Olegas Gadeckis apie religiją, dvasingumą ir psichologiją, išsilavinimą, pašaukimą...
3000 Psichologija
3000 Psichologija
2012 m. lapkritis 25 d., sekmadienis 16:33:17 UTC+2, 3000 Psichologija rašė:
http://www.youtube.com/watch?v=aga-AY6Sf0U
Egidijus Kaunietis
http://www.youtube.com/watch?v=aga-AY6Sf0U
--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google“ grupę 3000psichologijos.
Jei norite atsisakyti šios grupės prenumeratos, siųskite el. laišką adresu 3000psichologi...@googlegroups.com.
Apsilankykite šioje grupėje šiuo adresu: http://groups.google.com/group/3000psichologijos?hl=lt.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę šiuo adresu: https://groups.google.com/groups/opt_out.
Dalia sekmokiene
Ačiū
--
3000 Psichologija
Lapkričio 4-11 dienomis į Lietuvą atvyksta Rusijoje ir užsienyje gerai žinomas psichologas, unikalių asmenybės vystymo metodikų autorius Olegas Gadeckij. Savo užsiėmimuose pastarasis naudojasi vakarietiška psichologija bei Rytų meditacijos ir jogos technikomis.
O. Gadeckij dirbo Rusijos vyriausybėje darbuotojų įvertinimo metodų ekspertu, parašė knygą „Geriausios psichologinės technikos, arba ką daryti, kai nesiseka“, šeštajame tarptautiniame psichologijos ir psichoterapijos žvaigždžių festivalyje buvo pripažintas geriausiu psichologu-treneriu. Interviu su O. Gadeckij – apie psichologijos metodus, kasdienio gyvenimo problemas ir karmą:
Savo užsiėmimuose jūs aktyviai naudojate ir naujausias vakarietiškas psichotechnikas ir metodus, pateiktus senuosiuose vediniuose traktatuose. Kodėl?
O. Godeckij: Vakarietiškoje psichologijoje yra daug išbandytų metodikų, kuriomis galima paveikti mūsų vidinį pasaulį. Tai tiesiog milžiniškas arsenalas, kupinas galimybių padėti žmogui siekti kuo įvairiausių tikslų.
Deja, vakarietiškai psichologijai nežinoma bendra žmogaus asmenybės struktūra. Gal jums bus keista tai girdėti, bet psichologijos, kaip vieningo mokslo, nėra. Yra daug visokių krypčių – psichoanalizė, psichosintezė, geštalterapija, holotropinė terapija ir pan., – tačiau bendros psichologinės teorijos nėra. Ji paprasčiausiai nesukurta. O tai reiškia, kad negalima efektyviai naudotis sukurtais metodais, visada bus neaišku, kokiu metodu geriausiai naudotis kiekvienu konkrečiu atveju.
Šitai galima palyginti su gydytoju, kuris nenusimano apie organizmo funkcijų darbą, todėl negali tinkamai įvertinti vieno ar kito vaisto poveikio. Todėl psichologų pastangos dažnai būna neefektyvios.
O štai senuose vediniuose raštuose pateikti smulkūs asmenybės struktūros aprašymai. Intelektas, protas, emocijos, sielos energija, subtilus ir grubus kūnai, jų tarpusavio ryšys – visos šios temos ten detaliausiai išnagrinėtos. Kartu pateikiami ir darbo metodai, savo galimybėmis daug pranašesni už tuos, kuriais naudojasi vakarietiška psichologija.
Sujungus vienų ir kitų žinias, atsiranda tikra to žodžio prasme profesionali psichologija, kuri žmogui labai efektyviai padeda spręsti savo problemas, ir tuo pačiu yra absoliučiai ekologiška, tai yra vadovaujasi principu „Nepakenk!“
Ar dar kas nors dirba tokiu metodu?
O. Godeckij: Taip, ta pačia kryptimi dirba Ruzov ir Torsunov Rusijoje, Targakova Kazachstane, Rami Blekt Izraelyje. Reikia pasakyti, kad mes esame trečiojo tūkstantmečio psichologijos užgimimo liudininkai. Ta sintezė, apie kurią aš kalbėjau, ir leidžia ją sukurti.
Ar galėtumėt apibūdinti jos pagrindinius principus?
O. Godeckij: Paliesiu pagrindinį, bendrą principą. Tai supratimas, kad žmogus gyvenime siekia dviejų tikslų: sėkmės ir laimės. Sėkmė – tai išoriniai dalykai: karjera, verslas, butas, mašina ir pan. O laimė yra harmonija su pačiu savimi.
Dabar tiek visuomenėje, tiek profesionalioje psichologijoje labai akcentuojama veikla, nukreipta į sėkmės siekimą. Tai geras tikslas, bet jeigu jis atsietas nuo antrojo laimės siekimo, tada žmogus degraduoja kaip asmenybė ir daro tokį pat negatyvų poveikį aplinkiniams. Taip vystosi neurozės, stresai, vidinė agresija, depresija, griaunamos šeimos, likimo valiai paliekami vaikai.
Kam reikalinga tokia sėkmė, jeigu ir aš, ir mane supantys žmonės nesame laimingi? Sėkmė ir laimė turi būti kartu, nes tai yra du svarbiausi mūsų poreikiai. Žmogus, kuris laisvai realizuoja save jį supančiame pasaulyje ir tuo pat metu gyvena harmonijoje su savimi, yra jau trečiojo tūkstantmečio žmogus, tos pačios naujosios psichologijos, apie kurią dabar kalbame, rezultatas.
Jūs dažnai vartojate terminą „sėkmės ekologija“. Ką tai reiškia?
O. Godeckij: Žmonės vaikosi sėkmę, visai nepažindami pasaulio dėsnių. Todėl mūsų sėkmę visada lydi įvairios problemos. Sėkmės ekologija reiškia, kad aš ją pasiekiau teisingai, nenusižengdamas jokiems dėsniams ir įstatymams. Taigi ir laimės dalis joje bus nemaža. Ekologinė sėkmė žmoguje išvysto ir laimės energiją.
O ar išvis įmanoma, kad sėkmė ir laimė būtų kartu?
O. Godeckij: Tai natūrali mūsų gyvenimo programa, kuria mes turime vadovautis. Tačiau reikalingos žinios, kaip ją realizuoti. Štai jų ir turime ieškoti naujoje psichologijoje.
Kokiais senoviniais raštais jūs daugiausia naudojatės?
O. Godeckij: Bhagavadgyta, Upanišadomis, Patandžali Munio Joga-sutra ir kai kuriais kitais vediniais tekstais.
Kaip stabilizuoti savo psichiką?
O. Godeckij: Stabili psichika reiškia, kad žmogus gyvena sutinkamai su savo paskirtimi šiame pasaulyje, nenusižengdamas jo dėsniams, o tuo pačiu ir Dievo įstatymams. Priešingu atveju jį nuolatos visi nervins ir pykdys, jis jaus nuolatinę įtampą ir vidinį nuovargį.
Dauguma psichologų į jūsų klausimą atsakytų pernelyg supaprastintomis kategorijomis, tokiomis, kaip „atsparumas stresui“ ar „emocijų kontrolė“, ir būtent toks požiūris yra šiuolaikinės psichologijos problema.
Senovės Graikijoje psichologija buvo laikoma mokslu apie sielą. Psicheja – siela, logos – žinojimas, mokslas. Tačiau pavartykite bet kurią knygą šiuolaikinės psichologijos tema, ir nė vienoje jūs nerasite net užuominos apie sielą ar Dievą. Tačiau po penkiolikos profesionalios psichologinės praktikos metų aš tvirtai galiu pasakyti, kad visos psichologinės problemos galutinai išsprendžiamos tik sielos lygmenyje. Kodėl? Todėl, kad jas sukelia nerealizuoti sielos siekiai.
Jeigu žmogus neatskleidžia savo dvasinės prigimties, jį pamažu užvaldo negatyvios emocijos. Panašiai būna, kai susilpnėja organizmo imunitetas – tada žmogų užpuola visokios ligos. Ir vienu, ir kitu atveju reikia kovoti ne su pačia liga, o imtis priemonių stiprinti imunitetą, šiuo atveju – dvasinį imunitetą. Jeigu jums tai pavyks, išsispręs ne viena, o visos problemos.
Ką daryti, jeigu bendradarbiai tavęs visiškai nevertina?
O. Godeckij: Tokia situacija reiškia, kad tu pats save esi nuvertinęs. Tai pirma priežastis. Žmogų, kuris neturi pasitikėjimo savimi, nevertina savęs kaip asmenybės, nuolatos sups tokie žmonės, kurie jį visaip skriaus. Tiesiog nuo jų atsispindi ir sugrįžta pas mus tai, kas mums būdinga. Žmonių požiūris į mus parodo mus tokius, kokie iš tikro esame.
Kita priežastis – mes patys aplinkinių irgi nevertiname. Norint pakeisti tokią situaciją, reikia išsiugdyti savigarbą ir linkėti kitiems laimės. Norint išsiugdyti savigarbą, būtina gerai įvertinti savo vidines vertybes bei poreikius, o tada su jais gyventi. Norint linkėti kitiems laimės, reikia ugdytis atitinkamą sąmonę. Pamėginkite! Taip pat labai svarbu įvairūs nesavanaudiški poelgiai: nedidelė pagalba kitam, dovanėlės ir pan.
Būna, kad žmogų kiekvienoje darbovietėje nuolatos kas nors žemina ir kritikuoja. Kaip to išvengti?
O. Godeckij: Tokia situacija reiškia, kad tas žmogus anksčiau pats su kažkuo taip elgėsi, ir dabar likimas jam gražina tuos nelemtus jo poelgius. Labai svarbu susitelkti į vidinę atgailą ir prašyti atleidimo už netikusį savo elgesį. Žymi šiuolaikinė psichologė Luiza Hej savo knygoje „Mūsų vidinė stiprybė“ rašo, kad pirmiausia, ką turi daryti susirgęs žmogus, – tai rasti tą, kurį jis įžeidė. Neradus vis tiek reikia susitelkti į vidinę atgailą.
Jeigu įvairiose darbovietėse daugelio metų eigoje mane įžeidinėja ir žemina, vadinasi, mane kažko mokina. Taigi reikia mokytis, o ne kaltinti kitus.
Ką daryti, jeigu pavaldiniai neklauso vadovo?
O. Godeckij: Kai šitai vyksta, reiškia, vadovas nesupranta fundamentalių vadovavimo principų. Yra dvi skirtingos vadovavimo koncepcijos. Pirmoji, neteisinga, remiasi principu: aš turiu valdžią, pinigus, aš įsakinėju, ir visi turi manęs klausyti. Jeigu vadovas orientuojasi į panašius išorinius faktorius, jo niekas negerbs ir, progai pasitaikius, išmes iš užimamo posto.
Tikrasis vadovavimas reiškia autoritetą. Tokia antrosios koncepcijos esmė. Autoritetas niekaip nesusijęs su užimama padėtimi, jo pagrindas – žmogaus charakterio bruožai: ryžtas, sugebėjimas užsibrėžti tikslus, atidumas žmonėms, jų poreikiams, susitvardymas kritiškose situacijose ir pan.
Paaiškinkite skirtumą tarp autoriteto ir valdžios. Kaip užčiuopti juos skiriančią ribą?
O. Godeckij: Pažvelkime į Bibliją. Jėzus neturėjo jokios valdžios, ji buvo sutelkta Romos vietininko rankose. Tačiau kuris iš jų turėjo didesnį poveikį žmonėms? Kristus iki šiol įtakoja milijonus žmonių, o vietininkas yra užmirštas. Vadovavimas, pasikliaujant užimama padėtimi – laikinas. Tokie politiniai lyderiai savo postuose ilgai neišsilaiko.
Sugebėjimas vadovauti – tai tam tikra subtili energija, kuri duodama žmogui, turinčiam atitinkamas sąvybes.
Kuo gali baigtis nepagarba tėvams?
O. Godeckij: Ligomis, nepalankiu likimu ir neramiu protu. Tėvas ir motina yra du pagrindiniai mūsų likimo faktoriai – moteriška ir vyriška energija. Jie susiję su dviem svarbiausiomis planetomis. Tėvo asmenyje likimą įtakoja Saulė, motinos asmenyje – Mėnulis. Saulė mums duoda veiklos energiją ir tokias savybes, kaip ryžtas, tikslo siekimas, sugebėjimas imtis veiklos bei globoti kitus. Negatyvūs jausmai tėvo atžvilgiu nutraukia kontaktą su šia energija, ir žmogus darosi silpnavaliu, be charakterio, arba despotišku bei agresyviu. Mėnulio energija viską harmonizuoja. Jeigu žmogus nutraukia santykius su motina, jis kartu nutraukia ryšį su šia energija. Jo protas tampa neramus, užplūsta abejonės ir nepasitenkinimas. Žmogus darosi nervingas ir nesugeba nieko mylėti.
Ar tėvai turi teisę rėkti ant vaikų ir juos bausti?
O. Godeckij: Riksmas reiškia autoriteto praradimą. Margaret Tetčer savo laiku pasakė, kad jeigu jums prisieina įrodinėti savo autoritetą kitiems, vadinasi, jūs jo neturite. Kai tėvai rėkia ant vaiko ar jį muša, jie parodo savo silpnumą. Kartais ant vaiko reikia užrėkti, kad jis nustotų netinkamai elgtis, tik tuo metu labai svarbu, kad nesukiltų pyktis ir susierzinimas. Bet koks mūsų elgesys su vaiku turi būti paremtas meile.
Berniukų ir mergaičių auklėjime yra tam tikri skirtumai. Berniukui reikia padėti lavinti dvi pagrindines vyriškas savybes, be kurių jis nesusiformuos kaip asmenybė. Pirmoji – tai sugebėjimas kontroliuoti savo jusles. Čia pirmas žodis priklauso tėvui. Jeigu suaugęs vyras nesugeba kontroliuoti savo juslių, reiškia, jis negali laikytis disciplinos ir todėl gyvenime nieko doro nepasieks. Be to, jis turės silpną energetiką. Šeimoje tai pasireikš tuo, kad artimieji į jį žiūrės iš aukšto, visai nelaikydami jo šeimos lyderiu. Antroji fundamentali vyriško charakterio savybė – rūpinimasis kitais. Vyriškis – tai žmogus, kuris sugeba rūpintis ir globoti.
Mergaitei irgi reikia padėti išvystyti dvi pagrindines moteriško charakterio savybes. Pirmoji – ištikimybė, arba dora. Ji reiškia, kad mergina renkasi vieną kartą gyvenime ir daugiau apie kokį nors kitą vyrą negalvoja. Dorovingumas suteikia moteriai jėgą, kuria ji gali įtakoti vyrą. Jeigu moteris neturi šitos sąvybės ir jos galvoje – įvairios vyriškos asmenybės, ji nei pati nebus laiminga, nei kitą galės padaryti laimingu.
Antroji moteriška sąvybė – bet kokiu atveju pasitenkinti esama padėtimi. Tai reiškia nesielgti taip, kaip ta senolė iš pasakos apie aukso žuvelę. Mes prisimename, kad ji reikalavo vis daugiau ir daugiau, kol galų gale sugriovė santykius su savo senučiu. Daugeliui šiuolaikinių moterų tokia sąvybė pasirodys nepriimtina: jeigu aš susitaikysiu su nepritekliais, tai niekada nieko neturėsiu. Tačiau jeigu moteris nieko nereikalaus ir pasitenkins tuo, ką turi, vyras jaus poreikį jai kuo daugiau duoti. O moteris, kuriai vis ko nors trūksta, nuolatos mygs vyrą ir tokiu būdu griaus judviejų tarpusavio santykius.
Ką daryti žmogui, kuris ilgai neranda gyvenimo palydovo, ir jį nuolatos apgauna?
O. Godeckij: Jeigu vyras niekaip nesusiranda žmonos, reiškia, jis nėra tikras vyras, nes neturi dviejų minėtų vyriškų sąvybių, tai yra nesugeba kontroliuoti savo juslių ir globoti. Juslių kontrolė leidžia būti vadovu, o rūpyba teikia globą ir apsaugą. Būtent šitų dalykų moteris tikisi iš vyro. Jeigu vyras dirbs su savo charakteriu, jis išvystys savyje reikalingas sąvybes ir tuo pačiu pakeis savo likimą. O moteris turi lavinti savąsias pagrindines sąvybes.
Kaip jūs vertinate emancipaciją?
O. Godeckij: Kai kurios moterys turi labai dinamišką prigimtį. Jos nebus laimingos, jeigu užsidarys šeimoje. Save realizuoti jos turi kažkur kitur: versle, darbe, visuomeninėje veikloje. Bet šeimoje jai geriau išlikti moterimi. Jeigu ji ir namuose mėgins vadovauti, tai jau nebebus šeima. Neseniai aš skaičiau žinomos dainininkės Larisos Dolinos interviu. Ji dalinosi savo patyrimu: „Kai aš pareinu namo, stengiuosi būti silpnąja lytimi“. Taip kalba labai dinamiška, labai aktyvi moteris. Tokia jos laimės formulė – universali, nes tinka visoms moterims.
Kaip užsitikrinti materialinę gerovę? Ar verta jos siekti?
O. Godeckij: Dabar prispausdinta daugybė psichologinių knygų, kuriose aiškinama, kaip tapti turtingu. Tačiau visi negali praturtėti. Yra žmonių, kurie pagal savo prigimtį turi būti turtingi, tai jų realizacijos būdas. Tačiau kiti, kurie sieks šio tikslo, taps paprasčiausiai nelaimingi, nes jie save realizuoti turi kitais būdais.
Ar galima išsiugdyti imunitetą nesėkmėms, susitaikant su jomis?
O. Godeckij: Yra dvi reakcijos, kurių metu problema išlieka. Pirmoji – nevykėlio reakcija, kai žmogus susitaiko su mintimi, kad jam nieko neišeis. Tačiau nuo to jo gyvenime niekas nepasikeis. Antroji reakcija – pyktis. Prasideda nesėkmės, ir žmogus pradeda kaltinti kitus. Toks elgesys irgi nieko nekeičia. Pozityvūs poslinkiai atsiranda tik tada, kai žmogus pradeda lavinti kitus charakterio bruožus.
Pyktis – geras ar blogas dalykas?
O. Godeckij: Pyktis reiškia intelekto trūkumą. Tai visada yra blogai. Problema visą laiką ne kur kitur, o tik mumyse. Pyktis neleidžia šito suprasti. Pasižiūrėkime į rytietiškas dvikovas. Jeigu vienas iš kovotojų prarado situacijos kontrolę ir ima pykti, jis pralaimi. Pyktis atsieja žmogų nuo gyvenimo, ir jis iš jo negauna jokios pagalbos.
Ar įmanoma suvaldyti baimę?
O. Godeckij: Taip. Šiam reikalui yra nemažai psichologinių technikų. Šiaip jau baimė susijusi su neišmanymu. Dabar tai labiausiai paplitusi emocija. Kas bus rytoj? Ar mano dukra sugrįš šį vakarą į namus? Ar nieko neatsitiks mano mašinai? Ir taip toliau. Jeigu žmogus žino likimo dėsnius, žino, kaip jie veikia, kaip padaryti jiems įtaka, tai baimė savaime dingsta. Aš daug kartų tai pastebėjau užsiėmimuose, kuriuose mes nagrinėjame šias temas.
Baimė taip pat susijusi su išdidumu ir egoizmu. Jeigu žmogui nepriimtina dieviškoji globa, jis nuolatos nerimaus dėl savo saugumo.
Kaip jūs vertinate žmones, kurie, norėdami būti gražesni, griebiasi plastinių operacijų?
O. Godeckij: Grožis yra ne išorinė, o vidinė sąvybė, tačiau žmonės šito nesupranta. Aš menu vieną moterį iš Lotynų Amerikos. Tai žinoma psichologė, o į jos ruošiamus seminarus ir užsiėmimus susirenka daugybė žmonių. Ji mokina moteris didelio meno – būti gražiomis. Kažkada ji pakliuvo į gaisrą, ir dabar jos veidą bjauroja nudegimų žymės. Žurnalistai jos seminarų lankytojams išplatino anketą, kur tarp kitų klausimų buvo ir toks: „Ar jums graži lektorė?“ Beveik visi atsakė, kad ji – labai graži moteris. Šis pavyzdys parodo, kad grožis priklauso nuo vidinio patrauklumo, nuo charakterio sąvybių. Pamėginkite pabendrauti su moterimi, turinčia idealius veido bruožus, ir tuo pačiu tokias sąvybes, kaip godumas, išskaičiavimas, pyktis. Ką pasakysite – graži ji ar ne?
Pasakysiu, kad graži, tik... ji niekam neatneš laimės! Nuo jos norisi pabėgti. Ir ji pati nelaiminga, nes toks jos vidinis pasaulis. Kam reikalingas šitoks grožis? Kam tie turtai, šlovė ir puiki išvaizda, jeigu jie griauna asmenybę ir priverčia mus kentėti?
Moterys labai klysta, kai galvoja, kad norint sukurti šeimą, vyriškį reikia pakerėti kažkokiu išoriniu blizgesiu. Tačiau vyrą prie moters, su kuria jis planuoja pradėti vedybinį gyvenimą, labiausiai patraukia jos charakterio sąvybės, nes būtent su jomis jam teks gyventi.
Rytuose gyvuoja senovinis menas, kaip moteriai būti patraukliai. Vakaruose toks menas irgi yra, bet visiškai skirtingas. Vakarietės vyrus patraukia išoriniais parametrais – kosmetika, aprangos ypatumais, kūno linijomis. Tačiau vyrui, užkibusiam ant tokių patrauklumų, po mėnesio visa tai pabosta, ir moteris jam tampa nebeįdomi, nes jis nerado joje vidinio grožio. Rytuose moteris vyrui patraukli visą gyvenimą, nes turi reikiamas charakterio sąvybes ir žino, kaip jomis pasinaudoti.
Kas yra likimas?
O. Godeckij: Į šį klausimą neįmanoma trumpai atsakyti. Bendrai paėmus, likimas – tai pamokos, kurias reikia išmokti šiame gyvenime.
Ar galima jį pakeisti?
O. Godeckij: Likimas – ne bausmė, o pamokos. Ir jeigu aš mokinuosi, mane supančios negatyvios aplinkybės palaipsniui išnyksta. Likimas tam ir duotas, kad jį keistume.
O ar vienas žmogus gali pakeisti kito likimą?
O. Godeckij: Yra toks dalykas – persipynusios karmos. Kai du žmonės bendrauja, jie dalinasi karma. Jeigu pas vieną karma gera, o pas kitą problematiška, tai pirmosios karmos poveikyje antroji irgi pagerės. Taip būna, pavyzdžiui, po vedybų. Tiek vyro, tiek moters karma tarpusavyje persipina ir pradeda keistis. Pats bendravimas su kitu žmogumi tam daro įtaką. Tas, kurio karma geresnė, padeda tam, kurio karma blogesnė.
Tačiau didžiausia pagalba žmogui – duoti jam reikalingas žinias. Prievarta niekam gyvenimo nepakeisi. Kiekvienas turi pats pasirinkti – keisti jam savo likimą, ar ne. O gautos žinios padės elgtis teisingai.
Kaip jūs vertinate tokius pasakymus, kaip „Valau karmą“?
O. Godeckij: Karma valoma, ir tam yra įvairūs metodai, bet jeigu pas valytoją yra netikę įpročiai ir sąvybės, tai geriau nuo jo laikytis atokiau, nes jis visa tai perduos savo klientui.
Labai padeda malda to žmogaus, kuris užsiima karmos valymu, ypač, jei jis pats pakankamai tyras ir turi tvirtą tikėjimą į Dievą. Tokiu galima pasitikėti.
Labai svarbi viena aplinkybė. Paaiškinsiu pavyzdžiu. Pas jus nesandariai užsidaro vonios kranas, ir joje nuolatos yra vandens. Kažkas pasisiūlo jums pagelbėti ir išsemia iš vonios visą vandenį. Atrodo, problema išspręsta. Taip, bet jos priežastis nepašalinta, ir po kurio laiko vonioje vėl telkšos vanduo. Taip pat ir valant karmą – ekstrasensoriniame lygyje ji praktiškai išlieka tokia pati. Žmogaus nesėkmių priežastis – jo paties viduje. Jo problemos – tai jo pamokos. Kol jis nepasikeis kaip asmenybė, negatyvioji realybė jo neapleis.
Kaip karmos dėsnis įtakoja žmogų?
Reikia turėti bendrą supratimą, kad pasaulis, kuriame mes gyvename, yra mokykla. Čia grįžta žmogaus veiklos rezultatai. Gaila, kad žmonės šito nesupranta. Moteris pavilioja savo draugės vyrą, bet paskui atsiranda kita moteris, kuri sugriauna jos šeimą. Gal tai atsitiks ne šiame gyvenime, gal kitame, bet tai būtinai atsitiks. Tai, ką aš darau, anksčiau ar vėliau sugrįžta pas mane.
Žmonės dabar labai daug sau leidžia, ir savo poelgiais susikuria tiesiog baisias pasekmes. O paskui, kai visa tai grįžta atgal, jie stebisi: „Iš kur tai? Kas dėl to kaltas? Aš juk toks geras, tai kodėl Dievas leidžia, kad taip nutiktų?“
Ar reikia žmogui kreiptis pagalbos į Dievą?
O. Godeckij: Čia jo asmeninis pasirinkimas. Jeigu žmogus gyvena, nejausdamas, kad yra tam tikra energija, kuri jam padeda, jis niekada neturės vidinės ramybės. Vienoje senovės mantroje, kuri prasideda žodžiais „om purnam“, sakoma, kad harmonija atsiranda iš Aukščiausiojo. Su tokiomis žiniomis, kurias mums paliko išminčiai, vidinės harmonijos paslaptis labai paprasta – tam tereikia turėti ryšį su Dievu. O jeigu žmogus pasitiki tik savimi, jis niekada nepajus vidinio pasitenkinimo.
Jeigu žmogui jau kažkas nulemta, tai ar padės Dievas?
O. Godeckij: Karmos dėsnis yra iš Dievo. Įvairios mūsų problemos – tai reakcijos į dieviškų įstatymų nesilaikymą. Kai žmogus pradeda gilintis į likimo pamokas, situacija keičiasi. Jeigu jis teisingai atlieka pamokų užduotis, reiškia, jis pasikliauna Viešpaties valia ir Jo pagalba.
Skaitykite daugiau: Psichologas Gadeckij: žmogaus nesėkmių priežastis – jo paties viduje - Naujienų portalas | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/10412866/Psichologas.Gadeckij..zmogaus.nesekmiu.priezastis..jo.paties.viduje=2010-10-04_16-27/#ixzz2M5MbnUcW
