Vilis Henigas - kladistikos tėvas bei kai kurios jo įžvalgos

32 views
Skip to first unread message

Andrej Spiridonov

unread,
Nov 8, 2013, 8:11:27 AM11/8/13
to G-mokslai
    Šiais metais Viliui Henigui (1913 - 1976) - vokiečių entomologui ir paleontologui, labiausiai žinomam kaip kladistikos ir filogenetinės sistematikos tėvui, sukako 100 metų. Šio jubiliejaus proga tris mokslininkai Kventinas Vileris, Leandras Asis ir Olivje Riepelis pateikė "Nature" žurnale straipsnį apie šio mokslininko įžvalgas ir jų svarbą evoliucinės istorijos rekonstrukcijoje.
    Kaip rašo autoriai, giminystės laipsnį, kaip svarbiausią ir vienintelį organizmų sistematikos kriterijų pasiūlė dar Čarlzas Darvinas. Tačiau, tiesiogiai tą giminystės laipsnį nustatyti yra labai sunku, todėl pradedant nuo Aristotelio, Linėjaus ir Ernsto Mayro, sistematika daugiausiai buvo organizuojama grupuojant organizmus pagal jų panašumus, kurie nebūtinai sutapdavo su jų giminystės ryšiais arba kitais žodžiais tariant filogenijos eiga. Tiktai 1966 metais, Viliui Henigui išleidus evoliucijos teorijos klasiką "Filogenetinė sitematika" buvo išaiškintos ir logiškai pagrįstos giminystės tarp atskirų taksonų nustatymo procedūros. Kertinėmis sąvokomis tapo monofilija ir apomorfija. Pagal Henigą, monofilėtine vadinama ta grupė, kuri atsirado iš vieno bendro protėvio ir jai priklauso visi to protėvio palikuonis (ir niekas daugiau). Tuo tarpu apomorfija - tai tas požymis, kurį turėjo protėvis bei kurį paveldėjo jo palikuonis ir kuris leidžia išskirti monofiletinę grupę iš visų kitų.
    Savo laiku Vilis Henigas nurodė, kad hierarchinė apomorfijų organizacija filogenijoje leidžia nustatyti atskirų organizmų grupių santykinio giminingumo laipsnį, netgi neturint laike organizuotų fosilinių duomenų. Tai pastūmėjo šiuolaikinių organizmų duomenimis paremtų filogenijų konstravimą ir metodų joms surasti kūrimą. Prieš tai buvo priimama, kad fosilijos yra vienintelis filogenijos atkūrimo šaltinis. Taigi, Vilio Henigo atradimas išplėtė evoliucinės analizės ribas. Jis parodė, kad atkuriant evoliucijos eigą svarbūs visi požymiai - molekulianiai, morfologiniai, elgesio, fosiliniai ir vystymosi. Kaip mini autoriai, šiuo metu evoliucinės analizės patyria DNR sekomis paremtų duomenų hegemoniją. Dažnai, šie duomenys priimami kaip patys teisingiausi ir geriausiai atspindintys filogeniją, nors nėra jokių prielaidų, kodėl jie tokie turėtu būti. Autoriai pateikia neseniai atlikto žvynaroplių filogenetinio tyrimo, paremto morfologiniais duomenimis, pavyzdį. Anksčiau manyta, kad chameleonai ir iguanos yra primityviausi iš šiuolaikinių driežų, tačiau vėlesni molekuliniai filogenetiniai tyrimai rodė, kad jie turėtu būti artimi varanų ir gyvačių (pažangiausių Squamata būrio atstovų) giminaičiai. Tačiau, 600 morfologinių požymių paremtas filogenetinis tyrimas vienareikšmiškai paneigė molekuliniais duomenimis paremtos filogenijos tikrumą, nes alternatyvi topologija reikalautu daugybės sudėtingų požymių pakartotinos evoliucijos, kas tikimybiškai šnekant yra labai mažai tikėtina.
    Taigi, Vilio Henigo įžvalgos apie daugelio informacijos šaltinių būtinumą rekonstruojant filogenijas šiuo metu yra svarbios kaip niekad. 

Nuorodos susijusiomis temomis į G-mokslus:





Nuoroda:

    Wheeler, Q., Assis, L., & Rieppel, O. (2013). Phylogenetics: Heed the father of cladistics. Nature, 496(7445), 295-296. - Straipsnis "Nature" žurnale apie Vilio Henigo idėjų svarbą šiuolaikinėje sistematikoje ir taksonomijoje.


--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages