SETONO PINKLES
16 views
Skip to first unread message
MERGYTE
Jul 10, 2010, 12:25:01 PM7/10/10
to DIEVAS
SETONO PINKLES
Didzioji Kristaus ir setono kova,vykstanti jau beveik sesis
tukstancius metu,arteja i pabaiga.Setonas stengiasi suzlugdyti
Kristaus darba gelbstint zmones,jis nori ivilioti sielas i savo
zabangas.Piktasis siekia laikyti zmones tamsoje,be atgailos tol,kol
baigsis Isgelbetojo tarpininkavimas ir jokios aukos uz nuodemes
nebebus,-stai tikslas kurio jis siekia.
Kai uoliai nesistengiama priesintis setono valiai,kai baznycioje ir
pasaulyje viespatauja abejingumas-jis nesijaudina,nes jam negresia
pavojus prarasti belaisvius.Kai atkreipiamas demesys i amzinuosius
dalykus ir zmones klausia:Ka man daryti kad buciau isgelbetas?,jis
stengiasi supriesinti Kristaus ir savaja galia,kad panaikintu
Sventosios Dvasios itaka.
Sventasis Rastas pasakoja atsitikima,kai dangiskosios butybes suejo
tarnatu VIESPATIES akivaizdoje,su jomis kartu atejo ir setonas(Jobo
1,6),ne tam,kad nusilenktu Amzinajam Karaliui,o tam,kad palaikytu savo
piktus keslus pries teisiuosius.Del to jis atsiranda ir tarp
zmoniu,susirinkusiu i pamaldas. Nors ir nematomas,jis ypatingai
uoliai stengiasi kontroliuoti Dieva slovinanciuju mintis.Kaip sumanus
karvedys savo veiksmus jis planuoja is anksto.Setonas,matydamas Dievo
pasiuntini,tyrinejanti Sventaji Rasta,pasizymi,kokia tema sis sakys
pamoksla zmonems.Gudriai ir izvalgiai veikdamas,jis sudaro tokias
salygas,kad tie,kuriuos jis apgaudineja del sio klausimo,nesuzinotu
tiesos.Setonas pasistengia,kad zmogus,kuri labiausiai reikia
perspeti,butu itrauktas i kokius nors reikalus arba jo demesys butu
nukreiptas,kad neisgirstu zodziu,kurie parodytu jam gyvenimo prasme.
Be to,setonas mato,kaip Viespaties tarnus slegia dvasine tamsa,kurioje
gyvena zmones.Jis girdi ju nuosirdzius Dieviskosios malones ir jegos
maldavimus,kad ji isklaidytu abejinguma,nerupestinguma ir tinguma,ir
uoliai rezga savo pinkles.Piktasis gundo zmones nuolaidziauti savo
troskimams ir ivairiems igeidziams,taip atbukina ju jautruma,kad jie
nesugeba isgirsti to,ka jiems labiausiai reikia zinoti.
Setonas gerai zino,kad bus nugaleti visi,kuriuos jis itikina atmesti
malda ir nepaisyti Sventojo Rasto.Todel jis iesko vis nauju budu,kad
uzvaldytu zmoniu mintis.Visais laikais buvo zmoniu,kurie vadino save
dievobaimingais,taciau,uzuot stengesi suzinoti tiesa,pavercia religija
kliauciu ir priekabiu ieskojimo priemone,jie stengiasi analizuotitu
zmoniu,su kuriais nesutaria,blogybes.Tokie-desinioji setono
ranka.Panasiu broliu kaltintoju yra nemazai.Jie aktyvus visada,kai
dirba Dievas ir JO tarnai nuosirdziai garbina Ji.Jie iskraipo zodzius
ir veiksmus tu kurie myli tiesa ir jai paklusta.Pacius
nuosirdziausius,uoliausius ir labiausiai pasiaukojancius Kristaus
tarnus jie vaizduoja kaip apgavikus arba apgautuosius.Ju darbas-
iskraipyti kekvieno teisingo ir garbingo poelgio motyvus,skleisti
smeizta ir sukelti nepatyrusia zmoniu itaruma.Visais imanomais budais
tokie broliu kaltintojai siekia pavaizduoti visa,kas tyra ir
teisinga,kaip nedora ir apgaulinga.
Taciau niekas neturi apsirikti tokiais zmonemis.Nesunku izvelgti,kieno
vaikai jie yra,kieno pavydziu seka ir kieno darba dirba.Jus pazinsite
juos is vaisiu(Mato7,16).Ju elgesys panasus i setonomtulzingo
smeiziko,broliu kaltintojo,elgesi(Apreiskimo 12,10)
Didysis apgavikas turi daug patikimu tarnu,pasiruosusiu bet kokiomis
apgaulemis ivilioti zmones i spastus.Tam yra paruosta ivairiu
ereziju,tinkanciu skirtingu skoniu ir sugebejimu zmonems,kuriuos jis
siekia prazudyti.Tai jo planas-atvesti i Baznycia
nenuosirdzius,neatgimusius zmones,kurie setu abejones ir
netikejima,trugdytu tiems,kurie nori,kad Dievo darbas sektusi,o jie
patys augtu ji dirbdami.Daugelis tu,kurie neturi tikrojo tikejimo
Dievu ar Jo Zodziu,pritaria kai kuriems tiesos principams.Jie laikomi
krikscionimis ir todel gali savo paklydimus pateikti kaip Sventojo
Rasto mokyma.
Viena sekmingiausiu setono apgauliu-itikinimas,kad nesvarbu,kuo zmogus
tiki.Velnias zino,kad tiesa,priimta su meile,apvalo zmogaus
siela.Todel jis nuolat siekia pakeisti tiesa klaidingomis
teorijomis,paziuromis,legendomis.Nuo pradzios Dievo tarnai kovojo su
netikrais mokytojais ne tik kaip su apsirikusiais,bet kaip su
zmonemis,iteigianciais kitiems mela,mirtina sielai.Pranasai
Elijas,Jeremijas,apastalas Paulius ryztingai ir drasiai kovojo su
tais,kurie nukreipdavo zmones nuo Dievo Zodzio.Sie sventieji tiesos
gynejai nepritare tokiai paziuru laisvei,kai teisingas tikejimas
nelaikomas svarbiu.
Migloti ir isgalvoti Sventojo Rasto aiskinimai,daugybe
priestaraujanciu teoriju,susijusiu su tikejimu ir paplitusiu
krikscioniskajame pasaulyje,-tai musu didziojo prieso darbas.Jis
siekia taip supainioti musu mintis,kad nebeizvelgtume
tiesos.Nesutarimai ir susiskaldymai tarp siuolaikiniu krikscioniskuju
baznyciu labai daug priklauso nuo vyraujancio iprocio iskreipti
Sventaji Rasta,siekiant paremti megstama teorija.Daugelis,uzuot
atidziai ir nusizemine tyrineje Dievo Zodi ir suzinoje Jo valia
stengiasi atrasti kazka nepaprasta ir originalaus.
Noredami paremti klaidingas teorijas ir nekrikscioniskus
paprocius,vieni griebiasi Sventojo Rasto istrauku,isplestu is
konteksto,cituoja dali teksto,lyg ir patvirtinancio ju teorija,o kiti
tuo tarpu irodineja priesingas tiesas.Su zalcio gudrumu jie remiasi
atskirais pasisakymais,aiskindami juos taip,kad sie pataikautu ju
kuniskiems troskimams.Taip daugelis samoningai iskraipo Dievo
Zodi.Kiti,turintys lakia fantazija,savaip interpretuoja Sventojo Rasto
ivaidzius ir simbolius,pritaikydami savo polinkiams ir nekreipdami
demesio i tai,kad Biblijos liudijimai paaiskina patys save.Tokie
zmones pateikia savo paziuras kaip Biblijos mokymus.Jei Sventaji Rasta
pradesime tyrineti be maldos,nenuolankia ir ziniu netrokstancia
dvasia,tai aiskindamiesi tiek paprasciausias bei aiskiausias,tiek
sudetingiausias vietasnukrypsime nuo tikrosios ju reiksmes.
Popiezijos vadovai pasirenka tokias Biblijos vietas,kurios geriausiai
tarnauja ju tikslui.Jie isiaiskina jas savaip ir paskiau pateikia
zmonems,atimdami teise tyrineti Biblija ir patiems suprasti jos
sventasias tiesas.Visa Biblija turi buti duota zmonems tokia,kokia ji
yra is tikruju.Zmonems geriau visai nezinoti Biblijos nurodymu,negu
tureti nepaprastai iskraipytusSventojo Rasto mokymus.
Biblija skirta tam,kad ja vadovautusi visi,kuire troksta pazinti
Kurejo valia.Dievas dave zmonems tvirtciausia pranasu zodi.Angelai ir
pats Kristus supazindino pranasa Danieliu ir apastala Jona su tuo,kas
turi greitai ivykti.´Sie svarbus dalykai,susije su musu
isgelbejimu,neliko apgaubti paslapties.Jie nebuvo atskleisti taip,kad
suglumintu ir suklaidintu nuosirdu tiesos iskotoja.Viespats per
pranasa Habakuka sako:Uzrasyk regejima,,kad ir begikas ji perskaitytu.
(Habakuko 2,2).Dievo Zodis suprantamas visiems,kurie tyrineja ji su
malda sirdyje.Kiekviena tikrai nuosirdi siela atranda tiesa.Sviesa
teka teisiajam(Psalmiu 97,11).Ir ne viena bendruomene negales siekti
sventumo,jei jos nariai neieskos tiesos taip atkakliai kaip paslepto
lobio.
Sukis,,Paziuru laisve,,daugeli apakino ir jie nebemato prieso
keslu,nors jis nuolat dirba,kad pasiektu savo tiksla.Kai jam pavyksta
pakeisti Biblija zmogiskais samprotavimais,Dievo Istatymas lieka
nuosaly,baznycios patenka i nuodemes vergija,o tik skelbiasi esancios
laisvos.
Moksliniai tyrinejimai daugeliui tapo prakeikimu.Dievas leido sviesos
srautui issilieti pasauliui mokslo atradimais ir meno pasiekimais.Jei
didziausi zmonijos protai savo tyrinejimuose nesivadovaus Dievo
Zodziu,jie beviltiskai stengsis suprasti rysi tarp mokslo ir
Apreiskimo.
Zmoniu zinios apie materialius ir dvasinius dalykus yra dalines ir
netobulos.Todel dauguma nesugeba derinti moksliniu paziuru su Sventojo
Rasto tvirtinimais.Daugelis pripazista mokslo faktais dalykus,kurie
yra ne daugiau nei hipotezes ir speliojimai,ir mano,kad reikia
patikrinti Dievo Zodi siais tariamojo pazinimo mokymais(Timotiejui
6,20).Ju jegos per menkos suprasti Kureja ir Jo darbus.Negaledami
paaiskinti ju gamtos desniais,Biblijos istorija jie vertina kaip
nepatikima.Abejojantieji Senojo ir Naujojo Testamento patikimumu labai
daznai nueina dar toliau-jie suabejoja Dievo buvimu ir priskiria
gamtai begalybes savybes.Neturedami tvirto pagrindo,jie atsimusa i
netikejimo uolas.
Taip daugelis nuklysta nuo tikejimo ir tampa setono belaisviai.Zmones
stengiasi buti ismintingesni uz savo Kureja.Zmogiskoji filosofija
megina rasti ir paaiskinti paslaptis,kurios nebus atskleistos ir
amzinybeje.Jei zmones ieskotu ir suprastu,ka Dievas leido zinoti apie
Save ir Savo tikslus,jie isivaizduotu Jehovos slove,didybe bei galia
ir suprate savo menkuma,butu patenkinti tuo,kas yra atskleista jiems
ir ju vaikams.
Setono apgauliu sedevras-sutelkti zmoniu mintis ieskoti ir spelioti
apie tai,ko Dievas neleido zinoti ir ko neketino jiems atskleisti.Del
to Liuciferis buvo isvytas is dangaus.Jis buvo nepatenkintas,kad ne
visos paslaptys,gaubiancios Dievo tikslus,yra jam patiketos ir
visiskai ignoravo tai ,ka turjo dirbti,turedamas auksta padeti
danguje.Sukeles toki pati nepasitenkinima tarp angelu,esanciu jo
valdzioje,jis priverte juos nusideti.Dabar jis siekia ikvepti tokia
pacia dvasia zmonems,kad priverstu juos nepasyti tiesioginiu Dievo
paliepimu.
Tie kurie nelinke pripazinti aiskiu ir persmelkianciu Biblijos
tiesu,nuolat prasimano maloniu isvedziojimu,kurie nuramintu ju
sazine.Kuo maziau siose teorijose dvasingumo,pasiaukojimo ir
nuolankumo,tuo lengviau jos pripazistamos.Tokie zmones tiek sumazina
proto sugebejimus,kad galetu tarnauti kuniskiems norams.Budami per
daug geros nuomones apie save,kad tyrinetu Sventaji Rasta atgailaudami
ir nuosirdiziai melsdami Dieviskojo vadovavimo,jie nera apsaugoti nuo
paklydimu.Setonas pasiruoses patenkinti sirdies troskimus,vietoj
tiesos pakisdamas apgaules.Butent todel popiezija uzvalde zmoniu
samone.Atmesdami tiesa,kuri pasirode esanti per daug
karti,protestantai pasuko tuo paciu keliu.Visi,kurie atmeta Dievo Zodi
del ramybes ir patogesnio gyvenimo,siekdami nesiskirti nuo pasaulio,-
tie pacias baisiausias erezijas pripazins Bibline tiesa.Tie ,kurie
samoningai atmeta tiesa,pripazins kekviena klaidinga prasimanyma.O
tas,kuris baisisi vienokia apgaule,pasiruoses pripazinti
kitokia.Apastalas Paulius,kalbedamas apie zmones,kurie atsisake myleti
tiesa savo isganymui,pareiske:,,Todel Dievas jiems siuncia galinga
suvedziotoja,ir jie tiki melu,,taip bus nuteisti visi,kurie netikejo
tiesa,bet pamego neteisybe(Tesalonikieciams 2,10-12).Sitaip jis
perspeja mus,kad mes turime buti atsargus,pripazindami kokia nors
teorija ar dogma.
Tarp visu sekmingiausiu didziojo apgaviko priemoniu-isgalvoti mokymai
ir spiritizmo stebuklai.Pasivertes sviesos angelu,jis rezga pinkles
ten,kur maziausiai galima tiketis.Jei zmones tyrinetu Dievo Knyga
nuosirdziai melsdamiesi,noredami ja suprasti,jie nebutu palikti
tamsoje ir nepripazintu klaidingu mokymu.Atmesdami tiesa,jie tampa
apgauliu auka.
Kitas pavojingas prasimanymas yra mokymas,neigiantis Kristaus
Dieviskuma,ir skelbiantis,jog Jis neegzistavo pries atejima i si
pasauli.Nors si teorija tiesiogiai priestarauja paprasciausiems
Isgelbetojo aiskinimas apie Jo rysi su Tevu,Jo Dieviskaji charakteri
ir egzistavima anksciau,ja lengvai pripazista daugelis zmoniu,manaciu
tiki Biblija.Tokia doktrina negali buti priimta be ivairiausiu
Sventojo Rasto iskraipymu.Ji ne tik sumazina zmogaus galimybes suvokti
atpirkimo darba,bet ir kenkia tikejimui Biblija kaip Dievo
apreiskimu.Todel ji labai pavojinga ir sunkiai paneigiama.Jei zmones
atmeta Kristaus Dieviskumo liudijimus,apeasytus Raste,ikveptame
Sventosios Dvasios,beviltiska diskutuoti su jais tuo klausimu.Net
patys stipriausi argumentai neitikins ju.Bet juslinis zmogus nepriima
to,kas ateina is Dievo Dvasios.Jis tai laiko kvailyste ir nepajegia
suprasti,kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia(Korintieciams
2,14).Ne vienas sios teorijos salininkas is tikruju negales suprasti
Kristaus charakterio ir Jo misijos bei didziojo Dieviskojo zmoniu
Isgelbejimo Plano.
Dar vienas greitai plintantis,gudrus,klastingas ir zalingas
prasimanymas-isitikinimas,kad setono,kaip asmenybes,nera,o jo vardas
Sventajame Raste tik simbolizuoja piktas zmoniu mintis ir troskimus.Is
daugelio sakyklu sklinda mokymas,jog Kristaus antasis atejimas-tai Jo
atejimas pas kekviena zmogu,siam mirus.Si teorija-tai priemone
nukreipti zmoniu mintis nuo Jo asmeninio atejimo dangaus debesyse.Per
amzius setonas kartojo:,,Stai Jis namu gilumoje,,! (Zr.Mato 24,23-26)
Daugelis sielu,patikejusiu sia apgaule,prazuvo.
Be to,pasaulietine ismintis moko,kad melstis nebutina.Mokslo vyrai
skelbia,kad negali buti realaus atsakymo i maldas,kad tai pazeistu
gamtos desnius,butu stebuklas,kuris negali ivykti.Jie teigia,kad
Visata valdo tam tikri desniai,pats Dievas nedaro nieko,kas jeims
priestarautu.Taip Dieva jie vaizduoja paklustanciu Savo Paties
desniams-tarsi Dievo ivestu desniu veikimas atmestu Dievo laisve.Toks
mokymas priestarauja Sventojo Rasto liudijimui.Ar Kristus ir Jo
apastalai nedare stebuklu?Gailestingas Isgelbetojas gyvena ir
siandiena,pasiruoses isklausyti nuosirdzia tikejimo malda lygiai taip
pat,kaip tada,kai gyveno zemeje.Naturalus dalykai veikia kartu su
antgamtiniais.Tai Dieviskojo Plano dalis-duoti mums atsakyma i tai,ko
meldziame tikedami.Jei prasytume negautume.
Krikscioniskose baznyciose paplite daugybe klaidingu mokymu ir
prasimanymu.Neimanoma ivertinti blogio rezultatu,kai pasalinama nors
viena neperziangiama Dievo Zodzio gaire.Nedaugelis.isdrise tai
padaryti,sustoja,atsisake tik vienos tiesos.Dauguma toliau atmeta
viena po kito teisumo principus,kol tampa tikri bedieviai.
Populiariosios teologijos paklydimai supainiojo ir istume i
skepticizmo liuna daugeli zmoniu,kurie kitomis salygomis butu tape
tikintieji.Tokie zmones negali pripazinti mokymo,izeidziancio ju
supratima apie teisuma,gailestinguma ir geruma;kai visa tai pateikiama
lyg Biblijos mokymas,jie atsisako priimti Sventaji Rasta kaip Dievo
Zodi.
Sio tikslo ir siekia setonas.Jis labiausiai troksta pakirsti
pasitikejima Dievu ir Jo Zodziu.Setonas vadovauja didziulei
abejojanciuju miniai.Kiek tik leidzia jegos,jis dirba,kad kuo daugiau
sielu pakliutu i jos gretas.Abejoti darosi madinga.Daugybe zmoniu su
nepasitikejimu ziuri i Dievo Zodi todel,kad jis smerkia nuodeme.Del to
jie nepasitiki ir joAutoriumi.Tie kurie atsisako paklusti Sventojo
Rasto reikalavimams,stengiasi sugriauti jo autoriteta.Jie skaito
Biblija arba klausosi pamokslu,skelbiamu is sventu sakyklu,tik tam,kad
atrastu juose arba Sventajame Raste tariamuju klaidu.Nemaza ju tampa
bedieviai,kad pateisintu nerupestinga poziuri i pareiga.Kitiems
skepticizmas priimtinas del ju ispuikimo ir tingumo.Per dau islepe,kad
atliktu garbingus darbus,reikalaujancius pastangu ir pasiaukojimo,jie
kritikuoja Biblija ir stengiasi atrodyti labai ismintingi.Daug ko
negali suvokti ribotas protas,neapsviestas Dieviskosios sviesos,todel
atsiranda proga kritikai.Yra daug tokiu,kuriems atrodo,kad remti
netikejima,skepticizma ir bedievybe yra dorybe.Po nuosirdumo kauke
slypi pasitikejimas savimi ir isdidumas.Daugelis megaujasi,rade
Sventajame Raste ka nors gluminancio kitus.Kai kurie is pradziu
kritikuoja ir samprotauja neteisingai tik todel,kad megsta
gincytis.Jie nesupranta,kad sitaip darydami paklius i medziotojo
pinkles.Bet jiems atrodo,kad atvirai prisipazine,jog netiki,jie turi
laikytis sios pozicijos.Sitaip zmones prisijungia prie bedieviu ir
patys uzdaro Rojaus vartus.
Dievas savo Zodyje pakankamai aiskiai parodo Dieviskaji Biblijos
prigimti.Joje akivaidziai atskleidziamos didziosios tiesos,susijusios
su musu atpirkimu.Kekvienas zmogus gali suprasti sias tiesas su
Sventosios Dvasios pagalba,kuri pazadeta visiems,nuosirdziai jos
ieskantiems.Dievas dave zmonems tvirta pagrinda,kuriuo turi remtis ju
tikejimas.
Vis delto ribotas zmoniu protas negali visiskai suvokti Begalinio
planu ir tikslu.Mes niekada neatrasime Dievo tyrinedami.Mums nereikia
stengtis savo ranka izuliai atidengti uzdangos,slepiancios Jo
didybe.Apastalas susuko:Kokie neistiriami Jo sprendimai ir nesusekami
Jo keliai:(Romieciams 11,33)Matydami Dievo motyvus ir tai,kaip Jis
elgiasi su mumis,mes tik is dalies galime suprasti beribe Jo meile ir
gailestinguma,susijungusius su begaline galybe.Musu Dangiskasis Tevas
valdo ismintingai ir teisingai.Todel mes neturetume buti nepatenkinti
ir nepatiklus,turetume nuolankiai ir pagarbiai Jam nusilenkti.Jis
atskleidzia mums tik tiek,kiek reikia musu paciu gerovei.Visur kitur
mes turime pasitiketi Jo visagale ranka ir meiles kupina sirdimi.
Nors Dievas dave pakankamai tikejimo irodymu,taciau Jis niekada
nepasalins netikejimo priezasciu.Visi kurie iesko landu abejonems,jas
atras.Tie kurie atsisako pripazinti Dievo Zodi ir paklusti jam tol,kol
nebus pasalinti visi priestaravimai ir nebeliks pagrindo
abejonems,niekada neisvys sviesos.
Nepasitikejimas Dievu yra igimtas neatgimusios,esancios nesantaikoje
su Dievu,sirdies vaisius.Tikejima ikvepia Sventoji Dvasia ir jis
stipres,jei zmogus to nores.Be ryztingu pastangu ne vienas negali
tapti tvirtas tikejimu.Netikejimas auga,skatinamas paciu zmoniu.Jei
jie nekreipia demesio i irodymus,kuriuos dave Dievas,noredamas
sustiprinti ju tikejima,leidzia sau abejoti bei iekoti priekabiu,tai
ju abejones nuolat tvirtes.Taciau tie,kurie abejoja Dievo pazadais ir
nepasitiki Jo malones uztikrinimu,paprasciausia negerbia Jo.Uzuot
atvede pas Kristu kitus,jie linke atstumti zmones nuo Jo.Jie tarsi
nevaisingi medziai placiai isskete savo tamsias sakas uzstoja saules
sviesa kitiems augalams,privercia juos vysti ir dziuti tamsiame
pavesyje.Atrodo,kad tokiu zmoniu gyvenimas yra nuolatinis liudijimas
pries save.Jie seja abejoniu ir skepticizmo grudus,kurie,be abejo,duos
savo vaisiu.
Visiems,nuosirdziai norintiems issivaduoti is abejoniu,yra tik vienas
kelias-liautis klausineti ir ieskoti priekabiu ten kur jie nieko
nesupranta,nekliudyti apsviesti juos sviesa,kuri jau netoli.Tada ji
nusvis jiems dar ryskiau.Jie turi vykdyti kekviena jau suprasta
pareiga,kad veliau sugebetu suprasti ir vykdyti tas,kuriomis dabar
abejoja.
Setonas gali pateikti tokias artimas tiesai klastotes,kad jos apgauna
tuos,kurie nori buti apgauti,kurie vengia pasiaukojimo ir
auku,neisvengiamu tiesos kelyje.Jis negali islaikyti savo valdzioje
zmogaus,kuris nuosirdziai troksta bet kokia kaina suzinoti
tiesa.Kristus yra Tiesa ir Sviesa,apsviecianti visus,ir Ji atejo i si
pasauli(Jono 1,9).Tiesos dvasia buvo siusta vesti zmones i visa
tiesa.Dievo Sunus autoretingai pasake:Ieskokite ir rasite.Kas nori
vykdyti Jo valia,supras,ar tas mokslas is Dievo(zr.Mato 7,7;Jono
7,17).
Kristaus sekejai mazai zino apie samokslus,kuriuos setonas su savo
angelais rengia pries juos.Tas,Kuris yra danguje,visas sias priemones
pavers niekais ir privers tarnauti toli siekiantiems Savo
tikslams.Viespats leidzia,kad Jo vaikai butu ismeginami ugniniais
gundymais ne todel,kad Jam patinka skausmas ir kancia,tokie
patikrinimai butini ju galutinei pergalei pasiekti.Jis negali
apsaugoti ju nuo visu imanomu gundymu,nes tikrasis kekvieno isbandymo
tikslas-ruosti juos kovai su visomis setono pagundomis.
Nei nedoreliai,nei demonai negali kliudyti Dievo darbui arba atskirti
Viespati nuo Jo vaiku,jei nusizemine ir visa sirdimi atgailaudami jie
ispazins savo nuodemes,atsisakys ju ir tikedami lauks Jo pazadu
issipildymo.Atremti kiekviena gundyma ir pasipriesinti bet kokiai
neigiamai itakai,nesvarbu,ar ji butu atvira ar slapta,galima kaip
skelbia Galybiu VIESPATS:,,ne galybe,ne jega,bet Mano Dvasia ,,
(Zacharijo 4,6).
Viepaties zvilgsnis lydi teisiuosius,ir Jo ausys isgirs ju maldas.Kas
gi jums pakenks,jei stropiai darysite gera ? (1 Petro 3,12,13)Kai
Balaamas,suviliotas dideliu apdovanojimu,norejo panaudoti zyniavima
pries Izraeli bei uztraukti prakeikima Dievo tautai ir aukojo
Viespaciui aukas,Dievo Dvasia uzdraude jam ta blogi,kuri jis sieke
padaryti.Ir Balaamas buvo priverstas susukti:,,Kaip as galiu
prakeikti,ko Dievas neprakeike?Kaip as galiu pasmerkti tuos,kuriu
Viespats nepasmerke?Tebuna man leista mirti teisiuju
mirtimi,tebuna,kad mano galas butu panasus i jo!Kai nauja auka buvo
paukota,bedievis pranasas pareiske:Ziurek,as gavau isakyma
palaiminti:kai Jis palaimina,as negaliu to pakeisti.Negresia pavojus
Jokubui,nematyti nelaimes Izraelyje.VIESPATS,ju Dievas,yra su jais;su
jais ju Karaliaus pergale.Tikrai nera keru pries Jokuba,nera burtu
pries Izraeli.Nunai bus sakoma apie Jokuba ir Izraeli:Ziurek,ka padare
Dievas!Ir vis delto trecia karta buvo aukojamos aukos ir vel Balaamas
bande prakeikti Izraeli.Taciau pries paties pranaso nora jo lupomis
Sventoji Dvasia skelbe,kad Viespaties isrinktoji tauta klestes,ir
perspejo priesus del ju kvailysciu ir piktu keslu:Palaimintas,kas tave
laimina,prakeiktas,kas tave keikia(Skaiciu 23,8.10.20.21.23;24,9).
Tuo metu Izraelio tauta buvo istikima Dievui.Kol ji pakluso Jo
Istatymui,jokia galia zemeje ir pragare negalejo jos nugaleti.Nors
Balaamui nebuvo leista istarti prakeiksmu zodziu pries Dievo tauta,vis
delto jam pavyko uztraukti prakeikima,priversti izraelitus
nusideti.Perzenge Dievo isakymus,jie atsiskyre nuo Dievo ir buvo
palikti naikintojo valiai.
Setonas gerai zino,kad pati silpniausia siela,istikima Kristui,yra
stipresne uz visus tamsos angelus.Akivaizdu,kad toks zmogus sekmingai
pasipriesins ir jam paciam.Todel setonas su savo kareivija stengiasi
priversti kryziaus karius pasitraukti is ju itvirtinimu ir tykoja is
pasalu,pasiruoses sunaikinti kiekviena,isdrisusi izengti i jo
teorija.Mes galime buti saugus tik nupolankiai pasitikedami Dievu ir
paklusdami visiems Jo isakymams.
Zmogus negali buti saugus nei viena diena ar valanda
nesimeldes.Ypatingai mes turetume melsti isminties ir Dievo Zodzio
supratimo.Jis atskleidzia visas setono gudrybes ir parodo budus,kaip
sekmingai pasipriesinti gundytojui.Setonas meistriskai cituoja
Sventaji Rasta,iterpdamas savo aiskinimus,kuriais tikisi mus
suklaidinti.Mes turetume tyrineti Biblija nuolankia sirdimi,niekada
neuzmirsdami,kad priklausome nuo Dievo.Nuolatos budedami ir
saugodamiesi setoniskuju gudrybiu,mes visuomet turime tiketi ir
melstis:Nevesk musu i pagunda..
Didzioji Kristaus ir setono kova,vykstanti jau beveik sesis
tukstancius metu,arteja i pabaiga.Setonas stengiasi suzlugdyti
Kristaus darba gelbstint zmones,jis nori ivilioti sielas i savo
zabangas.Piktasis siekia laikyti zmones tamsoje,be atgailos tol,kol
baigsis Isgelbetojo tarpininkavimas ir jokios aukos uz nuodemes
nebebus,-stai tikslas kurio jis siekia.
Kai uoliai nesistengiama priesintis setono valiai,kai baznycioje ir
pasaulyje viespatauja abejingumas-jis nesijaudina,nes jam negresia
pavojus prarasti belaisvius.Kai atkreipiamas demesys i amzinuosius
dalykus ir zmones klausia:Ka man daryti kad buciau isgelbetas?,jis
stengiasi supriesinti Kristaus ir savaja galia,kad panaikintu
Sventosios Dvasios itaka.
Sventasis Rastas pasakoja atsitikima,kai dangiskosios butybes suejo
tarnatu VIESPATIES akivaizdoje,su jomis kartu atejo ir setonas(Jobo
1,6),ne tam,kad nusilenktu Amzinajam Karaliui,o tam,kad palaikytu savo
piktus keslus pries teisiuosius.Del to jis atsiranda ir tarp
zmoniu,susirinkusiu i pamaldas. Nors ir nematomas,jis ypatingai
uoliai stengiasi kontroliuoti Dieva slovinanciuju mintis.Kaip sumanus
karvedys savo veiksmus jis planuoja is anksto.Setonas,matydamas Dievo
pasiuntini,tyrinejanti Sventaji Rasta,pasizymi,kokia tema sis sakys
pamoksla zmonems.Gudriai ir izvalgiai veikdamas,jis sudaro tokias
salygas,kad tie,kuriuos jis apgaudineja del sio klausimo,nesuzinotu
tiesos.Setonas pasistengia,kad zmogus,kuri labiausiai reikia
perspeti,butu itrauktas i kokius nors reikalus arba jo demesys butu
nukreiptas,kad neisgirstu zodziu,kurie parodytu jam gyvenimo prasme.
Be to,setonas mato,kaip Viespaties tarnus slegia dvasine tamsa,kurioje
gyvena zmones.Jis girdi ju nuosirdzius Dieviskosios malones ir jegos
maldavimus,kad ji isklaidytu abejinguma,nerupestinguma ir tinguma,ir
uoliai rezga savo pinkles.Piktasis gundo zmones nuolaidziauti savo
troskimams ir ivairiems igeidziams,taip atbukina ju jautruma,kad jie
nesugeba isgirsti to,ka jiems labiausiai reikia zinoti.
Setonas gerai zino,kad bus nugaleti visi,kuriuos jis itikina atmesti
malda ir nepaisyti Sventojo Rasto.Todel jis iesko vis nauju budu,kad
uzvaldytu zmoniu mintis.Visais laikais buvo zmoniu,kurie vadino save
dievobaimingais,taciau,uzuot stengesi suzinoti tiesa,pavercia religija
kliauciu ir priekabiu ieskojimo priemone,jie stengiasi analizuotitu
zmoniu,su kuriais nesutaria,blogybes.Tokie-desinioji setono
ranka.Panasiu broliu kaltintoju yra nemazai.Jie aktyvus visada,kai
dirba Dievas ir JO tarnai nuosirdziai garbina Ji.Jie iskraipo zodzius
ir veiksmus tu kurie myli tiesa ir jai paklusta.Pacius
nuosirdziausius,uoliausius ir labiausiai pasiaukojancius Kristaus
tarnus jie vaizduoja kaip apgavikus arba apgautuosius.Ju darbas-
iskraipyti kekvieno teisingo ir garbingo poelgio motyvus,skleisti
smeizta ir sukelti nepatyrusia zmoniu itaruma.Visais imanomais budais
tokie broliu kaltintojai siekia pavaizduoti visa,kas tyra ir
teisinga,kaip nedora ir apgaulinga.
Taciau niekas neturi apsirikti tokiais zmonemis.Nesunku izvelgti,kieno
vaikai jie yra,kieno pavydziu seka ir kieno darba dirba.Jus pazinsite
juos is vaisiu(Mato7,16).Ju elgesys panasus i setonomtulzingo
smeiziko,broliu kaltintojo,elgesi(Apreiskimo 12,10)
Didysis apgavikas turi daug patikimu tarnu,pasiruosusiu bet kokiomis
apgaulemis ivilioti zmones i spastus.Tam yra paruosta ivairiu
ereziju,tinkanciu skirtingu skoniu ir sugebejimu zmonems,kuriuos jis
siekia prazudyti.Tai jo planas-atvesti i Baznycia
nenuosirdzius,neatgimusius zmones,kurie setu abejones ir
netikejima,trugdytu tiems,kurie nori,kad Dievo darbas sektusi,o jie
patys augtu ji dirbdami.Daugelis tu,kurie neturi tikrojo tikejimo
Dievu ar Jo Zodziu,pritaria kai kuriems tiesos principams.Jie laikomi
krikscionimis ir todel gali savo paklydimus pateikti kaip Sventojo
Rasto mokyma.
Viena sekmingiausiu setono apgauliu-itikinimas,kad nesvarbu,kuo zmogus
tiki.Velnias zino,kad tiesa,priimta su meile,apvalo zmogaus
siela.Todel jis nuolat siekia pakeisti tiesa klaidingomis
teorijomis,paziuromis,legendomis.Nuo pradzios Dievo tarnai kovojo su
netikrais mokytojais ne tik kaip su apsirikusiais,bet kaip su
zmonemis,iteigianciais kitiems mela,mirtina sielai.Pranasai
Elijas,Jeremijas,apastalas Paulius ryztingai ir drasiai kovojo su
tais,kurie nukreipdavo zmones nuo Dievo Zodzio.Sie sventieji tiesos
gynejai nepritare tokiai paziuru laisvei,kai teisingas tikejimas
nelaikomas svarbiu.
Migloti ir isgalvoti Sventojo Rasto aiskinimai,daugybe
priestaraujanciu teoriju,susijusiu su tikejimu ir paplitusiu
krikscioniskajame pasaulyje,-tai musu didziojo prieso darbas.Jis
siekia taip supainioti musu mintis,kad nebeizvelgtume
tiesos.Nesutarimai ir susiskaldymai tarp siuolaikiniu krikscioniskuju
baznyciu labai daug priklauso nuo vyraujancio iprocio iskreipti
Sventaji Rasta,siekiant paremti megstama teorija.Daugelis,uzuot
atidziai ir nusizemine tyrineje Dievo Zodi ir suzinoje Jo valia
stengiasi atrasti kazka nepaprasta ir originalaus.
Noredami paremti klaidingas teorijas ir nekrikscioniskus
paprocius,vieni griebiasi Sventojo Rasto istrauku,isplestu is
konteksto,cituoja dali teksto,lyg ir patvirtinancio ju teorija,o kiti
tuo tarpu irodineja priesingas tiesas.Su zalcio gudrumu jie remiasi
atskirais pasisakymais,aiskindami juos taip,kad sie pataikautu ju
kuniskiems troskimams.Taip daugelis samoningai iskraipo Dievo
Zodi.Kiti,turintys lakia fantazija,savaip interpretuoja Sventojo Rasto
ivaidzius ir simbolius,pritaikydami savo polinkiams ir nekreipdami
demesio i tai,kad Biblijos liudijimai paaiskina patys save.Tokie
zmones pateikia savo paziuras kaip Biblijos mokymus.Jei Sventaji Rasta
pradesime tyrineti be maldos,nenuolankia ir ziniu netrokstancia
dvasia,tai aiskindamiesi tiek paprasciausias bei aiskiausias,tiek
sudetingiausias vietasnukrypsime nuo tikrosios ju reiksmes.
Popiezijos vadovai pasirenka tokias Biblijos vietas,kurios geriausiai
tarnauja ju tikslui.Jie isiaiskina jas savaip ir paskiau pateikia
zmonems,atimdami teise tyrineti Biblija ir patiems suprasti jos
sventasias tiesas.Visa Biblija turi buti duota zmonems tokia,kokia ji
yra is tikruju.Zmonems geriau visai nezinoti Biblijos nurodymu,negu
tureti nepaprastai iskraipytusSventojo Rasto mokymus.
Biblija skirta tam,kad ja vadovautusi visi,kuire troksta pazinti
Kurejo valia.Dievas dave zmonems tvirtciausia pranasu zodi.Angelai ir
pats Kristus supazindino pranasa Danieliu ir apastala Jona su tuo,kas
turi greitai ivykti.´Sie svarbus dalykai,susije su musu
isgelbejimu,neliko apgaubti paslapties.Jie nebuvo atskleisti taip,kad
suglumintu ir suklaidintu nuosirdu tiesos iskotoja.Viespats per
pranasa Habakuka sako:Uzrasyk regejima,,kad ir begikas ji perskaitytu.
(Habakuko 2,2).Dievo Zodis suprantamas visiems,kurie tyrineja ji su
malda sirdyje.Kiekviena tikrai nuosirdi siela atranda tiesa.Sviesa
teka teisiajam(Psalmiu 97,11).Ir ne viena bendruomene negales siekti
sventumo,jei jos nariai neieskos tiesos taip atkakliai kaip paslepto
lobio.
Sukis,,Paziuru laisve,,daugeli apakino ir jie nebemato prieso
keslu,nors jis nuolat dirba,kad pasiektu savo tiksla.Kai jam pavyksta
pakeisti Biblija zmogiskais samprotavimais,Dievo Istatymas lieka
nuosaly,baznycios patenka i nuodemes vergija,o tik skelbiasi esancios
laisvos.
Moksliniai tyrinejimai daugeliui tapo prakeikimu.Dievas leido sviesos
srautui issilieti pasauliui mokslo atradimais ir meno pasiekimais.Jei
didziausi zmonijos protai savo tyrinejimuose nesivadovaus Dievo
Zodziu,jie beviltiskai stengsis suprasti rysi tarp mokslo ir
Apreiskimo.
Zmoniu zinios apie materialius ir dvasinius dalykus yra dalines ir
netobulos.Todel dauguma nesugeba derinti moksliniu paziuru su Sventojo
Rasto tvirtinimais.Daugelis pripazista mokslo faktais dalykus,kurie
yra ne daugiau nei hipotezes ir speliojimai,ir mano,kad reikia
patikrinti Dievo Zodi siais tariamojo pazinimo mokymais(Timotiejui
6,20).Ju jegos per menkos suprasti Kureja ir Jo darbus.Negaledami
paaiskinti ju gamtos desniais,Biblijos istorija jie vertina kaip
nepatikima.Abejojantieji Senojo ir Naujojo Testamento patikimumu labai
daznai nueina dar toliau-jie suabejoja Dievo buvimu ir priskiria
gamtai begalybes savybes.Neturedami tvirto pagrindo,jie atsimusa i
netikejimo uolas.
Taip daugelis nuklysta nuo tikejimo ir tampa setono belaisviai.Zmones
stengiasi buti ismintingesni uz savo Kureja.Zmogiskoji filosofija
megina rasti ir paaiskinti paslaptis,kurios nebus atskleistos ir
amzinybeje.Jei zmones ieskotu ir suprastu,ka Dievas leido zinoti apie
Save ir Savo tikslus,jie isivaizduotu Jehovos slove,didybe bei galia
ir suprate savo menkuma,butu patenkinti tuo,kas yra atskleista jiems
ir ju vaikams.
Setono apgauliu sedevras-sutelkti zmoniu mintis ieskoti ir spelioti
apie tai,ko Dievas neleido zinoti ir ko neketino jiems atskleisti.Del
to Liuciferis buvo isvytas is dangaus.Jis buvo nepatenkintas,kad ne
visos paslaptys,gaubiancios Dievo tikslus,yra jam patiketos ir
visiskai ignoravo tai ,ka turjo dirbti,turedamas auksta padeti
danguje.Sukeles toki pati nepasitenkinima tarp angelu,esanciu jo
valdzioje,jis priverte juos nusideti.Dabar jis siekia ikvepti tokia
pacia dvasia zmonems,kad priverstu juos nepasyti tiesioginiu Dievo
paliepimu.
Tie kurie nelinke pripazinti aiskiu ir persmelkianciu Biblijos
tiesu,nuolat prasimano maloniu isvedziojimu,kurie nuramintu ju
sazine.Kuo maziau siose teorijose dvasingumo,pasiaukojimo ir
nuolankumo,tuo lengviau jos pripazistamos.Tokie zmones tiek sumazina
proto sugebejimus,kad galetu tarnauti kuniskiems norams.Budami per
daug geros nuomones apie save,kad tyrinetu Sventaji Rasta atgailaudami
ir nuosirdiziai melsdami Dieviskojo vadovavimo,jie nera apsaugoti nuo
paklydimu.Setonas pasiruoses patenkinti sirdies troskimus,vietoj
tiesos pakisdamas apgaules.Butent todel popiezija uzvalde zmoniu
samone.Atmesdami tiesa,kuri pasirode esanti per daug
karti,protestantai pasuko tuo paciu keliu.Visi,kurie atmeta Dievo Zodi
del ramybes ir patogesnio gyvenimo,siekdami nesiskirti nuo pasaulio,-
tie pacias baisiausias erezijas pripazins Bibline tiesa.Tie ,kurie
samoningai atmeta tiesa,pripazins kekviena klaidinga prasimanyma.O
tas,kuris baisisi vienokia apgaule,pasiruoses pripazinti
kitokia.Apastalas Paulius,kalbedamas apie zmones,kurie atsisake myleti
tiesa savo isganymui,pareiske:,,Todel Dievas jiems siuncia galinga
suvedziotoja,ir jie tiki melu,,taip bus nuteisti visi,kurie netikejo
tiesa,bet pamego neteisybe(Tesalonikieciams 2,10-12).Sitaip jis
perspeja mus,kad mes turime buti atsargus,pripazindami kokia nors
teorija ar dogma.
Tarp visu sekmingiausiu didziojo apgaviko priemoniu-isgalvoti mokymai
ir spiritizmo stebuklai.Pasivertes sviesos angelu,jis rezga pinkles
ten,kur maziausiai galima tiketis.Jei zmones tyrinetu Dievo Knyga
nuosirdziai melsdamiesi,noredami ja suprasti,jie nebutu palikti
tamsoje ir nepripazintu klaidingu mokymu.Atmesdami tiesa,jie tampa
apgauliu auka.
Kitas pavojingas prasimanymas yra mokymas,neigiantis Kristaus
Dieviskuma,ir skelbiantis,jog Jis neegzistavo pries atejima i si
pasauli.Nors si teorija tiesiogiai priestarauja paprasciausiems
Isgelbetojo aiskinimas apie Jo rysi su Tevu,Jo Dieviskaji charakteri
ir egzistavima anksciau,ja lengvai pripazista daugelis zmoniu,manaciu
tiki Biblija.Tokia doktrina negali buti priimta be ivairiausiu
Sventojo Rasto iskraipymu.Ji ne tik sumazina zmogaus galimybes suvokti
atpirkimo darba,bet ir kenkia tikejimui Biblija kaip Dievo
apreiskimu.Todel ji labai pavojinga ir sunkiai paneigiama.Jei zmones
atmeta Kristaus Dieviskumo liudijimus,apeasytus Raste,ikveptame
Sventosios Dvasios,beviltiska diskutuoti su jais tuo klausimu.Net
patys stipriausi argumentai neitikins ju.Bet juslinis zmogus nepriima
to,kas ateina is Dievo Dvasios.Jis tai laiko kvailyste ir nepajegia
suprasti,kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia(Korintieciams
2,14).Ne vienas sios teorijos salininkas is tikruju negales suprasti
Kristaus charakterio ir Jo misijos bei didziojo Dieviskojo zmoniu
Isgelbejimo Plano.
Dar vienas greitai plintantis,gudrus,klastingas ir zalingas
prasimanymas-isitikinimas,kad setono,kaip asmenybes,nera,o jo vardas
Sventajame Raste tik simbolizuoja piktas zmoniu mintis ir troskimus.Is
daugelio sakyklu sklinda mokymas,jog Kristaus antasis atejimas-tai Jo
atejimas pas kekviena zmogu,siam mirus.Si teorija-tai priemone
nukreipti zmoniu mintis nuo Jo asmeninio atejimo dangaus debesyse.Per
amzius setonas kartojo:,,Stai Jis namu gilumoje,,! (Zr.Mato 24,23-26)
Daugelis sielu,patikejusiu sia apgaule,prazuvo.
Be to,pasaulietine ismintis moko,kad melstis nebutina.Mokslo vyrai
skelbia,kad negali buti realaus atsakymo i maldas,kad tai pazeistu
gamtos desnius,butu stebuklas,kuris negali ivykti.Jie teigia,kad
Visata valdo tam tikri desniai,pats Dievas nedaro nieko,kas jeims
priestarautu.Taip Dieva jie vaizduoja paklustanciu Savo Paties
desniams-tarsi Dievo ivestu desniu veikimas atmestu Dievo laisve.Toks
mokymas priestarauja Sventojo Rasto liudijimui.Ar Kristus ir Jo
apastalai nedare stebuklu?Gailestingas Isgelbetojas gyvena ir
siandiena,pasiruoses isklausyti nuosirdzia tikejimo malda lygiai taip
pat,kaip tada,kai gyveno zemeje.Naturalus dalykai veikia kartu su
antgamtiniais.Tai Dieviskojo Plano dalis-duoti mums atsakyma i tai,ko
meldziame tikedami.Jei prasytume negautume.
Krikscioniskose baznyciose paplite daugybe klaidingu mokymu ir
prasimanymu.Neimanoma ivertinti blogio rezultatu,kai pasalinama nors
viena neperziangiama Dievo Zodzio gaire.Nedaugelis.isdrise tai
padaryti,sustoja,atsisake tik vienos tiesos.Dauguma toliau atmeta
viena po kito teisumo principus,kol tampa tikri bedieviai.
Populiariosios teologijos paklydimai supainiojo ir istume i
skepticizmo liuna daugeli zmoniu,kurie kitomis salygomis butu tape
tikintieji.Tokie zmones negali pripazinti mokymo,izeidziancio ju
supratima apie teisuma,gailestinguma ir geruma;kai visa tai pateikiama
lyg Biblijos mokymas,jie atsisako priimti Sventaji Rasta kaip Dievo
Zodi.
Sio tikslo ir siekia setonas.Jis labiausiai troksta pakirsti
pasitikejima Dievu ir Jo Zodziu.Setonas vadovauja didziulei
abejojanciuju miniai.Kiek tik leidzia jegos,jis dirba,kad kuo daugiau
sielu pakliutu i jos gretas.Abejoti darosi madinga.Daugybe zmoniu su
nepasitikejimu ziuri i Dievo Zodi todel,kad jis smerkia nuodeme.Del to
jie nepasitiki ir joAutoriumi.Tie kurie atsisako paklusti Sventojo
Rasto reikalavimams,stengiasi sugriauti jo autoriteta.Jie skaito
Biblija arba klausosi pamokslu,skelbiamu is sventu sakyklu,tik tam,kad
atrastu juose arba Sventajame Raste tariamuju klaidu.Nemaza ju tampa
bedieviai,kad pateisintu nerupestinga poziuri i pareiga.Kitiems
skepticizmas priimtinas del ju ispuikimo ir tingumo.Per dau islepe,kad
atliktu garbingus darbus,reikalaujancius pastangu ir pasiaukojimo,jie
kritikuoja Biblija ir stengiasi atrodyti labai ismintingi.Daug ko
negali suvokti ribotas protas,neapsviestas Dieviskosios sviesos,todel
atsiranda proga kritikai.Yra daug tokiu,kuriems atrodo,kad remti
netikejima,skepticizma ir bedievybe yra dorybe.Po nuosirdumo kauke
slypi pasitikejimas savimi ir isdidumas.Daugelis megaujasi,rade
Sventajame Raste ka nors gluminancio kitus.Kai kurie is pradziu
kritikuoja ir samprotauja neteisingai tik todel,kad megsta
gincytis.Jie nesupranta,kad sitaip darydami paklius i medziotojo
pinkles.Bet jiems atrodo,kad atvirai prisipazine,jog netiki,jie turi
laikytis sios pozicijos.Sitaip zmones prisijungia prie bedieviu ir
patys uzdaro Rojaus vartus.
Dievas savo Zodyje pakankamai aiskiai parodo Dieviskaji Biblijos
prigimti.Joje akivaidziai atskleidziamos didziosios tiesos,susijusios
su musu atpirkimu.Kekvienas zmogus gali suprasti sias tiesas su
Sventosios Dvasios pagalba,kuri pazadeta visiems,nuosirdziai jos
ieskantiems.Dievas dave zmonems tvirta pagrinda,kuriuo turi remtis ju
tikejimas.
Vis delto ribotas zmoniu protas negali visiskai suvokti Begalinio
planu ir tikslu.Mes niekada neatrasime Dievo tyrinedami.Mums nereikia
stengtis savo ranka izuliai atidengti uzdangos,slepiancios Jo
didybe.Apastalas susuko:Kokie neistiriami Jo sprendimai ir nesusekami
Jo keliai:(Romieciams 11,33)Matydami Dievo motyvus ir tai,kaip Jis
elgiasi su mumis,mes tik is dalies galime suprasti beribe Jo meile ir
gailestinguma,susijungusius su begaline galybe.Musu Dangiskasis Tevas
valdo ismintingai ir teisingai.Todel mes neturetume buti nepatenkinti
ir nepatiklus,turetume nuolankiai ir pagarbiai Jam nusilenkti.Jis
atskleidzia mums tik tiek,kiek reikia musu paciu gerovei.Visur kitur
mes turime pasitiketi Jo visagale ranka ir meiles kupina sirdimi.
Nors Dievas dave pakankamai tikejimo irodymu,taciau Jis niekada
nepasalins netikejimo priezasciu.Visi kurie iesko landu abejonems,jas
atras.Tie kurie atsisako pripazinti Dievo Zodi ir paklusti jam tol,kol
nebus pasalinti visi priestaravimai ir nebeliks pagrindo
abejonems,niekada neisvys sviesos.
Nepasitikejimas Dievu yra igimtas neatgimusios,esancios nesantaikoje
su Dievu,sirdies vaisius.Tikejima ikvepia Sventoji Dvasia ir jis
stipres,jei zmogus to nores.Be ryztingu pastangu ne vienas negali
tapti tvirtas tikejimu.Netikejimas auga,skatinamas paciu zmoniu.Jei
jie nekreipia demesio i irodymus,kuriuos dave Dievas,noredamas
sustiprinti ju tikejima,leidzia sau abejoti bei iekoti priekabiu,tai
ju abejones nuolat tvirtes.Taciau tie,kurie abejoja Dievo pazadais ir
nepasitiki Jo malones uztikrinimu,paprasciausia negerbia Jo.Uzuot
atvede pas Kristu kitus,jie linke atstumti zmones nuo Jo.Jie tarsi
nevaisingi medziai placiai isskete savo tamsias sakas uzstoja saules
sviesa kitiems augalams,privercia juos vysti ir dziuti tamsiame
pavesyje.Atrodo,kad tokiu zmoniu gyvenimas yra nuolatinis liudijimas
pries save.Jie seja abejoniu ir skepticizmo grudus,kurie,be abejo,duos
savo vaisiu.
Visiems,nuosirdziai norintiems issivaduoti is abejoniu,yra tik vienas
kelias-liautis klausineti ir ieskoti priekabiu ten kur jie nieko
nesupranta,nekliudyti apsviesti juos sviesa,kuri jau netoli.Tada ji
nusvis jiems dar ryskiau.Jie turi vykdyti kekviena jau suprasta
pareiga,kad veliau sugebetu suprasti ir vykdyti tas,kuriomis dabar
abejoja.
Setonas gali pateikti tokias artimas tiesai klastotes,kad jos apgauna
tuos,kurie nori buti apgauti,kurie vengia pasiaukojimo ir
auku,neisvengiamu tiesos kelyje.Jis negali islaikyti savo valdzioje
zmogaus,kuris nuosirdziai troksta bet kokia kaina suzinoti
tiesa.Kristus yra Tiesa ir Sviesa,apsviecianti visus,ir Ji atejo i si
pasauli(Jono 1,9).Tiesos dvasia buvo siusta vesti zmones i visa
tiesa.Dievo Sunus autoretingai pasake:Ieskokite ir rasite.Kas nori
vykdyti Jo valia,supras,ar tas mokslas is Dievo(zr.Mato 7,7;Jono
7,17).
Kristaus sekejai mazai zino apie samokslus,kuriuos setonas su savo
angelais rengia pries juos.Tas,Kuris yra danguje,visas sias priemones
pavers niekais ir privers tarnauti toli siekiantiems Savo
tikslams.Viespats leidzia,kad Jo vaikai butu ismeginami ugniniais
gundymais ne todel,kad Jam patinka skausmas ir kancia,tokie
patikrinimai butini ju galutinei pergalei pasiekti.Jis negali
apsaugoti ju nuo visu imanomu gundymu,nes tikrasis kekvieno isbandymo
tikslas-ruosti juos kovai su visomis setono pagundomis.
Nei nedoreliai,nei demonai negali kliudyti Dievo darbui arba atskirti
Viespati nuo Jo vaiku,jei nusizemine ir visa sirdimi atgailaudami jie
ispazins savo nuodemes,atsisakys ju ir tikedami lauks Jo pazadu
issipildymo.Atremti kiekviena gundyma ir pasipriesinti bet kokiai
neigiamai itakai,nesvarbu,ar ji butu atvira ar slapta,galima kaip
skelbia Galybiu VIESPATS:,,ne galybe,ne jega,bet Mano Dvasia ,,
(Zacharijo 4,6).
Viepaties zvilgsnis lydi teisiuosius,ir Jo ausys isgirs ju maldas.Kas
gi jums pakenks,jei stropiai darysite gera ? (1 Petro 3,12,13)Kai
Balaamas,suviliotas dideliu apdovanojimu,norejo panaudoti zyniavima
pries Izraeli bei uztraukti prakeikima Dievo tautai ir aukojo
Viespaciui aukas,Dievo Dvasia uzdraude jam ta blogi,kuri jis sieke
padaryti.Ir Balaamas buvo priverstas susukti:,,Kaip as galiu
prakeikti,ko Dievas neprakeike?Kaip as galiu pasmerkti tuos,kuriu
Viespats nepasmerke?Tebuna man leista mirti teisiuju
mirtimi,tebuna,kad mano galas butu panasus i jo!Kai nauja auka buvo
paukota,bedievis pranasas pareiske:Ziurek,as gavau isakyma
palaiminti:kai Jis palaimina,as negaliu to pakeisti.Negresia pavojus
Jokubui,nematyti nelaimes Izraelyje.VIESPATS,ju Dievas,yra su jais;su
jais ju Karaliaus pergale.Tikrai nera keru pries Jokuba,nera burtu
pries Izraeli.Nunai bus sakoma apie Jokuba ir Izraeli:Ziurek,ka padare
Dievas!Ir vis delto trecia karta buvo aukojamos aukos ir vel Balaamas
bande prakeikti Izraeli.Taciau pries paties pranaso nora jo lupomis
Sventoji Dvasia skelbe,kad Viespaties isrinktoji tauta klestes,ir
perspejo priesus del ju kvailysciu ir piktu keslu:Palaimintas,kas tave
laimina,prakeiktas,kas tave keikia(Skaiciu 23,8.10.20.21.23;24,9).
Tuo metu Izraelio tauta buvo istikima Dievui.Kol ji pakluso Jo
Istatymui,jokia galia zemeje ir pragare negalejo jos nugaleti.Nors
Balaamui nebuvo leista istarti prakeiksmu zodziu pries Dievo tauta,vis
delto jam pavyko uztraukti prakeikima,priversti izraelitus
nusideti.Perzenge Dievo isakymus,jie atsiskyre nuo Dievo ir buvo
palikti naikintojo valiai.
Setonas gerai zino,kad pati silpniausia siela,istikima Kristui,yra
stipresne uz visus tamsos angelus.Akivaizdu,kad toks zmogus sekmingai
pasipriesins ir jam paciam.Todel setonas su savo kareivija stengiasi
priversti kryziaus karius pasitraukti is ju itvirtinimu ir tykoja is
pasalu,pasiruoses sunaikinti kiekviena,isdrisusi izengti i jo
teorija.Mes galime buti saugus tik nupolankiai pasitikedami Dievu ir
paklusdami visiems Jo isakymams.
Zmogus negali buti saugus nei viena diena ar valanda
nesimeldes.Ypatingai mes turetume melsti isminties ir Dievo Zodzio
supratimo.Jis atskleidzia visas setono gudrybes ir parodo budus,kaip
sekmingai pasipriesinti gundytojui.Setonas meistriskai cituoja
Sventaji Rasta,iterpdamas savo aiskinimus,kuriais tikisi mus
suklaidinti.Mes turetume tyrineti Biblija nuolankia sirdimi,niekada
neuzmirsdami,kad priklausome nuo Dievo.Nuolatos budedami ir
saugodamiesi setoniskuju gudrybiu,mes visuomet turime tiketi ir
melstis:Nevesk musu i pagunda..
Vladas
Jul 13, 2010, 3:12:36 AM7/13/10
to mergy...@googlegroups.com
Ar gali Dievas?
Vienas žmogutis bendraujant uždavė klausimą „Na štai tu Vladai tiki Dievą ir kad Jis yra Visagalis, taip?“ Atsakiau „Taip visiškai teisingai, tikiu“, tas tęsė,- „Gerai tai tuomet atsakyk, ar gali Dievas sukurti tokį akmenį kurio pats negalėtų pakelti?“
Suktas klausimas. Kaip visada netikintys žmonės (na ir daugelis krikščionimis pasivadinusių stabmeldžių) kalbėdami apie Dievą, bando užmauti jam žmogiškos logikos kurpalių. Jie sako: „juk logiška, kad jeigu Dievas nuo sukūrimo pradžios yra įrašęs išgelbėjimui skirtus žmones į gyvenimo knygą, tai jie ir negali prarasti Dievo išgelbėjimo“. Tai stabmeldžių žmogiška logika, beveik niekuo nesiskirianti nuo aukščiau minėto netikinčio žmogaus užduoto sukto klausimo kilmės „ar gali Dievas......“.
Vadovaujantis tokia pat logika buvo ir yra nustatinėjamos pasaulio pabaigos datos, nors Kristus labai aiškiai perspėjo: Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas' (Mk 13,32).
Taip pat ir Paulius Šv. Dvasios įkvėptas perspėjo save ir kitus: Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti (1 Kor 8,2).
Netikintys žmonės, kurie sugalvojo šį klausimą, tūrėtų žinoti apie logikos mokslą ir jame esančius loginių taisyklių paradoksus. Pav. „Loginis popieriaus kortelės paradoksas“. Jo esmė tokia: ant kortelės popieriaus parašoma: „Teiginys ant kitos kortelės pusės yra teisingas“ tuo tarpu kitoje „Teiginys kitoje kortelės pusėje yra neteisingas“. Kuris iš šių teiginių teisingas? Ar abu jie klaidingi? Teisiog tai žmogiškos logikos paradoksas. Tokio pobūdžio teiginių neįmanoma priskirti prie teisingų arba klaidingų nes jie yra paradoksalūs. Logiškai paaiškinti Dievo visagalybę yra neįmanoma, nes Dievas yra aukštesnis už žmogaus logiką.
Žinant žmogaus suvokimo silpnumą, atsakymas į aukščiau pateiktą klausimą yra paprastas ir panašus į tokį kurį Kristus pateikė savo dar neįtikėjusiems mokiniams, kai jie pasimetė kai Kristus posakė, kad kupranugariui lengviau pralysti pro adatos skylutę, nei turtingam patekti į dangaus karalystę. Jėzaus mokiniai, vadovaudamiesi žmogiška logika paklausė: „Tai, kas gi tada gali būti išgelbėtas“. Į tai Kristus atsakė Dieviškai: „Žmogui tai neįmanoma o Dievui viskas įmanoma“ (Mt 19,23-26).
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Suktas klausimas. Kaip visada netikintys žmonės (na ir daugelis krikščionimis pasivadinusių stabmeldžių) kalbėdami apie Dievą, bando užmauti jam žmogiškos logikos kurpalių. Jie sako: „juk logiška, kad jeigu Dievas nuo sukūrimo pradžios yra įrašęs išgelbėjimui skirtus žmones į gyvenimo knygą, tai jie ir negali prarasti Dievo išgelbėjimo“. Tai stabmeldžių žmogiška logika, beveik niekuo nesiskirianti nuo aukščiau minėto netikinčio žmogaus užduoto sukto klausimo kilmės „ar gali Dievas......“.
Vadovaujantis tokia pat logika buvo ir yra nustatinėjamos pasaulio pabaigos datos, nors Kristus labai aiškiai perspėjo: Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas' (Mk 13,32).
Taip pat ir Paulius Šv. Dvasios įkvėptas perspėjo save ir kitus: Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti (1 Kor 8,2).
Netikintys žmonės, kurie sugalvojo šį klausimą, tūrėtų žinoti apie logikos mokslą ir jame esančius loginių taisyklių paradoksus. Pav. „Loginis popieriaus kortelės paradoksas“. Jo esmė tokia: ant kortelės popieriaus parašoma: „Teiginys ant kitos kortelės pusės yra teisingas“ tuo tarpu kitoje „Teiginys kitoje kortelės pusėje yra neteisingas“. Kuris iš šių teiginių teisingas? Ar abu jie klaidingi? Teisiog tai žmogiškos logikos paradoksas. Tokio pobūdžio teiginių neįmanoma priskirti prie teisingų arba klaidingų nes jie yra paradoksalūs. Logiškai paaiškinti Dievo visagalybę yra neįmanoma, nes Dievas yra aukštesnis už žmogaus logiką.
Žinant žmogaus suvokimo silpnumą, atsakymas į aukščiau pateiktą klausimą yra paprastas ir panašus į tokį kurį Kristus pateikė savo dar neįtikėjusiems mokiniams, kai jie pasimetė kai Kristus posakė, kad kupranugariui lengviau pralysti pro adatos skylutę, nei turtingam patekti į dangaus karalystę. Jėzaus mokiniai, vadovaudamiesi žmogiška logika paklausė: „Tai, kas gi tada gali būti išgelbėtas“. Į tai Kristus atsakė Dieviškai: „Žmogui tai neįmanoma o Dievui viskas įmanoma“ (Mt 19,23-26).
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages