VYNAS IR BIBLIJA

[MERGYTE]

J.H.Kellogg



VYNAS IR BIBLIJA

,,Ir
nepasigerkite vynu,kuriame slypi pasileidimas,

bet bukite pilni Dvasios,, (Efezieciams 5,18)

SVENTOJO RASTO ISKREIPIMAS

Dauguma civilizuoto pasaulio gyventoju,net tie,kurie nepripazista,jog
Biblija yra Dievo ikvepta
knyga,ja laiko bent puikiu doro elgesio normu rinkiniu.Toks didziai
gerbiamas autoritetingas saltinis neisvengiamai turi didele itaka
zmoniu sprendimams ir nuomones formuoti.Noredami pasiremti siuo
autoritetingu saltiniu,ivairiu teoriju ar liudijimu.Todel visai
nenuostabu,kad entiuziastai ir neskaitantys su priemonemis
asmenys,stengdamiesi rasti patvirtinima savo megiamoms
teorijoms,daznai labai iskraipo Sventojo Rasto kalba.Tokio Sventojo
Rasto panaudojimo pavyzdziu apstu.Didele grupe siuolaikiniu
agitatoriu,kurie vadina save,,socialiniais reformatoriais,,ir liudnai
pagarsejo savo palaikomu ir praktikuojamu elgesio normu
palaidumu,tvirtina randa Dievo Zodyje teiginiu,leidzianciu taip
nemoraliai elgtis.Taip pat ir poligamijos salininkai megina ikveptuoju
Rastu paremti savo nekrikscioniska gyvensena.Tik pries kelerius metus
tukstanciai pamokslininku stipriai palaike vergovine Amerikos
santvarka,pareiksdami turi dieviskosios valdzios pritarima.Siuo metu
veikia galinga partija,tvirtinanti,jog Biblija leidzia vartoto
fermentuotus arba svaiginamuosius gerimus ir net pritaria tokiems
veiksmams.Siai partijai vadovauja keletas izymiu mokslininku ir
dvasininku,kuriuos remia marga garbiu saikingu geroviu,turtingu
svaigalu pardaveju ir vargingu girtuokliu minia.
Jei butu galima irodyti,kad Biblija pritaria svaiginamuju gerimu
vartojimui didesniu ar mazesniu mastu,tuomet netikinciuju rankose
atsidurtu galingas ginklas,kuriuo jie galetu pulti Sventojo Rasto
autentiskuma ir sventuma.Antra vertus,jei butu galima irodyti,kad nera
tokios priespriesos tarp mokslo bei sveiko proto ir ikveptojo Rasto,ta
problema isnyktu.Kruopstus sio dalyko istyrimas itikins atvira
zmogu,kad parama,kuria gerimo salininkai teigia randa Biblijoje,yra
vien tik isivaizduota ir kad Sventojo Rasto naudojimas nesaikingumui
apginti yra baisiausias ikveptojo Rasto kalbos ir prasmes iskreipimas.

BIBLIJA SUDERINTA SU MOKSLU

Ikveptasis Rastas,tikrasis mokslas ir sveikas protas visada dera
tarpusavy.Bet kuri tariama priespriesa kyla arba del vartojamos kalbos
prasmes neteisingo supratimo,arba del moksliniu faktu,tariamai
salygojanciu ta neatitikima,nepakankamo zinojimo.Mokslas aiskiai ir
nedviprasmiskai sako,kad visi fermentuoti gerimai turi
alkoholio;alkoholis yra nuodas bet kuriomis aplinkybemis ir bet
kuriomis dozemis.Si mokslo teigini remia proto sprendimai;nes sveikas
protas moko,jog medziaga,turinti tokias,kaip alkoholio,savybes
neabejotinai yra nuodinga.Jeigu Biblija is tikruju mokytu,kad
alkoholiniai gerimai-vyno ar kitokiu pavidalu-yra geras ir
nekenksmingas dalykas,tada atrodytu,kad Sventasis Rastas maziau
ismintingas,negu protas ir mokslas,kad zmogus,kurinys,ziniomis
pralenke Kureja.
Tokia isvada,nors teisingai padaryta is minetu prielaidu,yra pernelyg
absurdiska,kad ja tiketu asmuo,turintis bent truputi tikejimo
Ikvepimu;ir atrodo,jog jos klaidingumas pakankamai akivaizdus,kad
visiskai atskleistu silpnuma tu,kurie nori padaryti Biblija atsakinga
uz nesaikinga gerimu vartojima.Visu argumentu,palaikanciu alkoholiniu
gerimu vartojima,remiantis Biblija,visiskas bevertiskumas tampa dar
akivaizdesniu,kruopsciai istyrus Biblijoje minimu vynu pobudi ir
smulkiai isnagrinejus tas Biblijos vietas,kurios esa pritaria
alkoholiniu gerimu vartojimui.
BIBLIJOS ISTRAUKU TYRINEJIMAS

1.Biblijos citatos,kuriuose pritariama vyno vartojimui

,,Stipraus gerimo liejamaja atnasa Viespaciui isliesite
sventykloje(Skaiciu 28,7)

Bet kuris meginimas irodineti,remiantis sia istrauka,praranda
prasme,perskaicius originala.Terminas,cia pateiktas kaip ,,stiprus
vynas,,yra sekar,kuri daug teisingiau butu versti pavadinimu,,saldus
vynas,,nes butent tokia yra tiesiogine to zodzio reiksme.
Taip ji vercia dr.Kitto,paaiskindamas,jog sioje istraukoje kalbama
apie saldzias sultis,isgautas is palmes ar kitu saldziu vaisiu,bet ne
vynuogiu.Sio poziurio teisinguma itikinamai patvirtina izymaus zydu
rabino liudijimas apie zydu rabino liudijimas apie zydu
tradicijas.Aukojimui ir isgertuvems viesame ir privaciame gyvenime jie
vartojo vynuoges,tai yra sviezias uogas ir neraugintas vynuogiu
sultis,,Rugimas jiems visuomet reiskia pagedima.
Pasak Plutarcho,net egiptieciai aukojimui naudojo tik nerauginta
vyna.Vyna kuris pradziugina dievus ir mirtinguosius (Teiseju 9,13)
Cia minimas vynas negali buti raugintas,nes originale pavartotas zodis
tiros,kuriuo,kaip anksciau parodyta,visada buvo vadinamos pacios
vynuoges arba sviezios ju sultys.Kai kurie Biblijos aiskintojai
mano,kad tas zodis taikomas tik sveikoms (nespaustoms) prinokusioms
vynuogems.Kialiautojai po vyna gaminancias salis tvirtina,kad sviezios
vynuogiu sultys turi ypac gaivinanti poveiki,kai geriamos vesios,ir
kad ju gali isgerti,kiek nori,nepatirdamas tu padariniu,kuriuos
sukelia fermentuotas vynas.
Tu zeldei zole galvijams,ir augalus zmoniu reikalams,kad jie augintusi
maisto is zemes ir vyno,kuris linksmina zmogaus sirdi,ir alyvmedziu
aliejaus,nuo kurio svyti veidai(Psalmyno 104,14-15).
Cia minimas vynas tikriausiai yra nesvaaiginamosios rusies,nes jis
vaizduojamas kaip naturalus produktas,kaip zole,augalai ir
aliejus.Raugintas vynas nera naturalus augimo produktas.Kurejas nedare
jokio pavidalo alkoholio.Jo neturi joks augalas.Tai puvimo ir gedimo
padarinys.Kaip pastebeta izangoje i pastaraja citata,jaunas vynas yra
labai gaivinantis ir dziuginantis gerimas.
Duok svaiguji gerima zustanciam(Patarliu 31,6)
Net si Biblijos istrauka kartais naudojama alkoholiniu gerimu
vartojimui pateisinti,nors daugiausia ja butu galima pateisinti
svaigalo pavartojima gresiancios mirties atveju.Visa tai nesunku
suprasti,isiaiskinus tikraja sios citatos prasme.
Terminas,,svaigusis gerimas,,neturi nieko bendro su tokiais
distiliuotais alkoholiniais gerimais,kokie vartojami siais
laikais.Senoveje nezinota apie distiliavima,jis buvo atrastas tik
devintame sios eros amziuje.Tada svaigusis gerimas nereiske tokio
alkoholinio gerimo,kaip brendis ar romas.Pavadinimas svaigusis gerimas
reiske gerima,kartais vadinta ,,maisytu vynu,, t,y.vyno misini su
pelynu,mira,nux vomica ir narkotikais,nuo kuriu jis pasidarydavo labai
svaiginantis.Senoves tautose buvo paprotys duoti sio stipraqus ar
svaiginamojo gerimo nusikalteliams pries mirties bausmes vygdyma,kad
atbukintu ju jausmus ir taip sumazintu skausma.Pagal ta paproti
gurksteleti tokio stipriai veikiancio raminamojo gerimo buvo pasiulyta
nukryziuotam Isgelbetojui.Butent si gerai zinoma paproti turjo omeny
ismintingasis Jotamas,sakydamas: Duok svaiguji gerima zustanciam,,kaip
chirurgas pasakytu:Duok chloroformo ligoniui,kuris bus operuojamas.
Atejo Zmogaus Sunus,valgantis ir geriantis,tai jie sako.Stai rijunas
ir vyno gerejas (Mato 11,19)
Negalima neigti,Jog Kristus gere vyna,taciau nera ne maziausio
pagrindo sakyti,kad Jis yra kada nors isgeres bent gurksnifermentuoto
vyno.Daugelis zmoniu galbut nesaikingai isgerdavo saldziu
vynu,pagamintu kuriuo nors is anksciau aprasytu budu,kaip ir maisto
galima pernelyg daug suvalgyti.Tokie zmones buvo vadinami vyno
gerejais,bet negalejo buti vadinami girtuokliais.Taciau nera
pozymiu,rodanciu,kad Kristus butu priklauses siai grupei.Mineta
apkaltinima Jam pareiske nedori zmones,Jo priesai;jie dar Ji apkaltino
rajumu,o kitu atveju net pasake;Jis demono apsestas.Ar Kristus buvo
rajunas?Jei ne-is is tikruju Jis toks nebuvo-kaip galima pareiksti,jog
Jis buvo vyno gerikas?Kas irodytu,jog Jis esas vyno gerejas,sykiu
paverstu Ji ir rijiku,ir demono apsestuoju.
,,Paragaves paversto vynu vandens ir nezinodamas,is kur tai (nors
tarnai,kurie seme vandeni zinojo)prievaizdas pasisauke jauniki ir tare
jam:Kiekvienas zmogus pirmiau stato geresnio vyno,o kai sveciai
igeria,tuomet prastesnio.O tu laikei geraji vyna iki siolei,,.(Jono
2,9-10)
a Jei auksciau minetas vynas butu buves svaiginamojo pobudzio,tai
alaus darytojai ir spirito varytojai,kaip jie patys teigia,turetu
pakankama pasiteisinima savo nedoram verslui,nes gamindami
alkoholinius gerimus,kuriais nuodija artimus,zaloja ju
organizma,eikvoja ju turta ir pavercia vaikus benamiais,o zmonas
naslemis-dirbdami visa si nedora darba,jie tik pamegdziotu savo
Dieviskojo Mokytojo pavyzdi! Toks poziuris pernelyg neismintingas,kad
butu priimtinas,nes svaigalu veikimas dvelkia daugiau setoniska,negu
Dieviska prigimtimi.Ne neimanoma,kad kas nors,iskyrus uzkietejusi
bedievi,manytu jog zmonijos Isgelbetojas gali Savo itaka,Savo
pavyzdziu skatinti tokia veikla,kuria net zmogaus protas gali suprasti
esant didziule zmonijos nelaime.
b. Taciau kaip buvo padarytas sis stebuklas?Tiesiog buvo sutrumpintas
naturalus vyno gaminimo procesas.Vynmedis saknelemis siurbia vandeni
ir per leta,paslaptinga,kelis menesius trunkanti procesa galiausiai
savo kvapiu uogu kekese pavercia vynu.Zmogus ji gauna paprasciausiai
isspaudes vynuoges.Kristus deka Savo beribes isminties ir tame augale
vykstanciu sudetingu procesu zinojimo,nes Jis sukure vynmedi,ta pati
darba atliko akimirksniu.Gaminys buvo toks pat,tarsi butu pagamintas
iprastu budu.Ar tas vynmedzio produktas,jaunas vynas,sviezios vynuogiu
sultys yra raugintas ar svaiginantis?Ne,jis nefermentuotas ir yra
sveikas.Vynmedis negali pagaminti alkoholio.Kurejas to neidiege ne
viename augale.Taigi,sutrumpines naturalu vyno gamybos procesa,Kristus
padare ne rauginta,o nerauginta vyna.
c.Be to,stalo prievaizdas pareiske,kad Kristaus pagamintas vynas yra
geriausias,sakydamas:Tu laikei geraji vyna iki siolei.Jei
isiaiskinsime,kuri vyno rusis zydu buvo laikoma geriausia,galesime
visiskai patikimai isspresti ta klausima.Tuo tikslu pasiremsime
pripazintu autoritentingu specialistu.
ci.Dr.Jacobusas teigia:Geriausiais vynais buvo laikomi tie,kurie
silpniausi.
cii.Prof.M.Stiuartas sako,kad senoves gyventoju nuomone neraugintas
vynas yra ,,geresnio skonio ir aukstesnes kokybes negu raugintas
vynas.
Kitto taip atsiliepia apie vyna,kuris apsaugomas nuo rugimo ji
pavirinus.Toks(zydu)buvo laikomas vertingiausiu ir geriausiu vynu.
Atsizvelgiant i tokius liudijimus,nelieka abejoniu,kad vynas,kuri
Kristus padare ir prievaizdas paskelbe geriuausiu,buvo neraugintos
rusies,zydu laikomas geriausia.
d.Galiaussiai,Dr.Isaacsas,izymus zydu rabinas,pateikia toki
liudijima:Zydai sventais tikslais rengiamose puotose,taip pat vestuviu
puotose,niekad nevartojo fermentuotu gerimu.
Velyku vynas.
Ar vynas,kuri Kristus su mokiniais gere per Velyku vakariene,pries pat
nukryziavima,buvo raugintas,ar ne?
Tai idomus klausimas,nes visas krikscioniskasis pasaulis simtus metu
laikosi prielaidos,kad tasai vynas buvo raugintas,ir vartoja sia vyno
rusi(atitinkamame)sakramente.Jei sugebesime tvirtai nustatyti,kokios
rusies vyna zydai vartodavo per Velyku svente,galesime itikinamai
isspresti si klausima.Ar galime ta padaryti?Si dalyka,regis,pakankamai
isaiskina zemiau pateikti faktai:
a. Rugimas yra puvimo arba gedimo vyksmas.Senoves tautos tai suprato
ir zinojo,kad rugima sukelia mieles arba fermentai.
b. Per Velykas draudziama valgyti ne tik mielemis ar raugu irauginta
duona,bet ir viska kas rauginta.Kitto sako:visi rauginti produktai
buvo draudziama valgyti per zydu Velyku puota ir septynias dienas po
jos:Todel zydu Velykos vadinamos ;;Nerauginto maisto svente;;Biblijos
originale nera zodzio duona.
c.Jei Kristaus kunas butinai atvaizduojamas duona,kurioje visiskai
nera fermento ar raugo,tai Jo kraujas-t,y.Jo gyvybe-tikrai turi buti
vaizduojamas vynu,taip pat be puvimo priemaisu.
Auksciau isdestyti faktai visiskai patvirtina musu isitikinima,kad
musu Viespaties vartotas bendravimo vynas buvo visiskai be alkoholio.
,,Kekvienas Dievo tvarinys yra geras (Timotiejui 4,4).
Raugintas vynas nera ,,Dievo tvarinys ,, Jis yra griaunamojo proceso
nuodingas produktas,o ne kurybos veiksmo padarinys,todel jo nieku gyvu
negalima vadinti ,,Dievo kuriniu,,Neraugintas vynas,sviezios vynuogiu
sultys tikrai yra geros ir sveikos ir deramai gali buti
vadinamos ,,Dievo tvariniu,,nes tai yra vienas is Jo ranku
gaminiu,kaip parodyta Psalmeje 104,14-15.
,,Gerk ne vien vandeni,bet vartok ir truputi vyno del savo skrandzio
ir daznu negalavimu(Timotiejui 5,23).
Sia Biblijos istrauka saikingi gerovai laiko savo poziurio atramos
tasku.Samprotaudami sia tema,jie visuomet cituoja Pauliaus patarima
Timotiejui ir ta pati taiko sau,nepriklausomai nuo skrandzio
bukles.Didziojoje daugumoje atveju skrandis nesiskundzia,kol
nesusidaro iprotis gurksnoti vyna.Jau vien tai yra reiksminga,taciau
mes norime atkreipti tu,kurie megina remtis sia citata.demesi i sias
ypatybes:
A: Tai,kad Paulius turejo patarti Timotiejui,,gerti ne vien
vandeni,bet ir vyno,,itikinamai parodo,kad Timotiejus nebuvo prates
gerti kokios nors rusies vyna.
B: Paulius rekomendavo Timotiejui vyna,kaip vaista del tam tikro
skrandzio negalavimo.Tai nereiskia,kad patariama vyna nuolatos vartoti
sveikiems asmenims.
C: Vynas,kuri Paulius patare gerti,buvo tinkamas Timotiejaus
skrandziui,kitaip jis nebutu patares jo vartoti.Gerai zinoma,kad
alkoholiniai gerimai zalingi net sveikam skrandziui.Jie trugdo
virskinimui ir yra viena is daugelio dispepsijos priezasciu.Antra
vertus,neraugintas vynas turi visiskai priesingas savybes.Jis yra
labai sveikas produktas ir buvo didziai vertinamas senoveje del tos
pacios paskirties,kuria Paulius ji rekomendavo Timotiejui.Todel galima
padaryti nenugincijama isvada,kad Pauliaus rekomenduota vyno rusis
buvo neraugintos vynuogiu sultys.Si poziuri patvirtino
Atenejas,patares gerti saldu vyna,,nes jis labai naudingas
skrandziui,,Pauliustikrai negalejo patarti Timotiejui gerti rauginta
vyna,nes Plinijus,Filonas ir Kolumela,kalbedami apie fermentuotus
vynus,sako kad jie sukelia galvos skausmus,vandenlige,pamisima ir
skrandzio negalavimus,Kas patikes,kad Paulius patare Timotiejui
vartoti produkta,kuris susargdintu skrandi,jei jis dar nesirgo?
,,Ne besaikiai vyno gerovai,,(1 Timotiejui 3,8:Titui 2,3)
Saikingi gerovai teigia,kad sios ir panasios Biblijos istraukos
visiskai pateisina iprastus ju veiksmus.Jie irodineja,jog Paulius
nesmerke apskritai vyno vartojimo,o tik per dideli jo
vartojima.Pirmame laiske Timotiejiui(3,3)Paulius,sakydamas:ne
girtuoklis,nevartoja jokio apibreziancio zodzio.Ir kiti pasakymai
akivaizdziai nereiskia,kad butu leidziama gerti koki nors vyno
kieki.Jei tokia taisykle,kokia vartoja saikingi gerovai,butu taikoma
ir kitiems panasiems posakiams aiskinti,atrodytu,kad Biblija moko
keistu dalyku.Pavyzdziui,Mokytojo knygoje (7,17)
sakoma:Neperdek,budamas nedoras.Pagal mineta taisykle si posaki
turetume suprasti taip,kad zmogui leidziama saikingai nusideti,jeigu
tik jis vengia tapti pernelyg nedoras.Tokia doktrina butu prazutinga
krykscionybei ir pasibjauretina protui.
Sia istrauka butu galima aiskinti ir pazodziui,atsizvelgiant i
fakta,kad net neraugintas vynas gali buti geriamas per dideliais
kiekiais,kaip ir maistu galima piktnaudziauti.Galbut toki vyno
vartojima apastalas ir turejo omenyje.Dabar panagrinekime kitokias
citatas.
BIBLIJOS CITATOS,KURIOSE NEPRITARIAMA VYNO IR FERMENTUOTU SKYSCIU
VARTOJIMUI

Kaip jau mineta,issiaiskinus,kad Biblijoje skiriamos dvi vyno
rusys,kuriu viena yra sveika,kita zalinga-nors daznai vadinamos tais
paciais terminais-visiskai pagristai galima manyti,jog tuomet,kai
kalbama patarimo prasme,turimas omeny sveikas vynas,o kai kalbama
skirtingu poziuriu,turima omeny priesinga vyno rusys.Si principa
reikia prisiminti,nagrinejant zemiau pateiktas Sventojo Rasto
citatas,parinktas kaip pavyzdziai tu,kurios smerkia vyno ir kitu
svaigalu vartojima.
,,Vynas isjuokia,stiprusis gerimas primusa;neismintingas,kas jais
svaiginasi,,(Patarliu 20,1)
Sunku rasti tinkamesnius zodzius tikrajam vyno ir stipriojo gerimo
pobudziui nusakyti,negu sie isminciaus zodziai:Vynas isjuokia,,arba
kitaip tariant:vynas yra apgavikas.Jis suklaidina gereja ,priversdamas
ji isivaizduoti,kad vynas jam naudingas,nors is tikro visa laika
sekina jo gyvybines jegas ir veda i tikra zuti.
,,Vargas tiems,kurie,keldamiesi ankstu ryta,negali apsieiti be
svaigiuju gerimu,ir prasedi iki isnaktu ,kol ikausta nuo vyno!(Izaijo
5,11)
Biblija nesuteikia girtuokliui jokios paguodos.Be artimiausiu
bedu,kurias jis uzsitraukia taip pramogaudamas,ji dar istiks Visagalio
paskelbtas vargas.
,,Juk girtuoklis ir rajunas taps skurdziais (Patarliu 23,21)
Visi matome sio Biblijos teiginio pavyzdziu gyvenime,-kai girtuoklis
rieda zemyn karjeros laiptais,vis labiau smunka,issvaisto savo turta
ir neretai numirsta vargsu namuose arba zuva,pakliuves po automobilio
ratais.
Kas dusauja:Deja!Kas saukia:Vargas man!Kas isivele i vaidus?Kas
zaizdotas be priezasties?Kieno miglotos akys?Tu,kurie ilgai uzsisedi
prie vyno,tu kurie eina tustinti maisyto vyno,,(Patarliu 23,29-30).
Cia ikveptojo Rasto nupiestas teisingas tikru girtuoklio isgyvenimu
vaizdas labai priesingas gundytojo viliojanciai pavaizduotiems pakilia
nuotaika ir malonius jausmus sukeliantiems alkoholio
padariniams.Niekas neuzgincys ikveptojo Zodzio,kruopsciai nusakiusio
vyno padarinius,tikslumo.
Nezvilgciok i ta raudona vyna,kai jis svyti taureje!Taip svelniai jis
teka zemyn,bet galu gale kerta kaip gyvate ir gelia kaip
angis(Patarliu 23,31-32)
Cia ismincius labai tiksliai apraso rauginto vyno savybes ir perspeja
mus,kad net nezvelgtume i ji,tuo labiau neragautume.Be abejones,tai
reiskia griezciausio ir visisko susilaikymo nuo alkoholiniu gerimu
palaikyma.Kaip gali nuosaikus gerovai,tikintys dieviskaja Biblijos
kilme,zinodami si perspejima,nesiliauti gere kad ir silpniausia
alkoholini gerima?
,,Tad liaukimes teisti vieni kitus.Verciau pasiryzkite nebeduoti
broliui akstino nupulti ir pasipiktinti.(Romieciams 14,13)