Seniausių plunksnų savininkas - nepaukštiškas dinozauras! [Kinijos Paleontologija]
5 views
Skip to first unread message
Andrej S
Sep 29, 2009, 6:43:29 AM9/29/09
to G-mokslai
Ilgą laiką, paukščių atsiradimo iš dinozaurų teorijoje, egzistavo neišspręstas laikinis paradoksas - seniausi plunksnuoti ir panašus bei giminingi paukščiams dinozaurai buvo vėlesni nei seniausi žinomi paukščiai - t. y. Archaeopteryx. Archaeopteryx gyveno vidurio juros periode (prieš 150 mln. metų), o plunksnuoti dinozaurai ankstyvojoje kreidoje (prieš 130 mln. metų). Tai buvo gan nemažas galvos skausmas dinozaurų ir paukščių paleobiologams. Tačiau, naujausias atradimas įvykęs Kinijoje (kodėl manę tai nestebina?!), pagaliau faktiškai įrodė kad prieš atsirandant paukščiams (jei skaityti Archaeopteryx paukščiu), jau egzistavo plunksnuoti dinozaurai.
Pasak "Science" žurnalo reporterio Zheng Yu - paleontologija yra neabejotinai stipriausia Kinijos mokslo disciplina, nes nuo 1999 metų, iš 256 straipsnių "Nature" ir "Science" žurnaluose, kurių autoriai buvo kinai iš Kinijos Liaudies Respublikos, 65 yra paleontologiniai. Kinija per pastaruosius dešimt metų pateikė tikrai kai kuriuos iš pačių nuostabiausių paleontologinių radinių, perrašančių biologijos vadovėlius - tai ir plunksnuoti dinozaurai, pirmieji žiediniai augalai, seniausios embrionų fosilijos iš neoproterozojaus bei puikios atodangos iš mažai ištyrinėto galingiausio permo-triaso išmirimo laikotarpio. Tai tiesiog fantastinė žemė, moksliniams atradimams!
Netgi pastaruoju metu ateina atradimai išsprendžiantys amžiaus ilgumo problemas. Pvz. neseniai išėjo straipsnis apie naują primityvaus ceratozaurido radinį (ši grupė pavadinta pagal žinomiausią jos atstovą - stambų plėšrų juros periodo teropodą Ceratosaurus nasicornis, tačiau daug šios grupės atstovų turėjo ir kitokias ekologijas), kuris įrodė kad dinozaurų priekinės galūnės pirštai yra homologiški paukščių priekinių galūnių pirštams. Kaip buvo manyta anksčiau, remiantis bazinių dinozaurų tyrimais, vykstant jų pirštų redukcijai išlikdavo I-II-III pirštai priekinėje galūnėje, tačiau pas paukščius, remiantis embriologiniais tyrimais, vystymosi metu išlieka II-III-IV pirštai. Todėl tai buvo stiprus argumentas prieš paukščių atsiradimą iš tetanuranininių dinozaurų. Tačiau, minėtas Kinijos ceratozauridas - Limusaurus inextricabilis, "parodė" kad ir teropodai turi tą patį redukuotą homologinį pirštų rinkinį priekinėse galūnėse - II-III-IV (nes prieš gerai išsivysčiusių pirštų triadą surado mažą neišsivysčiusį pirštą, kuris homologiškas padėčiai "I"). Tokiu būdu šis atradimas dar labiau sutvirtino įrodymus paukščių atsiradimo iš dinozaurų hipotezėje.
Kaip jau minėta apžvalgos pradžioje, naujausiame (dar neišėjusiame į spaudą) "Nature" žurnalo numeryje, paskelbtas tyrimas kuriame išsprendžiama kita amžiaus ilgumo problema - surasti paukščių protėviams giminingi dinozaurai, kurie yra senesni nei patys paukščiai. Nauja plunksnuotų dinozaurų rūšis - Anchiornis huxleyi, jau buvo aprašyta šiais metais šiek tiek anksčiau. Tačiau, plunksnos surastos tiktai dabar nagrinėjant pilnas liekanas. Šis dinozauras turėjo tikras kontūrines plunksnas, kaip ir šiuolaikiniai paukščiai. Tiktai jos buvo išsidėsčiusios ne tiktai ant rankų, bet ir ant kojų ir uodegos. TaiPagal tai paleontologai nusprendė kad ketursparniškumas (biplano tipas) yra bazinė architektūra paukščių evoliucijoje. Nors pagal kitus požymius, tokius kaip ganėtinai ilgos kojos - šis dinozauras veikiausiai neskraidė, kaip Archaeopteryx arba Microraptor. Tačiau jis turėjo, kaip minėta, ant kojų ilgas kontūrines plunksnas, kas nėra būdingas požymis žemės paviršiumi bėgiojantiems gyvūnams šiuo metu. Todėl, jis veikiausiai buvo medžiais laipiojantis gyvūnas. Šio dinozauro fosiliją ir rekonstruotą kontūrą galima pamatyti prikabintame paveikslėlyje (skalė, paveikslėlių apačioje lygi 5 cm) - Anchiornis_huxleyi.jpg.
Kalbant apie laikinį atradimo kontekstą, Anchiornis yra nuo 1 iki 10 ml. metų senesnis (gyveno prieš 151 - 161 mln. metų) nei seniausias paukštis - Archaeopteryx. Mes galime pamatyti, naują, kalibruota laike teropodų dinozaurų filogenezę - Teropodu_filogeneze.jpg. Joje matoma, kad visos plunksnuotų teropodų dinozaurų grupės jau atsirado juros periodo viduryje. Tuo metu tesėsi ir intensyvėjo Pangejos skilimas, kas vedė į biogeografinį regionų susiskirstymą, bei įvairovės augimą. Tačiau, autoriai rašo, kad jei remtis fragmentinėmis liekanomis, plunksnuoti teropodai galėjo atsirasti jau triaso periode (anksčiau nei prieš 205 mln. metų). Pagal ankstesnius apskaičiavimus, per sekančius šimtą metų, žmonėms teks atrasti dar du kart tiek dinozaurų rūšių nei iki šiol yra žinoma (Dinozaurų paleobiologija, Mokslotyra: Kiek dar liko neatrastų dinozaurų genčių?). Manau, kad tie atradimai pakeis musų įsivaizdavimą ne tik apie praeitį bet ir apie mūsų dabartį.
G-moksluose apie Kinijos mokslą:
TOP 10 Kinijos mokslo ir technologijos pasiekimų 2007 metais
Nuorodos:
Dongyu Hu, Lianhai Hou, Lijun Zhang & Xing Xu. A pre-Archaeopteryx troodontid theropod from China with long feathers on the metatarsus.Nature, Vol 461 1 October 2009, pp. 640-643. doi:10.1038/nature08322. - Straipsnis "Nature" žurnale apie seniausio plunksnų nešiotojo fosilijų radimą Kinijoje.
Zheng Yu. Draft Rule Threatens Fossil Excavations in China. Science 21 August 2009 325: 924-925 [DOI: 10.1126/science.325_924] (in News of the Week) - Straipsnis "Science" žurnale apie fosilijų kasinėjimo įstatymų įtaką ateities paleontologinei veiklai Kinijoje.
Xing Xu, James M. Clark, Jinyou Mo, Jonah Choiniere, Catherine A. Forster, Gregory M. Erickson, David W. E. Hone, Corwin Sullivan, David A. Eberth, Sterling Nesbitt, Qi Zhao, Rene Hernandez, Cheng-kai Jia, Feng-lu Han, & Yu Guo. A Jurassic ceratosaur from China helps clarify avian digital homologies.Nature 459, 940-944 (18 June 2009) | doi:10.1038/nature08124 - Straipsnis "Nature" žurnale apie dinozauro radinį, kuris išaiškino paukščių ir dinozaurų pirštų homologijos problemą.
--
AS
Pasak "Science" žurnalo reporterio Zheng Yu - paleontologija yra neabejotinai stipriausia Kinijos mokslo disciplina, nes nuo 1999 metų, iš 256 straipsnių "Nature" ir "Science" žurnaluose, kurių autoriai buvo kinai iš Kinijos Liaudies Respublikos, 65 yra paleontologiniai. Kinija per pastaruosius dešimt metų pateikė tikrai kai kuriuos iš pačių nuostabiausių paleontologinių radinių, perrašančių biologijos vadovėlius - tai ir plunksnuoti dinozaurai, pirmieji žiediniai augalai, seniausios embrionų fosilijos iš neoproterozojaus bei puikios atodangos iš mažai ištyrinėto galingiausio permo-triaso išmirimo laikotarpio. Tai tiesiog fantastinė žemė, moksliniams atradimams!
Netgi pastaruoju metu ateina atradimai išsprendžiantys amžiaus ilgumo problemas. Pvz. neseniai išėjo straipsnis apie naują primityvaus ceratozaurido radinį (ši grupė pavadinta pagal žinomiausią jos atstovą - stambų plėšrų juros periodo teropodą Ceratosaurus nasicornis, tačiau daug šios grupės atstovų turėjo ir kitokias ekologijas), kuris įrodė kad dinozaurų priekinės galūnės pirštai yra homologiški paukščių priekinių galūnių pirštams. Kaip buvo manyta anksčiau, remiantis bazinių dinozaurų tyrimais, vykstant jų pirštų redukcijai išlikdavo I-II-III pirštai priekinėje galūnėje, tačiau pas paukščius, remiantis embriologiniais tyrimais, vystymosi metu išlieka II-III-IV pirštai. Todėl tai buvo stiprus argumentas prieš paukščių atsiradimą iš tetanuranininių dinozaurų. Tačiau, minėtas Kinijos ceratozauridas - Limusaurus inextricabilis, "parodė" kad ir teropodai turi tą patį redukuotą homologinį pirštų rinkinį priekinėse galūnėse - II-III-IV (nes prieš gerai išsivysčiusių pirštų triadą surado mažą neišsivysčiusį pirštą, kuris homologiškas padėčiai "I"). Tokiu būdu šis atradimas dar labiau sutvirtino įrodymus paukščių atsiradimo iš dinozaurų hipotezėje.
Kaip jau minėta apžvalgos pradžioje, naujausiame (dar neišėjusiame į spaudą) "Nature" žurnalo numeryje, paskelbtas tyrimas kuriame išsprendžiama kita amžiaus ilgumo problema - surasti paukščių protėviams giminingi dinozaurai, kurie yra senesni nei patys paukščiai. Nauja plunksnuotų dinozaurų rūšis - Anchiornis huxleyi, jau buvo aprašyta šiais metais šiek tiek anksčiau. Tačiau, plunksnos surastos tiktai dabar nagrinėjant pilnas liekanas. Šis dinozauras turėjo tikras kontūrines plunksnas, kaip ir šiuolaikiniai paukščiai. Tiktai jos buvo išsidėsčiusios ne tiktai ant rankų, bet ir ant kojų ir uodegos. TaiPagal tai paleontologai nusprendė kad ketursparniškumas (biplano tipas) yra bazinė architektūra paukščių evoliucijoje. Nors pagal kitus požymius, tokius kaip ganėtinai ilgos kojos - šis dinozauras veikiausiai neskraidė, kaip Archaeopteryx arba Microraptor. Tačiau jis turėjo, kaip minėta, ant kojų ilgas kontūrines plunksnas, kas nėra būdingas požymis žemės paviršiumi bėgiojantiems gyvūnams šiuo metu. Todėl, jis veikiausiai buvo medžiais laipiojantis gyvūnas. Šio dinozauro fosiliją ir rekonstruotą kontūrą galima pamatyti prikabintame paveikslėlyje (skalė, paveikslėlių apačioje lygi 5 cm) - Anchiornis_huxleyi.jpg.
Kalbant apie laikinį atradimo kontekstą, Anchiornis yra nuo 1 iki 10 ml. metų senesnis (gyveno prieš 151 - 161 mln. metų) nei seniausias paukštis - Archaeopteryx. Mes galime pamatyti, naują, kalibruota laike teropodų dinozaurų filogenezę - Teropodu_filogeneze.jpg. Joje matoma, kad visos plunksnuotų teropodų dinozaurų grupės jau atsirado juros periodo viduryje. Tuo metu tesėsi ir intensyvėjo Pangejos skilimas, kas vedė į biogeografinį regionų susiskirstymą, bei įvairovės augimą. Tačiau, autoriai rašo, kad jei remtis fragmentinėmis liekanomis, plunksnuoti teropodai galėjo atsirasti jau triaso periode (anksčiau nei prieš 205 mln. metų). Pagal ankstesnius apskaičiavimus, per sekančius šimtą metų, žmonėms teks atrasti dar du kart tiek dinozaurų rūšių nei iki šiol yra žinoma (Dinozaurų paleobiologija, Mokslotyra: Kiek dar liko neatrastų dinozaurų genčių?). Manau, kad tie atradimai pakeis musų įsivaizdavimą ne tik apie praeitį bet ir apie mūsų dabartį.
G-moksluose apie Kinijos mokslą:
TOP 10 Kinijos mokslo ir technologijos pasiekimų 2007 metais
Nuorodos:
Dongyu Hu, Lianhai Hou, Lijun Zhang & Xing Xu. A pre-Archaeopteryx troodontid theropod from China with long feathers on the metatarsus.Nature, Vol 461 1 October 2009, pp. 640-643. doi:10.1038/nature08322. - Straipsnis "Nature" žurnale apie seniausio plunksnų nešiotojo fosilijų radimą Kinijoje.
Zheng Yu. Draft Rule Threatens Fossil Excavations in China. Science 21 August 2009 325: 924-925 [DOI: 10.1126/science.325_924] (in News of the Week) - Straipsnis "Science" žurnale apie fosilijų kasinėjimo įstatymų įtaką ateities paleontologinei veiklai Kinijoje.
Xing Xu, James M. Clark, Jinyou Mo, Jonah Choiniere, Catherine A. Forster, Gregory M. Erickson, David W. E. Hone, Corwin Sullivan, David A. Eberth, Sterling Nesbitt, Qi Zhao, Rene Hernandez, Cheng-kai Jia, Feng-lu Han, & Yu Guo. A Jurassic ceratosaur from China helps clarify avian digital homologies.Nature 459, 940-944 (18 June 2009) | doi:10.1038/nature08124 - Straipsnis "Nature" žurnale apie dinozauro radinį, kuris išaiškino paukščių ir dinozaurų pirštų homologijos problemą.
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages