Kultūrinės Edukacijos Sistema

[Marine Farinha]

Tobulintikultūrinės edukacijos sistemą ir įrankius (Kultūros paso programą, kultūrinės edukacijos koordinatorių ir kultūros edukatorių kompetencijas ir tinklą, kultūrines intervencijas bei tam pritaikytą IT sistemą) siekiant stiprinti mokinių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą ir taip ugdyti kitus ateičiai būtinus gebėjimus.

Efektyvios IT sistemos naudojimas mažins jos administravimo sąnaudas ir laiką, kuris tiek paslaugų teikėjų, tiek vartotojų yra praleidžiamas sistemoje, taip leidžiant tą laiką skirti pridėtinę vertę kuriančioms veikloms. Konsultacijų ir mokymų teikimas kūrėjams (ypač jauniems) leis jiems pasiūlyti savo paslaugas ugdymo įstaigoms ir taip sudarys galimybių užsidirbti.

Vykdant projektą, Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengta 10 kultūrinės edukacijos forumų. Renginiuose dalyvavo 25 nevyriausybinių organizacijų, kultūros ir švietimo institucijų kultūrinės edukacijos ekspertai, 41 kultūros įstaiga surengė kultūrinės edukacijos užsiėmimus, 600 dalyvių renginiuose dalyvavo tiesiogiai, o 8000 žiūrovų juos stebėjo nuotoliniu būdu.

Įgyvendinant projektą, sutelktas didelis kultūros edukatorių ratas, mokyklose surengti kultūrinės edukacijos koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo 400 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų iš įvairių Lietuvos miestų.

Per projektą sukurta kultūrinės edukacijos sistema tik pradeda savo veiklą. Nacionalinėje bibliotekoje įsteigtas Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centras tampa kultūrinės edukacijos sistemos administratoriumi.

Pinigai pasiskirstyti pagal tris veiklas. Didžioji dalis lėšų, 42,779 mln. eurų tektų specialistų rengimo sistemos pertvarkai, kad ji galėtų reaguoti į darbo rinkos paklausą. Numatoma parengti arba atnaujinti 160 formaliųjų, neformaliųjų studijų, profesinio mokymo programų, pagal šias programas apmokyti 960 asmenų, pasiekti, kad 80 proc. jų įgytų kvalifikaciją.

DNR plane 48,3 mln. eurų skirti skatinti mokinių, bedarbių, dirbančių ir norinčių įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti profesinį mokymą pameistrystės forma. Už šias lėšas tikimasi įdarbinti bent 1500 bedarbių, o 4000 asmenų, baigusių profesinį mokymą pameistrystės forma, gautų didesnį darbo užmokestį, apžvelgė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Projektą įgyvendintų Užimtumo tarnyba kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru.

4000 mokinių ar dirbančiųjų ketinama apmokyti darbo vietose arba sektorinio praktinio mokymo centruose. Projekto metu būtu keliama 650 mokytojų kompetencija pagal neformaliojo švietimo programas.

DNR plane 39 milijonai eurų skirti bendrojo ugdymo mokykloms: už juos įstaigos bus aprūpinamos informacijos ir komunikacijos technologijomis (23 mln. Eur), bus stiprinamos mokytojų, mokyklų direktorių ir pavaduotojų kompetencijos (9,5 mln. eurų), elektroniniam egzaminavimui ir sistemų atnaujinimui numatyti 2,1 mln. Eur. Dar 2,65 mln. eurų būtų panaudoti sudarant palankias aplinkos sąlygas specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams.

10 milijonų eurų numatyta Tikslinėms stipendijos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno/dizaino ir matematikos (STEAM) sričių specialybių studentams, didžiausią dėmesį skiriant IT, ir edukologijai. Projektą įgyvendina Valstybinis studijų fondas.

Tikimasi jog dėl mokamų tikslinių stipendijų į informatikos, inžinerijos ir technologijų mokslų studijų ir mokymo programų valstybės finansuojamas vietas, lyginant su 2019 m., papildomai įstos ne mažiau kaip 400 asmenų.

Atliekant tyrimus, susijusius su COVID-19, tikimasi gauti naujų žinių, mokslo įrodymais pagrįstų rekomendacijų SARS-CoV-2 viruso sukeliamos ligos ir susijusių būklių diagnostikai, gydymui ir prevencijai, pandemijos valdymui ir padarinių poveikio sumažinimui, ugdymo ir švietimo modernizavimui, taip pat stiprinti tyrėjų mokslinį potencialą.

Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija DNR plano lėšomis kurs kultūrinės edukacijos administravimo platformą, taip pat 3 mln. eurų vertės projekto metu tikimasi sukurti kultūros edukatorių tinklą.

Tikimasi, kad įgyvendinus projektą visiems Lietuvos mokiniams kultūrinės edukacijos paslaugos taps prieinamesnės, bus sukurta 40 partnerysčių, jose dalyvavusių mokinių skaičius sieks 7000, bus apmokyta 400 edukatorių, bus sukurta platforma, kurios naudą gaus bent 350 tūkst. asmenų (mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, mokiniai, kūrėjai).

Kultūros ministerija 15,5 mln. eurų DNR Plano lėšų nukreipė į Lietuvos kino centro ir Lietuvos kultūros tarybos projektą, pagal kurį būtų remiamos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) įmonės, skatinant jas kurti konkurencingus skaitmeninius žiedinės ekonomikos kultūros ir kūrybinio turinio produktus, būtų gerinama jų infrastruktūra, taip pat būtų teikiamos paskatos dizaino kūrėjams.

R. K.: Su spektakliais ir edukacijomis esame apkeliavę kone visus Lietuvos regionus. Matydami kultūros stoką vietovėse, suvokiame jos poreikį. Vieni daug nepadarysime, todėl svarbu apie tai grasiai kalbėti ir kviesti kitus kultūros lauko atstovus savo produkciją vežti iš didmiesčių į periferiją. Nustebsite kokia situacija su kultūra ir ugdymu yra nuo sostinės atitolus vos 150 kilometrų.

I. J.: Keliaudami po Lietuvą bei pristatydami savo spektaklius matome, kad kultūrinės edukacijos poreikis itin didelis. Ir tai pastebime ne vien iš kultūrinių renginių stygiaus. Vaikams ir jaunimui labai trūksta kultūros vartojimo įgūdžių. Tarkime, kai rodome spektaklį paaugliams, jie šaukia, šneka arba garsiai viską komentuoja it būdami mažamečiais, o galiausiai žiūri į mobiliuosius telefonus. Po to mokytojos paaiškina, jog tądien 5-8 klasių mokiniai pirmą kartą gyvenime matė spektaklį. Tačiau nieko panašaus nėra nutikę rodant tą patį spektaklį sostinėje. Tai daug pasako.

I. J.: Pasaulyje spektaklių rodymo ugdymo įstaigose praktika egzistuoja jau daug metų. Kultūros paso sistema buvo paimta taip pat iš užsienio, kur kažkas ją praktikavo jau labai daug metų, tad viskas įmanoma. Stengiamės aktyviai dalyvauti tarptautiniame teatro jaunajai auditorijai lauke. Raimondas, kaip įvairių programų dalyvis, nemažai važinėja, tekę dalyvauti ir tarptautiniuose festivaliuose su spektakliais bei klausytis pranešimų. Siekiame palaikyti tą bendrą pulsą kaip atskaitos tašką: kas šiandien jau yra Lietuvoje, o ko dar nėra. Užsikrėsti gerais pavyzdžiais verta.

R. K.: 2023 metų sausį tapome Menų spaustuvės rezidentais ir tai paskatino itin aktyvų kūrybinį procesą. Taip pat gavome Lietuvos kultūros tarybos finansavimą skirtingiems projektams, kas irgi suteikė dideles galimybes skleistis. Taip pat svarbu paminėti, jog dalis naujos produkcijos sukurta bendradarbiaujant su kitais teatrais. Džiugu, kad Ievą pakvietė režisuoti spektaklius Panevėžio teatras ,,Menas ir Kauno miesto kamerinis teatras.

R. K.: Mūsų komanda nedidelė, tačiau tai žmonės, su kuriais kartais praleidžiu daugiau laiko nei pavyzdžiui su mama ar tėčiu kartu sudėjus. Būna dienų kai rodant spektaklius daugiau laiko praleidžiu su techniku nei su Ieva. Tad svarbu kokie žmonės supa. Ir džiugu, kad mes patys galime tai rinktis. Labai džiaugiuosi, kad šiemet susiformavo naujų žmonių komanda. Norisi saugoti vienas kitą, palaikyti ir keliauti per kūrybą drauge toliau. Tą išskirčiau kaip didelę vertybę.

R. K.: Man tai labai patinka, jog drauge esame ir kūrybiniuose darbuose, ir namuose. Matome tame prasmę ir tai labai glaudžiai susiję su šeima. Vaikai dalyvauja peržiūrose, mato visus spektaklius, cituoja juos, dažnai drauge vyksta į edukacijas. Juokaujame, kad netrukus patys galės pravesti visus užsiėmimus. Mes kuriame pramogą, laisvalaikį, puoselėjame vertybinius dalykus, tad ir patys nuolat esame tame lauke. Žinoma, reikia įdėti pastangų darbuotis be darbo valandų, grįžus namo toliau būti tame, neturėti savaitgalių ir panašiai. Bet tik taip įmanoma gyventi prasminga veikla. Bent jau taip dabar manau, nes viskas einasi kaip karštu peiliu per sviestą.

I. J.: Ateinančiais metais turiu baigti dvejas, švietimo lyderystės (ISM) ir menų doktorantūros (LMTA), studijas. Tam skiriu didžiausią dėmesį šiuo metu. Taip baigsis labai svarbus ir didelis mano profesinio kelio etapas. Tikiu, kad po jo atsivers naujos erdvės skleistis raiškai. Esame suplanavę naujų edukacijų Menų spaustuvėje, kelionių į festivalius ir stažuotes, gavome finansavimą keliems naujiems projektams. Norisi kurti su tais pačiais žmonėmis ir atrasti naujų partnerysčių. Na ir tiesiog būti, susitikti, dalintis ir džiaugtis gyvenimu, tokiu, kokį mes patys galime susikurti.

Raimondo Klezio ir Ievos Jackevičiūtės spektakliai išsiskiria interaktyvumu. Tačiau pasak kūrėjų įsitraukimas, nors priklauso nuo spektaklio formato, yra galimas visame amžiuje. Jie pasakoja apie įgyvendintą trečiojo amžiaus universiteto projektą senjorams bei begalę edukacijų įvairaus amžiaus grupėms. Negana to, bendradarbiaudami su Nacionalinė švietimo agentūra, parengė teatro programos atnaujinimą ir mokymus pedagogams.

3a8082e126