Matematikos Valstybinis Egzaminas

[Melvina Kryder]

MatematikosEgzaminas, kitaip dar vadinamas matematikos valstybiniu brandos egzaminu, yra Lietuvos abiturientų laikomas egzaminas matematinėms žinioms patikrinti.

Valstybinių brandos egzaminų sesiją dažnai lydi didelis nerimas, o matematikos egzaminas bene didžiausias galvos skausmas daugeliui abiturientų ir jų tėvų. Kaip jam pasiruošti? Kaip tinkamai mokytis, kad mokslo metų pabaigoje atsivertus egzamino užduotis neapimtų panika, o gauti rezultatai nesugriautų ateities planų?

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto matematikė dr. Violeta Kravčenkienė teigia, kad svarbiausia yra nuoseklumas ir įdėtas darbas. Matematikė tikina, kad yra keletas aspektų, į kuriuos, ruošiantis matematikos egzaminui, verta atkreipti dėmesį.

Jungtinių Amerikos Valstijų eksperimentinės psichologijos mokslininkai tyrė respondentų galvos smegenis ir bandė išsiaiškinti, kaip formuojasi atmintis. Jie patvirtino senai žinomą tiesą: kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti.

Žinomiausias atminties formavimosi tyrėjas yra vokiečių kilmės psichiatras, neurofiziologas Erikas Kandelis (Eric Kendel), 2000 metais gavęs Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją už savo mokslinius tyrimus. Jis su kolegomis tyrė, kaip tarp neuronų formuojasi ryšiai.

Ši užduotis panašu, kad tik dar kartą apnuogina faktą, kad visada buvo galima sukonstruoti aprašo reikalavimus atitinkantį egzaminą, kurį masiškai mokiniai išlaikytų, tačiau buvo renkamasi to nedaryti.

Netobulumai užduoties viešuosiuose pirkimuose ir programos aprašuose leidžia tą daryti. O užduoties turinys turi didesnę įtaką rezultatams nei bet kokie matematikos gerinimo planai, bandomieji egzaminai arba papildomos konsultacijos.

Džiaugiuosi dėl mokinių, kurie nesimokė, kurie nesistengė ir spjovė į matematiką, nes jie ir be mokymosi šiemet išlaikys egzaminą, bet ir vėl buvo nuskriausti stipriausi mokiniai, kurie 12 metų iš tikrųjų mokėsi. Jų įvertinimas bus labai panašūs į tų mokinių, kurie nesimokė.

Matematikos egzaminas yra privalomas stojant į aukštąsias mokyklas, pretenduojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas. Taigi, šio egzamino lengvumas atveria kelią į aukštąjį mokslą. (...)

NŠA išplatino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos matematikos mokytojos Dalios Žilaitienės įžvalgas apie šios dienos egzaminą ji taip pat kalba apie tai, kad užduotys nebuvusios sudėtingos. Ji išskyrė tai, kad užduočių sąlygos buvusios itin trumpos ir aiškios.

Vis dėlto egzaminų rengėjų ir pedagogų nenustebino didelis neišlaikymo procentas. Jų nuomone, nemaža dalis abiturientų valstybinio tipo egzaminus rinkosi pervertindami savo jėgas ir jiems rimtai nepasirengę. Nors egzaminų rengėjai tikina, kad neišlaikytas valstybinis egzaminas neužkerta kelio į aukštąsias mokyklas, bet pedagogai mano kitaip.

Šiandien visoje šalyje abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Prie jo užduočių palinko daugiau nei 15 tūkst. mokinių. Šis egzaminas laikomas vienu populiariausių po lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminų.

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą. Be valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, mokinys gali laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus.

Ne žemesniu kaip B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbos metmenis išlaikytas užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) valstybinis brandos egzaminas arba tarptautinis užsienio kalbos egzaminas, jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą įgijo 2015 m. ar vėliau;

Išlaikytas matematikos valstybinis brandos egzaminas jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą įgijo 2016 ir 2017 m. Asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2018 m., matematikos valstybinį brandos egzaminą turi būti išlaikę ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu, t.y. ne mažiau nei 25 balai.

Asmenims, iki 2014 metų įskaitytinai, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, taip pat atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos ir asmenims, turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų, pretenduojantiems į pirmosios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

2024 m. konkuruojant dėl valstybės finansuojamų vietų Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) 77 str. 1 dalyje nustatyta tvarka bus sudaromos dvi konkursinės eilės, tačiau konkursinio balo sudarymo principai ir kiti kriterijai, turintys įtakos konkursinio balo sandarai, taikomi tie patys. Antrojoje konkursinėje eilėje dalyvauja stojantieji, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje, tenkinantys MSĮ 77 str. 1 punkte nustatytas sąlygas .

Sporto nacionaliniai ir tarptautiniai pasiekimai vertinami pagal dešimtbalę skalę pagal 2021 m. sausio 29 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-159 patvirtintą Sporto nacionalinių ir tarptautinių sporto pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą.

Į Universiteto studijų programas priimami stojantieji, kurių konkursiniai balai yra didžiausi. Konkursinis balas apskaičiuojamas pagal stojančiojo brandos atestato, ir (ar) jo priedo (priedų) duomenis. Jį sudaro konkursinių dalykų įvertinimų (pažymių ir balų), perskaičiuotų konkursinės eilės sudarymo tvarkos apraše nurodyta tvarka ir padaugintų iš svertinių koeficientų bei papildomų balų suma.

Naujasis naujas švietimo ministras Gintautas Jakštas feisbuke apžvelgė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, geografijos bei biologijos abitūros egzaminų rezultatus, kurie bus pradėti skelbti jau šiandien.

Daugiausiai dėmesio ministras skyrė matematikos egzamino rezultatų aptarimui, nes pastaraisiais metais šio dalyko egzaminas visiems kėlė daugiausiai galvos skausmo. Pernai jo neišlaikė trečdalis laikiusiųjų.

3a8082e126