Politikams atostogaujant (o, tiksliau, ruošiantis rudenį įvyksiantiems Seimo rinkimams), siūlome Jums susipažinti su naujausiais teisėkūros poslinkiais žmogaus gyvybės apsaugos ir prigimtinės šeimos stiprinimo srityse. Kadangi perrinkimo siekiantys politikai šiemet turėtų demonstruoti padidintą jautrumą rinkėjų nuomonei, kviečiame Jus sekti naujienas aktyviai dalyvauti LVI rengiamose akcijose. Apie aktualijas bei politinio veikimo galimybes ir toliau pranešime LVI Komentare; o pačią naujausią informaciją kviečiame skaityti atsinaujinusiame LVI tinklalapyje.
Gyvybės apsauga
Nors praėjusiais metais džiaugėmės, kad Sveikatos reikalų komitetas balsavo už etiškai priimtiną Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, prieš pat jo svarstymą Seimo plenariniame posėdyje gyvybei priešiškos jėgos pateikė naujų pataisų, kurios vėl grąžino įstatymo projektą į svarstymo komitete stadiją. Dauguma siūlomų pakeitimų jau buvo Seimo komitetuose svarstyti ir mūsų aptarti (neribotas embrionų kūrimas, jų šaldymas, nekokybiškų sunaikinimas, lytinių ląstelių donorystė), tačiau yra ir egzotiškų naujienų. Pvz., J. Požėlos, G. Purvaneckienės ir kitų Seimo narių siūlymas leisti moters apvaisinimą jau mirusio vyro lytinėmis ląstelėmis. Pagal tokį reguliavimą, vaisingumo klinikose būtų kuriami “našlaičiai” nuo pat jų pradėjimo momento. Tai prieštarautų vaiko interesui augti biologinių tėvų šeimoje, iškreiptų natūralios šeimos sampratą ir sukeltų teisinių problemų (neaišku, kaip reikėtų spręsti paveldėjimo klausimus). Plačiau apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto problematiką galite pasiskaityti šiame straipsnyje.
Vienas iš esminių posūkių gyvybės apsaugos srityje buvo tas, kad gruodžio 15 d. Seimas nutarė svarstyti Civilinio Kodekso keitimo projektą, kuris perduotų Pagalbinio apvaisinimo reguliavimo tvarką Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Toks įstatymas akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam principui, pagal kurį tik tautos išrinktas Seimas gali nustatyti ar riboti žmogaus teises. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi sureguliuoti įvairius žmogaus teisių aspektus ir išspręsti konkurenciją tarp tėvų ir pradėto vaiko teisių bei interesų. Todėl pagalbinio apvaisinimo reguliavimo perdavimas vykdomosios valdžios institucijoms pažeistų Konstituciją. Be to – galime numanyti, kaip šiuos klausimus išspręstų socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybė ar Sveikatos apsaugos ministerija.
Kadangi Seimo sprendimas dėl pritarimo Civilinio Kodekso keitimo svarstymui Seime buvo priimtas vieno balso persvara, o už jį balsavo ir trys Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų frakcijos nariai (dalis šios frakcijos narių susilaikė - „neprieštaravo“), Laisvos visuomenės institutas inicijavo laiškų akciją, kuria siekė priminti partijos deklaruojamas krikščioniškąsias vertybes. Seimo narių reakcija „į priekaištus“ buvo gana jautri, todėl tikimės, kad kituose balsavimuose jie principingiau laikysis pagarbos gyvybei principo.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusiais metais visgi nepradėjo svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto (VTAPI). Primename, kad ketinama panaikinti gyvybės apsaugos požiūriu svarbią dabar galiojančio VTAPĮ nuostatą, kuri įpareigoja saugoti vaiką iki gimimo: „Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“. Ši norma nepalanki ne tik abortų pramonei, bet taip pat ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioms klinikoms, kurios yra suinteresuotos, kad būtų leistas embrionų šaldymas ir perteklinių arba nekokybiškų embrionų naikinimas.
Ačiū visiems, kurie pasirašėte peticiją šiuo klausimu, o jeigu nepasirašėte, vis dar yra laiko tai padaryti. Laisvos visuomenės institutas planuoja imtis ir kitų veiksmų, kad apsauga vaikui iki gimimo VTAPĮ būtų išsaugota.
Šeimos stiprinimas
Kaip ir prognozavome, džiugi ramybė dėl to, kad Seimas atmetė projektą, kuriuo siekiama nustatyti notarinę santuokų nutraukimo tvarką, tęsėsi neilgai. Vyriausybė jau spėjo “patobulinti” ir pritarė naujam projektui, kuris bus grąžintas Seimui. Lyginant su ankstesniu variantu naujame projekte yra dvi naujovės: pirma - notarinė skyrybų tvarka nebūtų taikoma asmenims, auginantiems nepilnamečius vaikus; antra - abiem sutuoktiniams sutikus notaras galėtų pasiūlyti iki šešerių mėnesių susitaikymo terminą.
Vis dėlto šie apribojimai projekto esmės nepakeitė. Santuoka nėra paprasta sutartis, kuri gali būti nutraukiama notarine tvarka. Santuokos instituto tikslas yra tvirti, ilgalaikiai įsipareigojimai, todėl siekis supaprastinti skyrybų procesą neigia santuokos esmę ir, kaip rodo kitų šalių patirtis, stipriai destabilizuoja šeimos institutą.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagaliau iš stalčiaus ištraukė LR Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, šeimą aiškiai ir nedviprasmiškai susiejančią su vyro ir moters santuoka arba motinyste ir tėvyste. Šią pataisą pateikė 106 Seimo nariai, nesutikdami su Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. išaiškinimu, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Leidęs suprasti, kad gali būti kitokiais pagrindais sudarytų šeimų, Konstitucinis Teismas pateikė tik vieną galimą pavyzdį – vyro ir moters bendrą gyvenimą nesudarius santuokos.
Svarbu grįžti prie santuokos kaip šeimos tarp giminystės ryšiais nesusietų asmenų kūrimo pagrindo todėl, kad tik santuokos institutas yra pajėgus užtikrinti esminius šeimos kūrimo principus: savanoriškumą, viešumą, monogamiją, santuokinį amžių, veiksnumą, draudimą tuoktis tos pačios lyties asmenims, artimiems giminaičiams (Civilinio kodekso 3.12 – 3.17, 3.20 straipsniai).
Šeimą vyras ir moteris gali sukurti tik savanoriškai, santuokos akto metu aiškiai ir viešai vienas kitam, visuomenei ir valstybei deklaruodami, kad prisiima ilgalaikius, šeimai būdingus įsipareigojimus. Jei valstybė nustatinėtų, kurie bendrai gyvenantys asmenys yra šeima, ir prievarta įpareigotų juos prisiimti šeimai būdingas teises ir pareigas, tai būtų neleistinas kišimasis į privatų asmenų gyvenimą.
Be to, santuoka pasižymi specifiniu psichosocialiniu poveikiu: lyginant su ne santuokoje gyvenančiais asmenimis, santuoka sumažina psichinių susirgimų tikimybę, prailgina gyvenimo trukmę, daro žmones laimingesnius, labiau patenkintus tarpusavio ryšiais, gerina jų finansinę padėtį. Artimojoje aplinkoje patiriamo smurto prasme santuoka yra saugiausia vieta moterims ir vaikams. Vertinant pagal įvairius parametrus, santuokoje augančių vaikų rodikliai yra išskirtinai geri: geresnė jų fizinė ir psichinė sveikata, mažesnė rizikingo elgesio tikimybė (narkotinių medžiagų, kitų svaigalų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai, nusikalstamas elgesys), aukštesni akademiniai pasiekimai. Taip pat santuokinės poros yra linkusios žymiai dažniau susilaukti vaikų, o santuokų mažėjimas gilina demografinę krizę. Daugiau apie santuokos naudą asmeniui ir visuomenei galite paskaityti šios srities mokslininkės prof. habil. dr. Birutės Obelenienės straipsnyje.
Taigi konstituciniu lygmeniu siųsdama žinią, kad tik susituokę asmenys įgyja šeimos statusą, valstybė skatintų tvirtų įsipareigojimų prisiėmimą, gerintų demografinę Lietuvos padėtį ir realiai saugotų visus šeimos narius. Konstitucijos pataisos priėmimas taip pat padėtų sustabdyti prigimtinės šeimos sampratą griaunančias tendencijas, nepaisančias lyčių skirtingumo ir papildomumo, iš santuokos esmės kylančio moralinio įsipareigojimo „visam gyvenimui“ bei vaiko intereso augti biologinių tėvų šeimoje. Daugiau argumentų už Konstitucijos 38 str. keitimą ir santuoką, kaip šeimos kūrimo pagrindą, galite rasti šiame Kristinos Zamarytės-Sakavičienės straipsnyje.
Siekdama ilgalaikių teigiamų demografinių pokyčių ir šeimos padėties pagerinimo, Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bendradarbiaudama su VDU Santuokos ir šeimos studijų centru ir VšĮ „Šeimos institutu“, parengė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą. Įstatymo tikslas – įtvirtinti teisinių nuostatų sistemą, kuri užtikrintų sąlygas, padedančias kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, kaip palankiausią aplinką vaikui augti ir vystytis. Visuomenė kviečiama aktyviai įsitraukti į įstatymo projekto tobulinimą ir diskusijas, kad pavasario sesijoje parlamentinės grupės nariai galėtų užregistruoti suderintą ir daugelio lūkesčius atitinkantį atnaujintą įstatymo projektą. Pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui galite iki sausio 31 d. teikti elektroniniu paštu: eimante....@lrs.lt.
Baigdami šį LVI Komentarą įsipareigojame, kad Laisvos visuomenės institutas ir toliau stebės Lietuvoje vykstančius teisėkūros procesus bei imsis reikiamų priemonių, kad mūsų valstybėje būtų gerbiama gyvybė, stiprinama šeima, užtikrinama sąžinės ir įsitikinimų laisvė. Dėkojame Jums už bendradarbiavimą!
