinigų...
Kad mano asmeninės santaupos per 1-mą pusmetį sumažėjo 10 000 eurų, o dabar atostogauju su 100 eurų kišenėje ir širdis apšąla, kai ateina laikas atsiskaityti su medicinos personalu, nors jie gauna po 1/4 etato minimumą, bet visokios SODROS etc. suėda ne tik mano santaupas, bet ir žmonių priaukotus pinigėlius.. Bet baisiausia šioje veikloje - matyti savo amžiaus visiškai neįgalias moteris... gražias, apsišvietusias, ir visiškai nejudančias, vienišas, gyvenančias tarp 4-rių sienų metų metus ir NIEKAM NEREIKALINGAS...
Kenčiančius nuo skausmo mirštančius nuo vėžio vaikus, jaunus žmones ir taip pat ... NIEKAM NEREIKALINGUS nors ir apsuptus pasimetusiais, nežinančiais ką daryti giminaičias... "Mes meldžiame, kad greičiau numirtų, kiek galima..."
O tėvus ir vaikus, kurie praleidžia savo gyvenimus prie mirštančio, nuolatos jaučiančius KALTĖS jausmą: "gal man mesti darbą ir atsiduoti priežiūrai"... Nuolat vartojančius antidepresantus, raminamuosius, nuskasminamuosius ir kenčiančius ne ką mažiau nei patys pacientai... O jau jie TIKRAI NIEKAM NERŪPI...
Negalėčiau kalbėti plačiai auditorijai, nemoku apie tai - lyg skusčiausi... Bet tai ne skundas - tais begalinis skausmas..."
(Prieš kelias dienas viena pažįstama parašė, kad UK iš savo klienčių (kosmetologė) per savaitę surinko 270 eur Žannos Hospisui)
Žanna: "Daivutės pagalba atėjo būtent - kai jau pradėjau panikuoti - VISKAS, nebeturiu kuo sumokėti... Taip dėkojau Dievui!!!
Supratau, kad tai Jo darbas - nes Daivutė nuolat kartoja: "Aš tokia laiminga, aš taip ypatingai jaučiuosi..." Tai tikrai Kūrėjo bučinys..."
Noriu pakviesti praverti savo širdis ir taip nors menka dalele prisidėti prie šių žmonių kilnios veiklos. Galbūt pajusite, kad galite pagelbėti savo energija, laiku, paskaityti, gal pavežti. O gal pasirinksite paremti finansiškai. Kartais ir keli eurai būna lemiami.
Svarbiausia nelikti abejingomis.
https://www.facebook.com/kaunohospisonamai/
P.S. keli pavyzdžiai iš žvaigždžių gyvenimo
http://vrutmilife.com/?p=42007
--