Trilobitai ir Evoliucijos procesų laikinė asimetrija (nauji dėsningumai)
41 views
Skip to first unread message
Andrej S
Aug 2, 2007, 1:30:24 PM8/2/07
to G-mokslai
Trilobitų viduj-rūšinio morfologinio kintamumo pikas kambro periode
Fossils older than dinosaurs reveal pattern of early animal evolution on Earth
Nuo kambro periodo prasidėjo gyvūnų istorija ir tai buvo įvairiais atžvilgiais unikalus laikotarpis: atsirado visi dabartinių (ir dabar jau išmirusių) gyvūnų tipai, pagal atliktas analizes bendras tarpgrupinis nesugretinamumas (disparity) buvo pats didžiausias per visą istoriją, tačiau rūšinė įvairovė buvo mažesnė nei dabartinio tipo ekosistemose ir jose dominavo pagrinde generalistai.
Dauguma, makroevoliucijos analizių yra nutaikytos į tarprūšinius (tarpgentinius, tarpšeiminius etc.) skirtumus. Markas Vebsteris iš Čikagos universiteto geofizinių mokslų padalinio, atliko viduj-rūšinio kintamumo (polimorfizmo) tyrimus 982 trilobitų rūšyse, beveik iš viso jų egzistavimo intervalo (nuo ankstyvojo kambro iki devono). Trilobitai tinkamas tyrimų objektas dėl to kad suteikia sulyginimo galimybę, nes nedaug yra tokių gyvūnų kurie būtu atsiradę nuo pat kambro pradžios ir gyvavę dideliuose kiekiuose dar labai ilgai. Čia kaip sakant "evoliucinis markeris" kuriuo dėka galima lyginti kambrą su kitais laikotarpiais.
Jis gavo stipriai asimetrišką rezultatą, kai ankstyvame ir viduriniame kambre polimorfizmas buvo labai didelis o visuose kituos laikotarpiuose jis buvo nežymus. Manoma kad polimorfizmas yra svarbus veiksnys makroevoliucijoje ir rūšiadaroje. Ir iš tikrųjų tuo metu (kambre) buvo didžiausias trilobitų rūšiadaros greitis, tačiau kambro pabaiga nepasižymėjo dideliu trilobitų polimorfizmu, o tai jau reiškia kad tai yra nepriklausomi reiškiniai ir reiškinį reikia aiškinti kitaip. Autorius iškėlė dvi hipotezes aiškinančias pasiskirstimą. Viena yra ta kad polimorfizmas yra stipriai kontroliuojamas ekosistemų struktūros. Ir iš tiesu, ankstyvos trilobitų rūšių kartos buvo silpnai specializuotos bei gyvavo rūšiškai negausiose ekosistemose, velesnės gi kartos įgavo sudėtinga sandarą pritaikyta specifinėms gyvenimo sąlygoms bei gyvavo jau sudėtingesnėse dabartinio tipo ekosistemuose kuriuose nereikalingas kintamumas galėjo būti žalingas (sistemos tapo kur kas tikslesnės). Kitas paaiškinimas butu tas kad galbūt vėlesnėse rūšyse yra didesnė genomo integracija, kurios pasekoje skirtingi požymiai tapo kur kas labiau priklausomi vieni nuo kitų, ir tai suvaržė viduj-rūšinį kintamumą. Bet kuriuo atveju, tyrimas rodo kad evoliucijos bėgyje sekančios rūšis tampa stabilesnės ir konservatyvesnės sandaros atžvilgiu. Galbūt tai dar vienas fenomeno vadinamo filogenetiniu suvaržimu (phylogenetic constrain) atvėjis?
--
AS
Fossils older than dinosaurs reveal pattern of early animal evolution on Earth
Nuo kambro periodo prasidėjo gyvūnų istorija ir tai buvo įvairiais atžvilgiais unikalus laikotarpis: atsirado visi dabartinių (ir dabar jau išmirusių) gyvūnų tipai, pagal atliktas analizes bendras tarpgrupinis nesugretinamumas (disparity) buvo pats didžiausias per visą istoriją, tačiau rūšinė įvairovė buvo mažesnė nei dabartinio tipo ekosistemose ir jose dominavo pagrinde generalistai.
Dauguma, makroevoliucijos analizių yra nutaikytos į tarprūšinius (tarpgentinius, tarpšeiminius etc.) skirtumus. Markas Vebsteris iš Čikagos universiteto geofizinių mokslų padalinio, atliko viduj-rūšinio kintamumo (polimorfizmo) tyrimus 982 trilobitų rūšyse, beveik iš viso jų egzistavimo intervalo (nuo ankstyvojo kambro iki devono). Trilobitai tinkamas tyrimų objektas dėl to kad suteikia sulyginimo galimybę, nes nedaug yra tokių gyvūnų kurie būtu atsiradę nuo pat kambro pradžios ir gyvavę dideliuose kiekiuose dar labai ilgai. Čia kaip sakant "evoliucinis markeris" kuriuo dėka galima lyginti kambrą su kitais laikotarpiais.
Jis gavo stipriai asimetrišką rezultatą, kai ankstyvame ir viduriniame kambre polimorfizmas buvo labai didelis o visuose kituos laikotarpiuose jis buvo nežymus. Manoma kad polimorfizmas yra svarbus veiksnys makroevoliucijoje ir rūšiadaroje. Ir iš tikrųjų tuo metu (kambre) buvo didžiausias trilobitų rūšiadaros greitis, tačiau kambro pabaiga nepasižymėjo dideliu trilobitų polimorfizmu, o tai jau reiškia kad tai yra nepriklausomi reiškiniai ir reiškinį reikia aiškinti kitaip. Autorius iškėlė dvi hipotezes aiškinančias pasiskirstimą. Viena yra ta kad polimorfizmas yra stipriai kontroliuojamas ekosistemų struktūros. Ir iš tiesu, ankstyvos trilobitų rūšių kartos buvo silpnai specializuotos bei gyvavo rūšiškai negausiose ekosistemose, velesnės gi kartos įgavo sudėtinga sandarą pritaikyta specifinėms gyvenimo sąlygoms bei gyvavo jau sudėtingesnėse dabartinio tipo ekosistemuose kuriuose nereikalingas kintamumas galėjo būti žalingas (sistemos tapo kur kas tikslesnės). Kitas paaiškinimas butu tas kad galbūt vėlesnėse rūšyse yra didesnė genomo integracija, kurios pasekoje skirtingi požymiai tapo kur kas labiau priklausomi vieni nuo kitų, ir tai suvaržė viduj-rūšinį kintamumą. Bet kuriuo atveju, tyrimas rodo kad evoliucijos bėgyje sekančios rūšis tampa stabilesnės ir konservatyvesnės sandaros atžvilgiu. Galbūt tai dar vienas fenomeno vadinamo filogenetiniu suvaržimu (phylogenetic constrain) atvėjis?
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages