Civilinio Kodekso Komentaras 6 Knyga Pdf 32
Riley Boylan
Vykdymo procesui skirtas Civilinio proceso kodekso VI dalies mokslinis praktinis komentaras išleistas pačiu laiku, nors šis kodeksas galioja jau 22 metus, o privatūs antstoliai dirba jau 20 metų. Pačiu laiku todėl, kad per du dešimtmečius susiformavo teorinių teisės normų taikymo praktika ir sustiprėjo antstolio vaidmuo vykdant teismų sprendimus. Tai ir buvo pagrindas į komentarą sudėti ne vien teorinį, bet ir ypač naudingą praktinį turinį.
Šis leitmotyvas dominavo birželio 13 d. Lietuvos antstolių rūmuose vykusiame naujojo leidinio pristatyme, kuriame dalyvavo autoriai, antstoliai, teisėjai, advokatai, Seimo, Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
Anksčiau buvusi visapusiška teismų kontrolė yra įgavusi siauresnes ribas, nes didelę dalį sprendimų antstoliai dabar priima savarankiškai, be teismo sankcijos. Jos žodžiais, komentare apžvelgiami Civilinio proceso kodekso 197 straipsniai ir tokiu būdu suformuotos gairės didžiausios savo apimtimi, šeštosios, Civilinio proceso kodekso dalies taikymui.
Pasak leidinio idėjos autoriaus, prof. dr. Viginto Višinskio, šio komentaro atsiradimas mums visiems padės jaustis teisiškai saugesniais. Juk be veiksmingo sprendimų vykdymo proceso ir teismo procesas negalėtų apginti pažeistų asmens teisių. Padėdamas efektyviau taikyti teisės normas, naujasis komentaras tuo pačiu padės gerinti ir sprendimų vykdymo veiksmingumą. Galiausiai, bet kuris žmogus dabar galės pasiskaityti komentarą ir žinoti, ko tikėtis vienu ar kitu atveju.
Leidinys išskirtinis tuo, kad jį rengė ne vien teisės mokslininkai, tai partnerystės prof. dr. E. Tamošiūnienė, prof. dr. V. Višinskis, dr. Remigijus Jokubauskas bei M. Kirkutis, bet ir sprendimų vykdymo praktikai: antstoliai I. Karalienė, S. Kastanauskienė, V. Milevičius, L. Lukšys, S. Vaicekauskienė bei Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras - 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso - pagrindinio Lietuvos privatinės teisės šaltinio - komentaras. Tikslas - pateikti mokslinę teorinę kiekvieno Civilinio kodekso straipsnio analizę, jame vartojamų teisės terminų ar tam tikrų žodžių tikrosios prasmės ir reikšmės aiškinimą, atskleisti konkrečių Kodekso straipsnių ar jo struktūrinių dalių tarpusavio santykį. Komentaras taip pat parengtas siekiant išvengti įgyvendinant civilinės teisės normas galinčių atsirasti neaiškumų, dviprasmybių, neteisingo Kodekso nuostatų interpretavimo. Civilinio kodekso komentaras yra Lietuvos teisės doktrinos dalis ir vienas iš Lietuvos civilinės teisės šaltinių.
Šioje knygoje taip pat reglamentuotas juridinio asmens steigimas, teisnumas, apibrėžti juridinio asmens organai, juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas, priverstinis akcijų pardavimas bei juridinio asmens veiklos tyrimas ir kiti aktualūs klausimai.
Civilinio kodekso antrosios knygos komentarus parašė Aukščiausiojo Teismo teisėjas profesorius Valentinas Mikelėnas, advokatai Gintautas Bartkus ir Šarūnas Keserauskas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytojas Vytautas Mizaras.
Iki šiol buvo išleistas tik pirmosios Civilinio kodekso knygos komentaras, todėl Teisingumo ministerija ir kiti teisininkai priversti nuolat aiškinti naujojo kodekso normas bei nuostatas. Komentarai šią problemą išsprendžia, pateikdami aktualius komentarus apie konkrečiuose kodekso straipsniuose numatytas normas
Teisingumo ministras Vytautas Markevičius spaudos konferencijoje sakė, kad šis komentaras bus naudingas formuojant teisinę praktiką. Jis neatmetė galimybės, kad išeis ir komentaro redakcija, jis bus tobulinamas.
Naująjį Lietuvos Civilinį kodeksą užsienio ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių Europoje, ypač vaiko teisių apsaugos srityje, nors kodekso rengėjai susilaukė nemažai Lietuvos visuomenės ir valstybės institucijų kritikos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ne kodekso nuostatos netobulos, o kiti teisės aktai.
Iki tol Lietuvoje, nors ir labai pakeistas, galiojo sovietinis 1964 metais priimtas Civilinis kodeksas. Tačiau, pasak teisininkų, jo normos jau nebeatitiko didelių socialinių, ekonominių ir kitokių pokyčių visuomenėje.
Šis kodeksas liberalizavo sandorių formas - dabar sutartis galima sudaryti ir žodžiu, ir elektroniniu būdu. Atsirado ir nemažai naujų sutarčių, kaip faktoringas, renta, lizingas, distribucija, franšizė - tai, kas būdinga šiuolaikinei komercinei teisei.
Pirmoji Civilinio kodekso knyga skirta bendrosioms nuostatoms, antroji knyga ("Asmenys") reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teisinį statusą, atstovavimo pagrindus, trečioji knyga ("Šeimos teisė") skirta šeimos teisinių santykių reglamentavimui, ketvirtoji knyga ("Daiktinė teisė") reglamentuoja atskiras daiktines teises, jų įgyvendinimą ir gynimą, penktoji knyga ("Paveldėjimo teisė") reguliuoja paveldėjimo teisinius santykius, šeštoji knyga ("Prievolių teisė") skirta bendrajai prievolinės teisės daliai ir atskirų sutarčių rūšių teisiniam reguliavimui.
Dabartinis Civilinis kodeksas suderintas su Europos Sąjungos teise bei tarptautinės teisės aktais. Civilinį kodeksą teigiamai vertina užsienio ekspertai, tad 2004 metais stojant į šią sąjungą neturėtų kilti problemų staiga adaptuoti mūsų teisinę sistemą.
The article focuses on current developments in substantive company law by exploring an innovative concept of the virtual corporate seat which could be introduced as an alternative to the physical corporate seat, in its traditional understating, through the Lithuanian legislative initiative. Following the analysis on how the proposed concept of the virtual corporate seat is aligned with the concept of the real seat of a domestic company under substantive company law, the article argues that the proposed virtual seat of a company incorporated under national law has to be approached under the formalistic understanding of the corporate seat instead. It concludes that the concept of the virtual corporate seat should be essentially based on the concept of the registered office. The article supports the progressive idea on the virtual corporate seat and addresses the major drawbacks of the proposed legislative initiative on virtual corporate seat to improve it.
Mikelėnas, V., Bartkus, G., Mizaras V., Keserauskas, Š. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras [Commentary on the Civil Code of the Republic of Lithuania]. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.
Resolution of the Government of the Republic of Lithuania No. 914 concerning approval of Regulations on provision of electronic delivery services by means of the National information system for electronic delivery using the post network of 2015 (TAR, 2015, No. 13240, with further amendments and supplements).
Conclusion of the Economic Committee of the Lithuanian Parliament No. 108-P-48 of 5 December 2018 regarding the draft law amending Article 2.49 of the Civil Code of the Republic of Lithuania No. XIIIP-2833. Available: -seimas.lrs.lt/ [last viewed 14.05.2021].
Conclusion of the Legal Department at the office of the Lithuanian Parliament regarding the Draft law amending Article 2.49 of the Civil Code of the Republic of Lithuania No. XIIIP-2833 of 9 November 2018. Available: -seimas.lrs.lt/ [last viewed 14.05.2021].
a3c65b3c4b