Opurtunistinis varnų ir kitų paukščių elgesys

106 views
Skip to first unread message

Andrej Spiridonov

unread,
May 26, 2012, 4:46:14 PM5/26/12
to G-mokslai
    Prieš kelis mėnesius youtube mačiau neįtikėtiną pilkųjų varnų sumanumo pavyzdį, kai varnų grupė erzino ir manipuliavo poros besipešančių katinų elgesiu (Epic Cat Fight (cat's horror) Crows vs Cat vs Cat Street Fight). Šis pavyzdys parodo aukštą varnų intelektualinių gebėjimų lygį bei sugebėjimą kooperuotis.
    Šiandien gi, pro langą teko stebėti ne ką mažiau neįtikėtiną, jaudinantį bei kraupų vaizdinį (gaila, kad po ranka neturėjau jokios filmuojančios įrangos). Automobilių aikštelėje be paliovos sinchroniškai tarškėjo varnėnų pulkelis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo pikiruodamas puolė varną. Tačiau, ši varna buvo ne viena. Jos naguose buvo suaugęs gyvas balandis! Spontaninę varnėnų agresiją išprovokavo varnos plėšrumo aktas. Ši varna, laikydama nesmarkiai besipriešinantį balandį, kapojo jį snapų ir sprendžiant iš visko, sulaužė jam kaklą. Tačiau, savo sumanymo jai tuoj pat įgyvendinti nepavyko. Šalia praėjo nieko nesupratusi moterys ir už dešimties metrų atsisėdo kalbėtis telefonu. Tai išgąsdino varną ir ji nuskrido ir atsisėdo ant arti esančio stogo. Balandis krūptelėjo, bandė atsistoti, tačiau nenulaikydamas savo kaklo, praėjęs gal dvidešimt centimetrų susmuko ir sprendžiant iš visko numirė vietoje. Po to, kai moteris baigė kalbėtis savo reikalais ir dingo iš veiksmo scenos, varna grįžo prie savo makro-grobio ir pratęsė jo kapojimo procedūrą...
    Analogiškai neįtikėtiną elgesį, kiek žinau rodo zylės, kurios gali medžioti šikšnosparnius ir ryti jų smegenys (žiūrėkite G-moksluose: Didžiosios zylės medžioja smulkius šikšnosparnius žiemos metu) kurios šiaip yra kur kas mažesnio dydžio grobio plėšrūnė. Zylės bei varnos yra ganėtinai sumanus paukščiau savo kūno dydžio kategorijose. Gal būt tokie eksperimentavimai naujų maisto gavimo būdų paieškoje ir medžioklės strategijoje yra susiję su didesniu jų sumanumu? Čia aišku yra spekuliaciją. Tačiau, faktai rodo, kad netgi "artima gamta" yra kur kas įvairialypiškesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Gal kas matėte kokį neįprastą gyvūnų elgesį, kurio užuominas nerasi vadovėliuose? Prašome prisijungti ir papasakoti G-moksluose!


--
AS

Kristina Noreikiene

unread,
May 26, 2012, 5:52:13 PM5/26/12
to g-mo...@googlegroups.com
Tikrai gana netipiska vaizdeli pavyko stebeti... As taip pat noreciau prisijungti prie diskusijos apie paukciu elgesi.
Suomijai priklausanciame archipelage siuo metu yra stebimi keli simtai paprastuju gagu (Somateria mollissima) lizdu. Pateles pasikliauja savo maskuote ir visa inkubacijos perioda praktiskai nepakyla nuo lizdo. Visgi, varniniai pauksciai sugeba jas nuvilioti nuo kiausiniu koordinuotai veikdami poromis. Vienas poros narys tol kapoja ir visaip erzina patele, kol si galiausiai pasikelia nuo kiausiniu, o tuo metu kitas individas sugeba pagrobti kiausini. Visai neseniai pavyko gyvo stebejimo kamera uzfiksuoti, kaip tik mokslininkams pasitraukus nuo stebimos gagos pateles lizdo jis aplankomas varnos, kuri isnesa visus kiausinius. Gagu lizdus siose vietovese pastebeti ganetinai sunku, todel yra spejama, kad toks varniniu pauksciu elgesys nera visai opurtunistinis ir galimas variantas, jog varnos ir krankliai zino kuriose vietose kiti pauksciai peri, isimena jas ir reguliariai apziuri lizdus. 
Idomus tyrimai atlikti bendradarbiaujant Suomijos, Svedijos ir Latvijos mokslininkams. Keliolika metu yra tiriamas informacijos tarprusinis perdavimas. Modeliniais organizmais buvo pasirinktos  zyles ir musinukes. Siu genciu atstovai yra konkurentai, uzimantys labai artimas nisas, todel joms budingas informacijos parazitizmas. Veliau i perejimo vietoves atkeliaujancios musinukes linkusios rinktis perimvietes kuriose sekmingai peri zyles. Sprendimas priimamas apziurint zyliu deties dydi. Zyles isskrisdamos is lizdo ji uzdangsto. Keliama hipoteze, kad taip siekiama apsisaugoti nuo informacijos parazitizmo. Pasitaikius progai zyles taip pat  gali uzkapoti per smalsia musinuke. Pasitaike atveju, kuomet zyles islesdavo uzmustos musinukes smegenis (juk tai puikus baltymu saltinis isekusiems tevams).

Kristina

2012/5/26 Andrej Spiridonov <s.an...@gmail.com>

Tadas Bujanauskas

unread,
May 26, 2012, 6:34:19 PM5/26/12
to g-mo...@googlegroups.com
na man čia su tom katėm įdomu. kažkaip neturiu jokios teorijos kam tom varnom lyst prie kačių? dabar teko daug paskaityt apie mobingo elgseną ir čia gal iš dalies kažko tokio užuomazgos galėtų būt, kad kaip radus potencialų plėšrūną bandoma jį išvyt, bet tos katės klausimas kiek ten gaudo varnas. ir sprendžiant iš kačių elgsenos klipe tos varnos atrodo nebe pirmą kartą erzino kates. kam varnom rizikuot ir lyst prie tų kačių? literatūroj rašo, kad mobinant paprastai paukščiai įvertina naudą ir riziką ir tada apsisprendžia kiek verta eikvot laiko ir pastangų vyt plėšrūną ir iš vis ar verta. ir tokie faktoriai kaip jaunikliai, lizdai, užimama teritorija paprastai daro įtaką mobbingo pasireiškimui. visgi šiuo atveju kokia nauda varnom erzint kates man neaišku. kad aukštesnio intelekto paukščiai jau nebe pirmą kartą tenka girdėt ir apie didžiąsias zyles ir apie varninius, bet jei elsena be naudos tai tiesiog keista... kažkokia varnų kultūros užuomazga :) ?
--
Žiūrim atmerktom akim

Andrej Spiridonov

unread,
May 26, 2012, 7:03:40 PM5/26/12
to g-mo...@googlegroups.com
    Duotam požymiui nebūtina būti visados naudingam, užtenka, kad jis koreliuotusi su naudingumu ir sumoje būtu naudingesnis nei alternatyvūs požymiai. Šį principą galiu pademonstruoti paprastu pavyzdžiu. Mes galime priimti, kad egzistuoja du alternatyvūs požymiai, kurie įtakoja elgesį. Pirmasis požymis sukuria trys elgesio tipus (A, B, C), šie elgesiai atitinkamai gali turėti tokią prisitaikomąją vertę (-1, 0, +6). Pirmasis elgesio tipas yra žalingas, antras neutralus o trečias labai naudingas. Antrasis požymis taip pat sukuria trys elgesio tipus (D, E, F), kurių prisitaikymo vertės būtu (+1, +1, +1). Visi elgesio tipai antru atveju yra naudingi, tačiau jų suminis efektas yra mažesnis nei tų elgesių kurie yra sukuriami pirmojo požymio. Taigi, nebūtina, kad visi elgesiai asocijuoti su nagrinėjamu paveldimu požymiu būtu naudingi, užtenka to, kad sumoje to požymio elgesiai būtu naudingesni nei alternatyvaus požymio sukuriami elgesiai.
Pvz. kaip jau minėta G-moksluose (Egzotiškiausios teorijos evoliucinėje biologijoje II - žmonių alkoholizmas kaip teigiama adaptacija), gali būti, kad potraukis alkoholiui (kuris vėliau gali išsivystyti iki alkoholizmo), padėjo sukurti daugiau žmonių nei jų pražudė.


--
AS

Gintaras Malmiga

unread,
Oct 2, 2012, 5:48:32 PM10/2/12
to g-mo...@googlegroups.com

As tai dziaugiuosi, kad varniniai pauksciai, tokie kaip pilkosios varnos, kovai ir kuosos gyvena tarp zmoniu. Nes tikrai idomu stebeti ju elgesi. Lunde, pietu Svedija, yra daug kovu, pilkuju varnu ir sarku. Rudeni, kiekviena diena galima pamatyti kaip jie nusiskina riesuta, danai tai buna graikinis (Lunde ju yra) ir slepia kur nors po zeme. Kartais pro langa matydavau, kaip burys kovu ir varnu slepia riesutus pievoje, o kai kurie is ju tiesiog stebi, kur koks nors individas paslepia riesuta ir veliau, ji issikasa, kai pries tai paslepes paukstis nueina i sali. Grazu ir idomu, kai tokius gyvunu elgesio bruozus galima realiai stebeti ir kai tai nieko nekainuoja. 
Varniniu pauksciu virsuneje mano nuomone pirma vieta uzima Kranklys (Corvus corax). Kaip kazkas yra pasakes - tai yra plunksnuotosios bezdziones.

O cia trumpas video apie krankli :)


Idomiu stebejimu, varniniai pauksciai tikrai gali nustebinti!
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages