Egzotiškiausios teorijos evoliucinėje biologijoje II - žmonių alkoholizmas kaip teigiama adaptacija
23 views
Skip to first unread message
Andrej Spiridonov
Feb 27, 2012, 3:48:41 PM2/27/12
to G-mokslai
Mes esame evoliucijos proceso rezultatai. Mutacijos, atranka įvairiuose lygiuose, rekombinacija bei migracijos - visi šie veiksniai ir dar daugiau paliko atspaudą kiekvieno mūsų sandaroje. Tačiau, mes nesame visiškai nulemti to, kas atsitiko prieš mus. Nemaža dalimi kiekvienas daugialąsčio organizmo vystymasis yra paveldimumo ir organizmo patiriamų aplinkybių rezultatas.
Išeinant iš šių pozicijų, mes galime sau užduoti klausimus apie kokias norima mūsų kūnų fizinės būsenos ir/arba mūsų elgesio ypatybes. Evoliucinės medicinos mokslas aiškinasi, dėl kokių priežasčių mes turime vienokias ar kitokias funkcijas ir struktūras (arba jų nebuvimus ar buvimus (priklausomai nuo konteksto), kurie vadinami lygomis). Prieš dvidešimt metų "Evolutionory Theory" žurnale biochemiko Bassa Babu buvo pateikta viena ganėtinai provokuojanti hipotezė, kuri natūraliosios atrankos veikimu bando paaiškinti kasdieninį visiems gerai žinomą žmonių tarpe reiškinį - alkoholizmą (Babu, 1992). Kaip žinia, alkoholis turi įvairius efektus organizmo fiziologijai. Be to, kad jis sukelia trumpalaikius efektus degraduojančius individo socialinę aplinką ir didinančius fizinių sužeidimų bei apsinuodijimų tikimybę, bei ilgalaikius efektus susijusius su visų organų sistemų degradacija, jis taip pat yra žinoma, kad didina vyrų libido bei atsitiktinių lytinių santykių tikimybę. Ypač dažni alkoholio skatinami lytiniai santykiai pasibaigiantis nėštumu yra tarp paauglių. Autoriaus manymu, šis dažnesnio nėštumo pasireiškimas ankstyvose suaugelių gyvenimo stadijose galėjo pasitarnauti didesniam alkoholiui imlesnių žmonių prisitaikymui (absoliutus prisitaikymas evoliucinėje biologijoje skaičiuojamas nagrinėjamų individų palikuonių skaičiumi). Degraduojantys alkoholizmo efektai, praeities žmonių grupėse veikiausiai buvo neefektyvūs, nes jie pasireikšdavo vėliau nei tuo metu buvusi vidutinė gyvenimo trukmė. Taigi, kaip Babu efektingai išsireiškė - "praeityje alkoholis padėjo pagaminti daugiau žmonių nei jis juos nužudė". Taigi, alkoholizmas tokiu atveju yra teigiama adaptacija. Dažniausiai galvojame apie adaptacijas kaip apie kažką kas gerina organizmo gyvenimą, kažkaip jį padaro "tobulesnį". Tačiau, prisiminkime naminių bičių dantytus geluonys. Dėka dantytumo, geluonys įstringa stuburiniame bičių kolonijos užpuolike ir tokiu būdu padaro jam daugiau žalos. Pati bitė, dėka tokios adaptacijos panaudojimo numiršta, tačiau išsaugoma kolonija ir sumoje į kitą kartą pereina daugiau individų panašių į pasiaukojusią bitę.
Beveik dešimtmečiu vėliau, išėjo apžvalginis straipsnis "The Quarterly Review of Biology" žurnale plėtojantis žmonių alkoholizmo evoliucinių priežasčių tyrimus (Dudley, 2000). Šiame tyrime pateikiami įrodymai, kad prieraišumas alkoholiui yra kur kas senesnė adaptacija nei pati žmonija (nors tai ir nesumažina anksčiau pateiktų mechanizmų alkoholizmo įsitvirtinimui žmonių populiacijose reikšmės). Dudley argumentuoja, kad žmonės kaip ir absoliuti dauguma primatų teigiamai reaguoja savo apetito padidėjimų, jei maiste yra šiek tiek alkoholio. Alkoholio buvimas bei jo kvapas praeityje galėjo būti tiesioginiai signalais, kad tam tikras vaisius yra turtingas cukrumis, t.y. maistingas ir kaloringas. Teigiamą trauką alkoholiui, kaip rašo autorius turi ne tik primatai bet ir daug kitų vaisiaėdžių gyvūnų - nuo drugelių ir vaisinių muselių iki paukščių bei skirtingų žinduolių. Alkoholis, be to, kad priimamas kaip signalas vaisių subrendimui nustatyti, gali būti naudojamas kaip pirminis energijos resursas. Etanolio energetinė vertė daug didesnė nei pačių angliavandenių (pirmojo 7,1 kkal/g o antrų 4,1 kkal/g) ir žmonės kurie dažnai naudoja jį savo maiste iki 10 % savo energijos gauna iš jo metabolinio skaidymo (kaip rašoma, pas alkoholikus šis skaičius gali siekti 50 %).
Taigi, alkoholis praeityje galėjo pasitarnauti skirtingais būdais, didinant mūsų protėvių prisitaikymą. Tendencingas alkoholio mėgimas galėjo atsirasti dar eoceno epochoje, kai pagrindinis beždžionių maistas tapo subrendę vaisiai. Kur kas vėliau, jau agrarinėje Homo sapiens visuomenėje, dirbtinai koncentruojamas alkoholis, toliau padėjo įsitvirtinti už alkoholio priklausomybę atsakingiems genams. Pateiktose idėjose aišku nebuvo paminėta dar viena svarbi dimensija, kad alkoholio vartojimas gali būti kultūrinis bet ne genetinis prisitaikymas. Trečia įmanoma galimybė, kad alkoholio vartojimas ir alkoholizmas yra tiesiog šalutinė pasekmė kitų prisitaikymų atžvilgiu. Kaip ten bebūtu, pateiktos teorijos rodo bent jau teorinę galimybę, kad toks kenksmingas atskirų organizmų funkcionavimui elgesys gali būti palaikomas natūraliosios atrankos, jei jis bendrai sumoje didina gyvybingų palikuonių skaičių.
Nuorodos į G-mokslus apie evoliucinę mediciną:
Evoliucinė medicina - ateityje žmonių laukia mutacinė katastrofa?
Evoliucinė medicina II: pirmuoniai žinduoliai (Canis cancer, Helacyton gartleri ir kt.) ir hierarchinės evoliucijos vėžio priežastys
Mes šiltakraujai dėl grybų?..
Nuorodos į straipsnius:
Babu B.V.. July 1992. Did natural selection promote alcoholism? Evolutionary Theory, Vol. 10, p. 162 - Straipsnis "Evolutionary Theory" žurnale apie galimas adaptacines alkoholizmo priežastis.
Dudley, R. 2000. Evolutionary origins of human alcoholism in primate frugivory. Quarterly Review of Biology 75:3–15. - Straipsnis "Quarterly Review of Biology" žurnale apie senas "primatines" žmonių alkoholizmo evoliucines šaknis.
--
AS
Išeinant iš šių pozicijų, mes galime sau užduoti klausimus apie kokias norima mūsų kūnų fizinės būsenos ir/arba mūsų elgesio ypatybes. Evoliucinės medicinos mokslas aiškinasi, dėl kokių priežasčių mes turime vienokias ar kitokias funkcijas ir struktūras (arba jų nebuvimus ar buvimus (priklausomai nuo konteksto), kurie vadinami lygomis). Prieš dvidešimt metų "Evolutionory Theory" žurnale biochemiko Bassa Babu buvo pateikta viena ganėtinai provokuojanti hipotezė, kuri natūraliosios atrankos veikimu bando paaiškinti kasdieninį visiems gerai žinomą žmonių tarpe reiškinį - alkoholizmą (Babu, 1992). Kaip žinia, alkoholis turi įvairius efektus organizmo fiziologijai. Be to, kad jis sukelia trumpalaikius efektus degraduojančius individo socialinę aplinką ir didinančius fizinių sužeidimų bei apsinuodijimų tikimybę, bei ilgalaikius efektus susijusius su visų organų sistemų degradacija, jis taip pat yra žinoma, kad didina vyrų libido bei atsitiktinių lytinių santykių tikimybę. Ypač dažni alkoholio skatinami lytiniai santykiai pasibaigiantis nėštumu yra tarp paauglių. Autoriaus manymu, šis dažnesnio nėštumo pasireiškimas ankstyvose suaugelių gyvenimo stadijose galėjo pasitarnauti didesniam alkoholiui imlesnių žmonių prisitaikymui (absoliutus prisitaikymas evoliucinėje biologijoje skaičiuojamas nagrinėjamų individų palikuonių skaičiumi). Degraduojantys alkoholizmo efektai, praeities žmonių grupėse veikiausiai buvo neefektyvūs, nes jie pasireikšdavo vėliau nei tuo metu buvusi vidutinė gyvenimo trukmė. Taigi, kaip Babu efektingai išsireiškė - "praeityje alkoholis padėjo pagaminti daugiau žmonių nei jis juos nužudė". Taigi, alkoholizmas tokiu atveju yra teigiama adaptacija. Dažniausiai galvojame apie adaptacijas kaip apie kažką kas gerina organizmo gyvenimą, kažkaip jį padaro "tobulesnį". Tačiau, prisiminkime naminių bičių dantytus geluonys. Dėka dantytumo, geluonys įstringa stuburiniame bičių kolonijos užpuolike ir tokiu būdu padaro jam daugiau žalos. Pati bitė, dėka tokios adaptacijos panaudojimo numiršta, tačiau išsaugoma kolonija ir sumoje į kitą kartą pereina daugiau individų panašių į pasiaukojusią bitę.
Beveik dešimtmečiu vėliau, išėjo apžvalginis straipsnis "The Quarterly Review of Biology" žurnale plėtojantis žmonių alkoholizmo evoliucinių priežasčių tyrimus (Dudley, 2000). Šiame tyrime pateikiami įrodymai, kad prieraišumas alkoholiui yra kur kas senesnė adaptacija nei pati žmonija (nors tai ir nesumažina anksčiau pateiktų mechanizmų alkoholizmo įsitvirtinimui žmonių populiacijose reikšmės). Dudley argumentuoja, kad žmonės kaip ir absoliuti dauguma primatų teigiamai reaguoja savo apetito padidėjimų, jei maiste yra šiek tiek alkoholio. Alkoholio buvimas bei jo kvapas praeityje galėjo būti tiesioginiai signalais, kad tam tikras vaisius yra turtingas cukrumis, t.y. maistingas ir kaloringas. Teigiamą trauką alkoholiui, kaip rašo autorius turi ne tik primatai bet ir daug kitų vaisiaėdžių gyvūnų - nuo drugelių ir vaisinių muselių iki paukščių bei skirtingų žinduolių. Alkoholis, be to, kad priimamas kaip signalas vaisių subrendimui nustatyti, gali būti naudojamas kaip pirminis energijos resursas. Etanolio energetinė vertė daug didesnė nei pačių angliavandenių (pirmojo 7,1 kkal/g o antrų 4,1 kkal/g) ir žmonės kurie dažnai naudoja jį savo maiste iki 10 % savo energijos gauna iš jo metabolinio skaidymo (kaip rašoma, pas alkoholikus šis skaičius gali siekti 50 %).
Taigi, alkoholis praeityje galėjo pasitarnauti skirtingais būdais, didinant mūsų protėvių prisitaikymą. Tendencingas alkoholio mėgimas galėjo atsirasti dar eoceno epochoje, kai pagrindinis beždžionių maistas tapo subrendę vaisiai. Kur kas vėliau, jau agrarinėje Homo sapiens visuomenėje, dirbtinai koncentruojamas alkoholis, toliau padėjo įsitvirtinti už alkoholio priklausomybę atsakingiems genams. Pateiktose idėjose aišku nebuvo paminėta dar viena svarbi dimensija, kad alkoholio vartojimas gali būti kultūrinis bet ne genetinis prisitaikymas. Trečia įmanoma galimybė, kad alkoholio vartojimas ir alkoholizmas yra tiesiog šalutinė pasekmė kitų prisitaikymų atžvilgiu. Kaip ten bebūtu, pateiktos teorijos rodo bent jau teorinę galimybę, kad toks kenksmingas atskirų organizmų funkcionavimui elgesys gali būti palaikomas natūraliosios atrankos, jei jis bendrai sumoje didina gyvybingų palikuonių skaičių.
Nuorodos į G-mokslus apie evoliucinę mediciną:
Evoliucinė medicina - ateityje žmonių laukia mutacinė katastrofa?
Evoliucinė medicina II: pirmuoniai žinduoliai (Canis cancer, Helacyton gartleri ir kt.) ir hierarchinės evoliucijos vėžio priežastys
Mes šiltakraujai dėl grybų?..
Nuorodos į straipsnius:
Babu B.V.. July 1992. Did natural selection promote alcoholism? Evolutionary Theory, Vol. 10, p. 162 - Straipsnis "Evolutionary Theory" žurnale apie galimas adaptacines alkoholizmo priežastis.
Dudley, R. 2000. Evolutionary origins of human alcoholism in primate frugivory. Quarterly Review of Biology 75:3–15. - Straipsnis "Quarterly Review of Biology" žurnale apie senas "primatines" žmonių alkoholizmo evoliucines šaknis.
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages