Stiprieji ir silpneji
MERGYTE
nuomoniu.
Vienas isitikines,kad jam valia viska valgyti,o silpnasis valgo tik
darzoves.
Kuris valgo,tegul neniekna nevalgancio,o kuris nevalgo,tegul neteisia
valgancio,nes ir ji prieme Dievas.
Kas tu toks,kad dristi teisti svetima tarna?! Juk ar jis stovi,ar
puola -tai savajam viespaciui.Bet jis stoves,nes Viespats turi galia
ji palaikyti.
Velgi vienas mato skirtuma tarp vienos ir kitos dienos,o kitam jos
visos vienodos.kiekvienas tegul elgiasi pagal savo isitikinima.
Kas daro skirtuma tarp dienu,daro ti Viespaciui;kas
valgo,Viespaciui,nes dekoja Dievui;o kas nevalgo,nevalgo Viespaciui ir
taip pat dekoja Viespaciui.
Nei vienas is musu negyvena sau,ne vienas,ne vienas sau nemirsta.
Jei gyvename -Viespaciui gyvename,jei mirstame -Viespaciui
mirstame.Taigi ar gyvename ar mirstame,esame Viespaties.
Juk Kristus numire ir atgijo,idant butu ir gyvuju ir mirusiuju
Viespats.
Taigi kaipgi tu smerki savo broli?! Arba kodel niekini savo broli?!
Juk visi turesime stoti pries Dievo teisma.
Parasyta:
KAIP AS GYVAS,SAKO VIESPATS,/ PRIES MANE SUKLUPS KIEKVENAS KELIS ,/
IR VISU LUPOS SLOVINS DIEVA.
Taigi kiekvienas is musu duos Dievui apyskaita uz save.
Tad liaukimes teisti vieni kitus.Verciau pasiryzkite nebeduoti broliui
akstino nupulti ir pasipiktinti.
As zinau ir esu tikras Viespatyje Jezuje,kad nieko nera savaime
netyro.Bet jei kas mano esant netyru dalyku,tam jie netyri.
Jei tavo brolis brolis liudi,kai tu viska valgai,tu jau
nebesielgi,kaip reikalauja meile.Savo valgymu nepastumek i prazuti
to,uz kuri mire Kristus!
Ka jus gerai darote,tegl nebuna akstinas piktzodziauti.
Is tiesu Dievo karalyste nera valgis ar gerimas,bet teisumas ,ramybe
ir dziaugsmas Sventojoje Dvasioje.
Vladas
1 Krn 15,13
Vladas
Apaštalas Petras išdėstė tikro Kristaus mokinio kelią tikėjime:
„Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę - pažinimu, pažinimą - susivaldymu, susivaldymą - ištverme, ištvermę - maldingumu, maldingumą - brolybe, brolybę - meile. Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime.“ (2 Pt 1,5-8)
Apibendrinant tikėjimo kelio pakopas: 1. Stropumas, 2. dorybė, 3. pažinimas, 4. susivaldymas, 5. ištvermė, 6. maldingumas, 7. brolybė, 8. meilė.
Daugelis „savojo kelio išpažinėjų“ (eretikų) neturint ištvermės, bando mokyti maldingumo ir įdieginėja dorybę. Neturint stropumo, iškarto visiems rodo savo meilę, realiai jos neturėdami ir net nesuprasdami kas tai.
Biblija moko, kad Jis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką. (Ps 148,6)
Visi bandymai daryti ne taip kaip Dievo nustatyta, veda į sumaištį, o sumaištyje nėra Dievo valios, nes Jis yra ramybės Dievas.
Daugelis aklų mokytojų nesuprasdami nei ką sako nei ką tvirtina, nuveda klaidžiakeliais tik įtikėjusius Kristumi žmones ir padaro juos tuščiais veidmainiais. Jei tikėjime nežengiama griežtai nustatytomis pakopomis, tikėjimas iškrypsta.
Kol nėra stropumo ieškant Kristaus, negali būti dorybės. Be dorybės, net ir didžiausias pažinimas yra netikras (klaidingas). Su klaidingu pažinimu, susivaldymas tampa apsimestinis. Be tikro susivaldymo, ištvermė tėra išorinė. Be ištvermės ir viso to kas eina prieš ištvermę, nėra ir negali būti jokio bendravimo su Dievu (maldingumo). Be maldingumo, nėra tikros brolybės (neužtenka vien tik vadintis broliais). Ir pagaliau, pakopa po pakopos neperėjus viską kas išvardinta, nėra tikros Dievo meilės – agapės Visi tie meilės žodžiai, kuriais mėtosi daugelis netikrų krikščionių, tėra tuščias garsas nevertas nė sudilusio skatiko.
Jei Jėzumi Kristumi nutarusio sekti žmogaus tikėjimo kelyje nėra šių, apaštalo Petro išvardintų, aštuonių pakopų, arba jos yra sumaišytos, tuomet visas jo tikėjimas tėra veidmainystė.
Būtent dėl tokių netikrų krikščionių apaštalas Paulius sakė: Juk parašyta: 'Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys'. (Rom 2,24)
p.s. Aš asmeniškai dar kol kas esu tik šeštoje pakopoje ir tikrai dar neturiu savyje brolybės ir tikros Dievo meilės – agapės. Bet aš nei kiek dėl to nepergyvenu. Žinau, kad mano Mokytojas, Jėzus Kristus, nuosekliai ir aiškiai veda ir moko mane būtent per šias pakopas. Todėl aš nei kiek neįsižeidžiu, kai netikri krikščionys, vaidindami doruolius, teisuolius ir didelius meilės nešiotojus, mane pradeda apkalbėti vadindami mizantropu. Jie teisūs. Aš tikrai dar kol kas neturiu savyje Dievo Meilės – agapės. Bet aš jau visai netoli Jos. Aš einu link jos būtent pakopa po pakopos, ir ne veidmainiauju vaidindamas meilę jos visiškai neturėdamas.
Vladimiras Troščenka