Žmonių evoliucija ir Boldvino efektas
0 views
Skip to first unread message
Andrej Spiridonov
Aug 8, 2025, 4:32:28 AMAug 8
to G-mokslai
Koks yra evoliucijos priežastingumas? Tai kertinis evoliucijos mokslo klausimas. Klasikinė (sintetinė) evoliucijos teorija sako, kad adaptacijos atsiranda kai visų pirma atsiranda genetinis kintamumas, kuris vėliau yra atrenkamas ekologiniame kontekste. Tokiu būdu visi organizmai yra matomi kaip pasyvūs pokyčių agentai. Elgesys šiame kontekste yra yra emerdžentinis šalutinis produktas atsitiktiniuose ir izotropiniuose (fenotipinės evoliucijos atžvilgiu) genetiniuose pokyčiuose.
Tačiau, egzistuoja kitoks požiūris į evoliucinę dinamiką, kuris priima, kad elgesys, mokysis ir individualūs sprendimai yra kertiniai evoliuciniuose pokyčiuose. Organizmai patys valingai gali pasirinkti savo aplinkas, nors jie gali ir nebūti optimaliai prie jų prisitaikę. Jeigu organizmai turi dalinę toleranciją naujoms aplinkoms ir resursams, ši tolerancija ir lokalūs prisitaikymai gali būti vėliau užtvirtinti populiacijoje genetiniame lygmenyje (sąlyginė požymių ekspresija yra pakeičiama obligatine genetiškai nulemta ekspresija). Tokiu būdu, sakoma, įvyksta genetinė požymių asimiliacija. O bendrai, pateiktas evoliucinis priežastingumas vadinamas "Boldvino efektu" (angl. Baldwin Effect).
Paleoteoriologų (išnykusių žinduolių specialistų) komanda pateikė tyrimą "Science" žurnale, kad Boldvino efektas buvo svarbus ir pačių žmonių evoliucijoje didžiausiuose ir ilgiausiuose masteliuose! Išnagrinėję hominidų fosilijas ir stabiliųjų izotopų santykius, kurie parodo maisto šaltinius, buvo parodyta, kad perėjimas į dominuojantį grūdaėdiškumą įvyko šimtus tūkstančių metų prieš tai, kai atsirado morfologinės adaptacijos kurios leistų efektyviai apdoroti kietą augalinį maistą.
Mūsų protėviai pasirinko savo nišą, o fizinis prisitaikymas įvyko žymiai vėliau skirtingomis aplinkybėmis daugelio rūšiadarų metu.
Nuoroda:
https://www.science.org/doi/10.1126/science.ado2359
Tačiau, egzistuoja kitoks požiūris į evoliucinę dinamiką, kuris priima, kad elgesys, mokysis ir individualūs sprendimai yra kertiniai evoliuciniuose pokyčiuose. Organizmai patys valingai gali pasirinkti savo aplinkas, nors jie gali ir nebūti optimaliai prie jų prisitaikę. Jeigu organizmai turi dalinę toleranciją naujoms aplinkoms ir resursams, ši tolerancija ir lokalūs prisitaikymai gali būti vėliau užtvirtinti populiacijoje genetiniame lygmenyje (sąlyginė požymių ekspresija yra pakeičiama obligatine genetiškai nulemta ekspresija). Tokiu būdu, sakoma, įvyksta genetinė požymių asimiliacija. O bendrai, pateiktas evoliucinis priežastingumas vadinamas "Boldvino efektu" (angl. Baldwin Effect).
Paleoteoriologų (išnykusių žinduolių specialistų) komanda pateikė tyrimą "Science" žurnale, kad Boldvino efektas buvo svarbus ir pačių žmonių evoliucijoje didžiausiuose ir ilgiausiuose masteliuose! Išnagrinėję hominidų fosilijas ir stabiliųjų izotopų santykius, kurie parodo maisto šaltinius, buvo parodyta, kad perėjimas į dominuojantį grūdaėdiškumą įvyko šimtus tūkstančių metų prieš tai, kai atsirado morfologinės adaptacijos kurios leistų efektyviai apdoroti kietą augalinį maistą.
Mūsų protėviai pasirinko savo nišą, o fizinis prisitaikymas įvyko žymiai vėliau skirtingomis aplinkybėmis daugelio rūšiadarų metu.
Nuoroda:
https://www.science.org/doi/10.1126/science.ado2359
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages