Kiek savarankiška yra Lietuvos mokykla?

[Tomas Jankūnas]

Parodos „Mokykla 2012“ metu vyko projekto „Lyderių laikas 2“ vykdytojų inicijuota diskusija „Kiek savarankiška yra Lietuvos mokykla?“. Tyrimai rodo, kad mokyklų veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu, tačiau kontroliuojamas ne pasiektas rezultatas, o veiklos procedūros.

„Mokyklų savarankiškumas - tai ne tik teisės aktai, bet visų pirma institucionalizuota bendruomenės valia, supratimas, kad kuriame kitokiais, atsakingesniais santykiais grindžiamą mokyklą, kitokius mokyklos santykius su jos savininku (savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija), tiek su kitais asmenimis“, - sakė diskusijoje dalyvavęs projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktus rengiančios darbo grupės narys Vidmantas Jurgaitis.

Antrajame projekto etape rengiamose mokyklų savarankiškumo plėtotės gairėse savarankiškumas įvardijamas kaip teisė nepriklausomai nusistatyti organizacijos valdymo struktūrą – tai liečia tiek organizacijos partnerius, tiek ir pačią ugdymo programą. Šiandien labai daug dėmesio skiriama finansiniam mokyklos savarankiškumui, tačiau diskusijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys apgailestavo, kad labai mažai kalbama apie ugdymo turinio savarankiškumą. „Šiandien mes išgyvename ugdymo kokybės krizę“, - sakė V. Bacys.  

Švietimo konsultantas Rolandas Kučiauskas įsitikinęs, kad mokyklai savarankiškumas yra būtinas. „Kalbėti apie nūdienos mokyklos savarankiškumą yra paprasta, o kartu ir sudėtinga. Paprasta, nes mes žinome savo laisves ir teises, kuriose galime, atrodo, be ypatingų apribojimų reikštis ir veikti. Sudėtinga dėl to, kad mano, kaip mokytojo, laisvės ir teisės turi savo rėmus ir jas vis tik kažkas reglamentuoja – norminiai dokumentai ir žmonės, tie kurie turi savąsias laisves ir teises tai daryti. Mokyklos bendruomenė iš tiesų turi nemažai savarankiškumo formuojant ugdymo turinį, kuriant ugdymo planus, įtraukiant į ugdymo turinį naujus mokomuosius dalykus, modulius, pasirenkamuosius dalykus, intensyvinant ugdymo procesą. Tačiau vis tik savarankiškumas mokykloje yra sąlyginis. Savarankiškumui reikštis erdvės yra, tačiau ne visada mes tomis galimybėmis, laisvėmis ir teisėmis pasinaudojame. Galbūt ne visada esame pakankamai atsakingi.“ - kalbėjo R. Kučiauskas.

Ekonomistė dr. Zina Gaidienė kalbėdama apie mokyklų savarankiškumą ir kaip jo pasiekti, pabrėžė, kad pirmiausia reikia padidinti atsakomybę ir gerai išmokti vadybos. „Mokykloms teks iš naujo išmokti ne tik gauti pinigus pagal įstatymus, bet ir pasirūpinti, kad prisiimti įsipareigojimai prieš partnerius, valstybę būtų įvykdyti. Tai tikriausiai vienas iš sunkiausių uždavinių.“, - tvirtino dr. Zina Gaidienė. Ji taip pat minėjo, kad bus labai svarbu išmokti gautus pinigus išleisti labai ekonomiškai, protingai ir su didele atsakomybe.

Savarankiškai besitvarkanti mokykla – tai bendruomenė tikrąja to žodžio prasme. Joje mokymasis mokiniams ir darbas darbuotojams turėtų tapti tikra švente, nes turėtų vyrauti pasitikėjimo, kūrybingumo, geranoriškumo, atsakomybės ir atskaitomybės atmosfera. Teisininko Vidmanto Jurgaičio teigimu, tokia mokykla turėtų tapti gerokai patrauklesnė tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tai skatintų keistis kitas mokyklas. Savarankiškumo siekis nesiejamas su didesniu atlygiu, papildomu finansavimu, o siejamas su mokyklos bendruomenės noru ir galimybe tvarkytis savarankiškiau nei dabar, turint didesnes saviraiškos galimybes, galimybes laisviau disponuoti mokyklos turtu ir finansais. O pats svarbiausias žmogiškasis veiksnys – visų pirma bendrumo ir brandos pripažinimas, pasitikėjimas ir patikėjimas patiems spręsti problemas, priimti reikiamus sprendimus ir už juos atsakyti.

 

[Valentinas Šapalas]

 

Sveiki,

perskaičiau eilinį Tomo persiųstą komentarą ar diskusijų apibendrinimą (į kuriuos kiek suprantu niekas nesureaguoja) ir nutariau parašyti keletą savo pastebėjimų, tikėdamasis, kad gal tai sukels kokią tai diskusiją Vilniaus švietimiečių tarpe. Man ypač patiko šis sakinys "Tyrimai rodo, kad mokyklų veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu, tačiau kontroliuojamas ne pasiektas rezultatas, o veiklos procedūros".  Nepasakyčiau, kad mokyklų veikla yra griežtai reglamentuojama, o juolab kontroliuojama. Mano supratimu tam tikro reglamentavimo yra, o kas dėl kontrolės, tai daroma ne sistemingai, o tik atskirais atvejais, dažniausiai kai gaunamas koks nors skundas. Šiaip mokyklos veikia ir tvarkosi gana savarankiškai. Nereiktų sureikšminti ir finansinio savarankiškumo, tiksliau mokyklų finansų apskaitos savarankiškumo. Yra visiškai nesvarbu kas ir kaip tvarkys mokyklos finansų apskaitą, svarbu, kad mokykla pati galėtų spręsti dėl lėšų panaudojimo, žinoma vėl gi tam tikrose ribose. šioje srityje, manau, kad dar yra ką tobulinti.  Kita vertus mokykla, kaip institucija vykdanti valstybės užsakymą ir jos suformuotas funkcijas, uždavinius, siekianti jos numatytų tikslų, negali veikti absoliučiai savarankiškai, o kontrolė yra tiesiog irgi būtina dėl daugelio veiksnių. Kas būtų jei pvz. 1000 Lietuvos mokyklų susigalvotų savo veiklos būdus ir formas, nusistatytų savo struktūrą, susikurtų savo reglamentus įvairiais, net ir strateginiais  klausimais ? Manau tai būtų visiška anarchija. Jei mokykla yra valstybės (savivaldybės) institucija, jos dalis, tai be abejonės valstybė turi ne tik teisę , bet ir priedermę reglamentuoti jos veiklą, kad būtų pasiekti jai numatyti tikslai ir įgyvendinti uždaviniai. Naivu būtų tikėtis, kad visa tai mokykla pasieks be kišimosi iš šalies (valstybės, savivaldybės), pagal savo susikurtus reglamentus ar tvarkas. Veiklos kontrolė taip pat būtina, pirmiausia dėl žmogiškojo faktoriaus (ne visi linkę visada laikytis nustatytų taisyklių ar tvarkos), dėl pagundos pasinaudoti padėtimi, tinkamai neatlikti priskirtų pareigų, gal net sukčiauti ir pan. Nesukūrėme, neturime absoliučiai tobulos nei bendruomenės, nei visuomenės, jos ir nesukursime, tai tik siekiamybė.   Atskira kalba galėtų būti rezultatų kontrolė, kurios šiuo metu mano galva visai nėra. O ši kontrolė turėtų būti atliekama labai rimtai ir atsakingai. Ir ne dėl to, kad kažkam tai gali labai patikti, bet kad būtų iš tikro pasiekiami tie tikslai ir įgyvendinami uždaviniai, kuriuos mokyklai kelia valstybė ir pats gyvenimas. Manau, kad dabar to nėra. Tikslai ir uždaviniai eina sau, o mokyklos dažnai irgi sau (nesuabsoliutinant ir ne visose srityse). Apie tai galima būtų pakalbėti atskirai, pateikti argumentus. Sutinku su straipsnelio autorių nuomone, kad būtina didinti atsakomybę, visų grandžių: mokyklos, jos vadovų, mokytojų, mokinių ir jų tėvų.  Čia dar daug neartų dirvonų, daug kas palikta savieigai, bet kaip rodo praktika, ta savieiga ne visada toli veda.  Atsakomybės srityje, kaip tik ir trūksta to aiškaus reglamentavimo ir konkrečių priemonių, kad jos (atsakomybės) nebūtų galima išvengti. Jos nebuvimas ar išvengiamumas kaip tik ir skatina  neigiamus poelgius, netgi reiškinius. Šioje srityje, manau, yra daugiausia neišsprestų klausimų.  Todėl nereiktų kelti nepasiekiamų uždavinių ar tikslų (tokių užuominų yra straipsnelyje), kad mokykla turėtų būti tokia vieta, kur dirba vien absoliučiai išsilavinę, dori, dvasiškai tobuli, susipratę, keliantys pirmiausia sau aukšiausius reikalavimus pedagogai ir kt. darbuotojai, o ją lanko ar lankys, ką ten lankys, tisiog bėgs, veršis į ją vaikai - angeliukai, kurių absoliutus ir vienintelis tikslas yra įgyti patį aukščiausią išsilavinimą, ištobulėti, pasiekti dorines aukštumas ir pan, o jų tėvai irgi yra angelų pasaulio nariai, kurie visomis savo fizinėmis ir dvasinėmis galiomis rems mokyklą. To nebuvo ir niekada nebus, kitaip visas pasaulis jau seniai būtų gyvenęs Žemėje - rojuje. Kelių tūkstančių metų žmonijos ir jos sudėtingo švietimo istorija rodo ką kitą. Žinoma siekti tų aukštumų reikia, reikia artėti prie jų, bet kol esame nuodėmingi ir linkę daryti įvairias nuodėmes, tol bus reikalingas ir aiškus reglamentavimas, ir tvarkos, ir taisyklės, ir be abejonės kontrolė, kaip ir bausmės. Klausimas gali būti tik vienas - kaip tai turi būti daroma ir kokiomis priemonėmis. Neprarandant sveiko proto. Todėl klausimas kiek savarankiška yra Lietuvos mokykla yra pakankamai reliatyvus. Mokyklos savarankiškumas kaip ir laisvė yra santykinis dalykas, jis negali būti absoliutus, o tik tam tikruose, švietimo bendruomenės ar visuomenės sutartuose rėmuose.

Pagarbiai

 

Valentinas Šapalas

---

From: svie...@googlegroups.com [mailto:svie...@googlegroups.com] On Behalf Of Tomas Jankūnas
Sent: Monday, January 07, 2013 10:47 AM
To: svie...@googlegroups.com; 'direk...@googlegroups.com'; darz...@googlegroups.com
Subject: Kiek savarankiška yra Lietuvos mokykla?

--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google“ grupę Vilniaus miesto švietimo bendruomenės narių diskusija.
Jei norite skelbti pranešimus šioje grupėje, išsiųskite el. laišką adresu svie...@googlegroups.com.
Jei norite atsisakyti šios grupės prenumeratos, siųskite el. laišką adresu svietimas+...@googlegroups.com.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę šioje grupėje adresu http://groups.google.com/group/svietimas?hl=lt.