KRIKSIONIU PEREKIOJIMAI
MERGYTE
Kai Jezus atskleide mokiniams Jeruzales likima ir Savo antrojo
atejimo ivykius,Jis taip pat ispranasavo Savo tautos isgyvenimus nuo
to momento,kai Jis issiskirs su jais,iki Savo sugrizimo su didzia
galybe ir slove ju isvaduoti.Nuo Alyvu kalno Isgelbetojas mate
audras,kurios tuoj uzgrius apastaliskaja Baznycia,o ziuredamos toliau
i ateiti Jo akys izvelge nuozmius,niokojancius uraganus,kurie turejo
pasiekti Jo sekejus per ateinancius tamsos ir persekiojimo
amzius.Keliais sukelianciais pagarbia baime sakiniais Jis ispranasavo
dalia, pasaulio valdovu paskirta Dievo Baznyciai(Mato
24,9.21.22).Kristaus sekejai turi zengti tuo paciu
pazeminimo,paniekinimo ir kanciu keliu,kuriuo ejo ju
Mokytojas.Priesiskumas,kiles pries pasaulio Atpirkeja,pasireiks pries
visus,kurie tikes Jo vardu...
Ankstyvosios Baznycios istorija liudija,kad
Isgelbetojo zodziai pildosi.Zemes ir pragaro jegos issirikiavo
kautyniu rikiuote pries Kristu Jo sekeju asmenyje.Pagonys numate :jei
triumfuos Evangelija,ju sventoves ir aukurai bus nusluoti nuo zemes
pavirsiaus,todel jie suteilke savo pajegas,kad sunaikintu
krikscionybe.Isiziebe persekiojimu ugnis.Is krikscioniu buvo atimtas
ju turtas,jie buvo isvaryti is namu.Jie istvere didziu kentejimu
kova.Jie turejo iskesti patycias ir plakimus,taip pat pancius ir
kalejima(Hebrajams 10,32;11,36).Daugelis pazenklino savo liudijimus
krauju.Kilmingieji ir vergai ,turtingieji ir vargsai,mokyti ir
neismaneliai buvo vienodai zudomi be pasigailejimo...
Sie persekiojimai prasidejo Nerono laikais,mazdaug tuo
metu,kai apastalas Paulius tapo kankiniu,ir tesesi per amzius stipriau
ar silpniau.Krikscionys buvo neteisingai kaltinami baisiausiais
nusikaltimais ir paskelbiami didziausiu nelaimiu-bado,zemes drebejimu
ir maro- priezastimi.Kdangi jie tapo visuotines neapykantos ir
itarinejimu objektai,skundejai buvo pasirenge del pasipenymo isduoti
nekaltuosius.Jie buvo nuteisiami kaip maistininkai pries valstybe,kaip
laukiniams zverims ar gyvi sudeginti amfiteatruose.Kia kurie buvo
nukryziuojami,kiti apsiauciami laukiniu zveriu kailiais ir ivedami i
arena,kad juos sudraskytu sunys.Ju bausme daznai tapdavo visuotiniu
svenciu pagrindine pramoga.Minios susiringdavo pasigereti tuo
reginiu,kad palydetu mirstanciuju agonijas juoku ir plojimais.
Kur tik beieskotu prieglobscio,Kristaus sekejai buvo
medziojami kaip plesrus zverys.Jie buvo priversti sleptis apleistose
ir negyvenamose vietose.Jie buvo akmenimis musami,pjuklais
pjaustomi,kalavijo kirciais zudomi,klajojo prisidenge avikailiais ar
ozkenomis,vargo,kente priespauda ir kankinimus.Jie,kuriu pasaulis
nebuvo vertas,slapstesi dykumose,kalnuose,olose ir zemes plysiuose
(Hebrajams 11,37,38).Katakombos tapo prieglobsciu tukstanciams.Po
kalvomis ir uolomis aplink Romos miesta po zeme buvo iskastos ilgos
galerijos.Uz miesto sienu mylias tesesi tamsus ir painus koridoriu
tinklas.Siose pozeminese sleptuvese Kristaus sekejai laidojo
mirusiuosius.Kai budavo itariami ar paskelbeiami uz istatymo ribu,cia
jie rasdavo sau namus.Kai gyvybes Davejas pazadins tuos kurie kovojo
geraja tikejimo kova,daug nukankintuju del Kristaus iseis is siu
niuriu ir tamsiu urvu.
Ziauriai persiokiojami sie Jezaus liudytojai
nesutepe savo tikejimo.Nors is ju buvo atimti elementarus patogumai ir
saules sviesa,o namais tapo tamsus,bet draugiskas zemes
prieglobstis,jie nesiskunde.Tikejimo,kantrybes ir vilties zodziais jie
drasino vienas kita iskesti nepriteklius ir vargus.Prarasta zemiska
palaima negalejo priversti ju issizadeti tikejimo Kristumi.Isgyvenimai
ir persiokiojimai kas zingsnis artino juos prie ramybes ir atlygio
dienos.