Viešojo transporto poreikis Antakalnyje
Eduardas Kriščiūnas
Kiti grupės nariai Antakalnį mato tik žemėlapyje, todėl teigia, kad nuo Grybo iki Antakalnio gatvės visai netoli, galima paėjėti. Deja, bet žemėlapyje nesimato tvorų, todėl jie nesupranta, kad tiesiai praeiti neįmanoma :(
Prašymas buvo toks:
Prašau įtraukti Smėlio gatvės gyventojo prašymą paleisti naują arba pakoreguoti esamą maršrutą, kad važiuotų Šilo gatve. Dabar Šilo gatvės gyventojams iki artimiausios VT stotelės tenka eiti 1,1 km, kas neatitinka STR reikalavimų.Šilo gatvė nėra vienintelė, kuria gali važiuoti VT. Pravažiuojamos yra tiek Grybo, tiek Rudens, Mildos ir pan. gatvės. Matau, kad ir Sruogos gatvės gyventojai nelabai turi kuo džiaugtis, nors potencialių VT klientų tankis ten nemažas ;)
Ką manote jūs?
Čia papildoma informacija dėl Antakalnio NEpadengimo VT. Žydra punktyrinė linija žymi 500 metrų ribą nuo VT trasų. STR'as reikalauja, kad gyvenamose teritorijose VT būtų ne toliau nei 500m. Rudos spalvos sodrumas rodo gyventojų tankį.
Tomas Vileikis
__________ Information from ESET NOD32 Antivirus, version of virus signature database 9302 (20140117) __________
The message was checked by ESET NOD32 Antivirus.
http://www.eset.com
--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google“ grupę Antakalniečių bendruomenė.
Jei norite atšaukti šios grupės prenumeratą ir nustoti gauti iš jos el. laiškus, išsiųskite el. laišką adresu antakalnieti...@googlegroups.com.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę šiuo adresu: https://groups.google.com/groups/opt_out.
Edita Kavaliauskiene
Gal reiktų įvertinti kokiam skaičiui gyventojų naujas maršrutas palengvintų susisiekimo su miesto centru sąlygas ir tik tuomet jį siūlyti?
Pirmiausia reikia grazinti 3 troleibusa, Antakalnio senjorams jis labai reikalingas, nes dabar nukirpo gabala marsruto be jokios logikos
Sent from my Windows Phone
From: Gediminas Vaisvila
Sent: 2014.01.17 13:49
To: taryba
Subject: Re: Viešojo transporto poreikis Antakalnyje
Sveiki,
Reiktų suorganizuoti kokią mini apklausą per seniūnaičius ir bendrijų pirmininkus prisiminant Sluškų g-vės uždarymo ir atidarymo atvejį. Tam reikia pasiūlyti kažkokią VT pagerinimo koncepciją.
Gyvenu pats aukštutiniame Antakalnyje Volungės, Bistryčios, Oginskio g-vėse.
Vyresniem žmonėm be abejo sunku įlipti.
Nelabai įsivaizduoju kaip VT ten vežtu ir kaip pravažiuotų.
Žolyno g-ve važiuoja 115 autobusiukas per sodus - Rokantiškes - N.Vilnia.
Dažnai nereguliariai ir nesutalpina laukiančių.
Ant jo visi Sapieginės - Rokantiškių sodai laikosi.
Gal šią problemą pirma reiktų spresti, nes nuo jų apie 3km iki Antakalnio VT.
Pagarbiai / Best regards Gediminas Vaišvila gvai...@gmail.com Ph.: +370 698 22507 Fax: +370 527 84556 skype: vaisvila
2014.01.17 12:39, Eduardas Kriščiūnas rašė:
Juokinga situacija. Esu viešojo transporto organizavimo darbo grupės narys savivaldybėje ir kaip tik todėl negaliu prastumti, kad VT Antakalnyje reikalingas ne tik ten, kur važiuoja jau dabar. Jie sako, kad niekas neprašo, to tik man vienam reikia. Gali būti, kad neprašo, nes jau 40 metų visi įprato, kad VT čia nėra ir tai priima kaip aksiomą.Kiti grupės nariai Antakalnį mato tik žemėlapyje, todėl teigia, kad nuo Grybo iki Antakalnio gatvės visai netoli, galima paėjėti. Deja, bet žemėlapyje nesimato tvorų, todėl jie nesupranta, kad tiesiai praeiti neįmanoma :(
Prašymas buvo toks:
Prašau įtraukti Smėlio gatvės gyventojo prašymą paleisti naują arba pakoreguoti esamą maršrutą, kad važiuotų Šilo gatve. Dabar Šilo gatvės gyventojams iki artimiausios VT stotelės tenka eiti 1,1 km, kas neatitinka STR reikalavimų.Šilo gatvė nėra vienintelė, kuria gali važiuoti VT. Pravažiuojamos yra tiek Grybo, tiek Rudens, Mildos ir pan. gatvės. Matau, kad ir Sruogos gatvės gyventojai nelabai turi kuo džiaugtis, nors potencialių VT klientų tankis ten nemažas ;)
Ką manote jūs?
Čia papildoma informacija dėl Antakalnio NEpadengimo VT. Žydra punktyrinė linija žymi 500 metrų ribą nuo VT trasų. STR'as reikalauja, kad gyvenamose teritorijose VT būtų ne toliau nei 500m. Rudos spalvos sodrumas rodo gyventojų tankį.
--
Gintautas Babravičius
Idealistai ….
Pagarbiai,
Gintautas Babravičius, „Klajūnų klubo“ prezidentas
www.pastokelias.lt || www.petersburg-warsaw.eu || www.babravicius.lt
+370 657 81759 || +370 698 26759
Eduardas Kriščiūnas
Primenu, kad kaļæ½kada buvo planuotas troleibusļæ½ marļæ½rutas iki Nemenļæ½inļæ½s 11 km. Net kelias nutiestas dviem kryptim atskirai. Gal reiktļæ½ tokļæ½ troleibusļæ½ marļæ½rutļæ½ apsvarstyti.
O kam svarstyti tai, kas jau dabar yra? Koks skirtumas kuo vaļæ½iuoti – troleibusu ar autobusu.
Gal reiktļæ½ ļæ½vertinti kokiam skaiļæ½iui gyventojļæ½ naujas marļæ½rutas palengvintļæ½ susisiekimo su miesto centru sļæ½lygas ir tik tuomet jļæ½ siļæ½lyti?
Tai vertink. Prisegu didesnļæ½s miesto dalies gyventojļæ½ tankio ļæ½emļæ½lapļæ½. Lauksime pasiļæ½lymļæ½.
Iļæ½trauka iļæ½ STR:
4.4. Minimaliai bļæ½tinojo tinklo tankis turi bļæ½ti toks, kad maksimalus ļæ½jimo pļæ½sļæ½iomis iki vieļæ½ojo susisiekimo linijļæ½ atstumas bļæ½tļæ½ ne didesnis kaip:
– 500 m – gyvenamosiose teritorijose, uļæ½statytose daugiabuļæ½iais gyvenamaisiais pastatais;ļæ½vertinus reljefo nuolydļæ½, kiekvienam 10 m aukļæ½ļæ½iļæ½ skirtumui maksimalaus ļæ½jimo pļæ½sļæ½iomis atstumai maļæ½inami 100 m.
– 600 m – gyvenamosiose teritorijose, uļæ½statytose vienbuļæ½iais ir dvibuļæ½iais gyvenamaisiais pastatais;
– 800 m – miestļæ½, miesteliļæ½, kaimļæ½ uļæ½statytose teritorijose, sporto, rekreacinļæ½se zonose.
ļæ½viesesnis ļæ½ydras punktyras yra 800 metrļæ½ atstumas nuo VT trasļæ½.
Edita Kavaliauskiene
2014.01.17 22:56, Edita Kavaliauskiene rašė:
O kam svarstyti tai, kas jau dabar yra? Koks skirtumas kuo važiuoti – troleibusu ar autobusu.Primenu, kad kažkada buvo planuotas troleibusų maršrutas iki Nemenčinės 11 km. Net kelias nutiestas dviem kryptim atskirai. Gal reiktų tokį troleibusų maršrutą apsvarstyti.
Gal reiktų įvertinti kokiam skaičiui gyventojų naujas maršrutas palengvintų susisiekimo su miesto centru sąlygas ir tik tuomet jį siūlyti?
Tai vertink. Prisegu didesnės miesto dalies gyventojų tankio žemėlapį. Lauksime pasiūlymų.
Ištrauka iš STR:
4.4. Minimaliai būtinojo tinklo tankis turi būti toks, kad maksimalus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas būtų ne didesnis kaip:
– 500 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais;Įvertinus reljefo nuolydį, kiekvienam 10 m aukščių skirtumui maksimalaus ėjimo pėsčiomis atstumai mažinami 100 m.
– 600 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais;
– 800 m – miestų, miestelių, kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.
Šviesesnis žydras punktyras yra 800 metrų atstumas nuo VT trasų.
Tomas Bakucionis
2014.01.17 22:56, Edita Kavaliauskiene rašė:
O kam svarstyti tai, kas jau dabar yra? Koks skirtumas kuo važiuoti – troleibusu ar autobusu.Primenu, kad kažkada buvo planuotas troleibusų maršrutas iki Nemenčinės 11 km. Net kelias nutiestas dviem kryptim atskirai. Gal reiktų tokį troleibusų maršrutą apsvarstyti.
Gal reiktų įvertinti kokiam skaičiui gyventojų naujas maršrutas palengvintų susisiekimo su miesto centru sąlygas ir tik tuomet jį siūlyti?
Tai vertink. Prisegu didesnės miesto dalies gyventojų tankio žemėlapį. Lauksime pasiūlymų.
Ištrauka iš STR:
4.4. Minimaliai būtinojo tinklo tankis turi būti toks, kad maksimalus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas būtų ne didesnis kaip:
– 500 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais;Įvertinus reljefo nuolydį, kiekvienam 10 m aukščių skirtumui maksimalaus ėjimo pėsčiomis atstumai mažinami 100 m.
– 600 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais;
– 800 m – miestų, miestelių, kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.
Šviesesnis žydras punktyras yra 800 metrų atstumas nuo VT trasų.
--
su geriausiais linkėjimais
Tomas
Eduardas Kriščiūnas
Net gyventojų tankio schemų negalima braižyti, geriau atsižvelgti į kiekvienos bobutės asmeninius pageidavimus ir pagal tai sudaryti VT maršrutus?
Tomai, negi norėjai, kad įpeistinčiau visą STR'ą, o ne tik keleiviui aktualią dalį? Kriterijai ten pakankamai gerai aprašyti, tereikia perskaityti prieš reiškiant nuomonę ir dalinant patarimus.
Kritika turi būti konstruktyvi! Tam ji turi būti bent jau į temą.
Birutė Galinienė
Tomas Bakucionis
Gintautas Babravičius
Sveiki,
Tomai ir kolegos, aš pensijoje (politinėje), tad jokių interesų neturiu, nebekibkit…..
Neteisus taip interpretuodamas tą mano “idealistai” – ne mano ar jūsų idealų nebuvimas, o kiek naivus veikimas tą repliką paskatino.
Yra Sistema ir barža kryptį keičia ne dėl kieno nors kalbų, o konkrečių ir tikslių veiksmų – vairo pasukimo.
Nuo to, kad kažkas blaškosi po denį ir šaukia, kad ne ten plaukiam, barža krypties nekeičia……
Pagarbiai,
Gintautas Babravičius, „Klajūnų klubo“ prezidentas
www.pastokelias.lt || www.petersburg-warsaw.eu || www.babravicius.lt
+370 657 81759 || +370 698 26759
From: antaka...@googlegroups.com [mailto:antaka...@googlegroups.com] On Behalf Of Tomas Bakucionis
Sent: 2014 m. sausio 19 d. 22:17
To: Eduardas Kriščiūnas
Cc: antaka...@googlegroups.com; taryba
Subject: Re: Viešojo transporto poreikis Antakalnyje
Esmė ta, kad jokie STR-ai nepakeis visiškai teisėto žmogaus noro saugiai, patogiai ir maximum sausai pasiekti pageidaujamą tašką "B". 500, 600 ar 800 metrų yra pakankamai ilgi atstumai, jeigu žmogus skuba į darbą ar grįžtą vėliau iš darbo, jei blogas oras (kas pas mus mus dažnai būna) ar jei žmogus garbaus amžiau ir nueiti gali tik 200 metrų, o pasikeisti būstą į artimesnę vietą neturi iš ko. Tokios schemos kaip šita yra visiškai beprasmės, nes turi į jas žiūrėti ir spėlioti, kur, kokia gatvė ir rajonas. Tokios schemos - panašiai kaip viešojo transporto reforma, kai reformos autorių (berods pavarde "Lubys", bet ne TAS) vežiojo tarnybiniu automobiliu į darbą. Nesakau, kad tokias schemas taip pat braižo tie, kuriuos tarnybiniais automobiliais vežioja. Bet Edai, kol jūsų komisijos moksliukai braižys tokias schemas ir pagal jas dėlios viešąjį transportą, niekaip nepriversite žmonių persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, nebent Seimelis skubiai pakeltų kuro akcizus kokiais 500 procentų. Apskritai manau, kad viešojo transporto poreikis turi būti vertinamas ne tik metrais matuojamais atstumais, tačiau ir socialine gyventojų struktūra, kriminogenine situacija, klimato faktoriumi, bendra gatvių tinklo struktūrine analize ir remiantis kitais faktoriais. O dabar - pabraižė, kompiuteriu pamodeliavo ir sustatė šviesoforus arba pribraižė idiotiškų "A" juostų po 200 metrų, numarindami Olandų gatvę, Švitrigailos, Ozo gatvę ir kitas magistrales. Net nekalbu apie tuos "G" autobusus, kurie man šiurpą kelia, kai jie žmones veža kaip malkas, lėkdami duobėtomis Vilniaus gatvėmis. "G" autobusai ar troleibusai pasiteisins tada, kai bus pilnai suformuotas (ten, kur įmanoma) vientisas "A" juostų tinklas, o ne p 200-300 metrų gabaliukais ir kai gatvių danga bus normalios kokybės. Jei Vilniaus savivaldybėje ir toliau prioritetai bus brangūs naujos infrastruktūros projektai ir bus tik galvojama kaip nugvelbti pinigą iš miestiečio idant uždirbtų kuri nors Savivaldybės įmonė (kurios visos yra partinės šėryklos), Vilniaus laukia Detroito likimas. Galiu tik pakartoti, už planuojamą tramvajaus statybos biudžetą daugumą Vilniaus gatvių galima tiesiog išlaižyti pagal vokiškos kokybės standartus, sutvarkyti sankryžas, apvažiavimo kelius ir dar viešojo transporto parką (troleibusus ifr autobusus iš esmės atnaujinti).
--
Eduardas Kriščiūnas
Viskas. Tramvajai ir Vasiukų statybos čia neaptarinėjami, tam yra „politikų tribūna“ klikų ir pinigų už reklamą laukiančiuose portaluose.
O STR'e parašyta tai, kas yra bendra statistiškai reikšmingai imčiai ir ką galima objektyviai vertinti. STR'as oro sąlygų neaptarinėja, nes jis rašytas būtent Lietuvai ir į tai jau atsižvelgta. Ispanijoje STR kitokie.
Jei neatseki gatvių pridėtame žemėlapyje – taip ir rašyk, bet ne kaltink aplinkinius. Aš magistralines gatves nesunkiai atskiriu, o ko trūksta pasižiūriu kituose žemėlapiuose.
Štai, pasiskaityk STR skyrių, kuris taikomas išimtinai VT. Kituose skyriuose VT irgi minimas, tačiau ne taip tiesiogiai. Šis STR'as yra pagrindinis susisiekimo sistemų planavimo dokumentas ir turi būti skaitomas bei taikomas visumoje. Norint, kad susisiekimo SISTEMA veiktų, nepakanka pavienių nuostatų išrankiojimo.
Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999
Miestų,
miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos
[...]
V SKYRIUS. VIEŠOJO KELEIVIŲ SUSISIEKIMO PLANAVIMAS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Šis skyrius nustato viešojo keleivių susisiekimo (VKS) autobusais ir troleibusais planavimo minimalius privalomuosius reikalavimus.
1.2. Keleivių specialaus susisiekimo planavimo elementai šiame reglamente minimi tiek, kiek jie yra susiję su viešojo keleivių susisiekimo planavimu.
1.3. Šio reglamento minimalūs privalomieji reikalavimai nepanaikina savivaldybių prievolės ir vežėjų (privačių ar kitokių įmonių) teisės teikti geresnes susisiekimo paslaugas ar miestuose, miesteliuose ir kaimuose organizuoti viešąjį susisiekimą, jeigu jis ir nebūtinas pagal šio skyriaus 2 p. reikalavimus.
1.4. Viešasis keleivių susisiekimas planuojamas įvertinus vienodas savivaldybių ir privačių ar kitokio tipo vežėjų įmonių teises aptarnauti vidaus ir išorės maršrutus.
2. VIDAUS SUSISIEKIMO MARŠRUTŲ REIKMĖ
2.1. Miesto, miestelio ir kaimo vidaus viešojo susisiekimo tinklas planuojamas tik tada, jei:
2.1.1. išorės susisiekimo maršrutai (priemiestiniai, tarpmiestiniai ar pratęsti gretimo miesto vidaus maršrutai) netenkina šio skyriaus 3p. reikalavimų;
2.1.2. susisiekimo pėsčiomis su miesto, miestelio, kaimo centru, darbo vietomis 30 min. izochrona neaprėpia teritorijos, kurioje gyvena ir yra (arba planuojama) 80 procentų darbo ar gyventojų aptarnavimo vietų.
Rekomendacija: izochrona braižoma susisiekimo pėsčiomis greitį skaičiuojant v = 70 m/min.
3. VIEŠOJO KELEIVIŲ SUSISIEKIMO (VKS) PLANAVIMO PAGRINDINIAI TIKSLAI
IR REIKALAVIMAI
3.1. Planavimo tikslai:
- viešasis susisiekimas turi tenkinti gyventojų susisiekimo poreikį miesto teritorijoje ne blogiau, nei tai nustatyta šiame reglamente;
- nustatyti prioritetines viešojo susisiekimo sąlygas.
3.2. Planuojant viešąjį susisiekimą, būtina užtikrinti tokius minimalius reikalavimus:
3.2.1. norminių dokumentų reikalavimus atitinkančias susisiekimo sąlygas:
- gyventojų kelionės į darbą skaičiuojamoji trukmė 80 procentų kelionių (arba gyventojų) kaimuose, mažuose ir vidutiniuose miestuose neturi viršyti 30min., dideliuose - 40 min. ir didžiausiuose - 50 min. (kelionės trukmė skaičiuojama įvertinus visas kelionės dalis: atėjimą iki ir nuo stotelės, persėdimą, laukimą ir važiavimą);
- minimaliai būtino VKS tinklo norminio aptarnavimo teritorija (3.5p.) turi būti ne mažesnė negu 80 procentų miesto, miestelio ir kaimo užstatytos teritorijos;
3.2.2. norminį aptarnavimo patikimumą:
- minimali VKS maršrutų darbo trukmė kaimuose, mažuose ir vidutiniuose miestuose -14 val./parą, dideliuose ir didžiausiuose-18 val./parą;
- maksimalus leistinas VKS transporto priemonių eismo intervalas kaimų, mažų ir vidutinių miestų VKS tinklo linijomis - 1val., dideliuose ir didžiausiuose miestuose - 0,5 val., įvertinus visų maršrutų transporto priemonių eismą kiekvienoje stotelėje;
3.2.3. normines važiavimo sąlygas:
- VKS transporto priemonėse piko valandomis turi būti ne daugiau kaip 5 keleiviai viename kvadratiniame salono laisvo grindų ploto metre 70 proc. kiekvieno maršruto tarpstočių.
Rekomendacija: siekti, kad piko valandomis būtų kuo mažesnis tarpstočių skaičius, kuriose keleivių skaičius būtų mažesnis negu 2 keleiviai viename kvadratiniame salono laisvo grindų ploto metre;
3.2.4. susisiekimo sąlygų pasirinkimo galimybes dideliuose ir didžiausiuose miestuose:
-turi būti trys pagrindiniai maršrutų tipai: paprastieji, greitieji ir ekspresas;
-susisiekimo greitis greitaisiais ir ekspreso maršrutais turi būti 5 ir 10 km/val. didesnis negu paprastaisiais.
Rekomendacija: dalį eksploatuojamų VKS transporto priemonių turi sudaryti nedideli (iki 30 keleivių talpos) autobusai.
3.3. Minimalūs 3.2 p. nurodyti reikalavimai netaikomi kaimuose ir miestuose, kuriuos aptarnauja priemiesčio, tarpmiestinio ar pratęsto gretimo miesto vidaus maršrutai.
4. VKS TINKLO PLANAVIMAS
4.1. Keleivių susisiekimo tinklą sudaro:
4.1.1. minimaliai būtinasis, papildomasis, specialusis.
4.2. Minimaliai būtinas tinklas:
4.2.1. turi tenkinti šio skyriaus 3.2 p. nurodytus reikalavimus;
4.2.2. turi būti eksploatuojamas dėl nuolatinio poreikio.
4.3. Papildomasis tinklas planuojamas ir eksploatuojamas, jeigu:
- yra sezoninė ar kitokia periodiška paklausa;
- minimaliai būtinojo tinklo gatvėse suplanuotas VKS piko valandomis netenkina kai kurių 3.2 p. reikalavimų;
- savivaldybės ar privačios vežėjų įmonės suinteresuotos pagerinti VKS galimybes.
4.3. Specialusis tinklas, skirtas VKS transporto priemonių eismui:
- įmonių autobusų (mikroautobusų), reguliariai vežiojančių darbuotojus į darbą ir namo;
- mokyklų autobusų (mikroautobusų), reguliariai vežiojančių mokinius į mokyklą ir namo;
- įmonių autobusų (mikroautobusų), reguliariai vežiojančių lankytojus į stambius traukos objektus (paslaugos, pramogos ir pan.).
4.4. Minimaliai būtinojo tinklo tankis turi būti toks, kad maksimalus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas būtų ne didesnis kaip:
– 500 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais;
– 600 m – gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais;
– 800 m – miestų, miestelių, kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.
Įvertinus reljefo nuolydį, kiekvienam 10 m aukščių skirtumui maksimalaus ėjimo pėsčiomis atstumai mažinami 100 m.
4.5. Papildomo ir specialiojo tinklo tankis nereglamentuojamas.
4.6. Minimaliai būtinojo, papildomojo ir specialiojo tinklo linijos gali sutapti ne daugiau kaip 10-20 procentų minimaliai būtinojo tinklo ilgio.
4.7. Minimaliai būtinojo tinklo linijos planuojamos iš esmės tik C ir iš dalies B kategorijų gatvėse.
Išimtys:
-A kategorijos gatvėse VKT linijos gali būti planuojamos tik ekspreso maršruto (be stotelių) autobusams;
-D kategorijų gatvėse - tik maršrutams, kuriais važinėja autobusai ir mikroautobusai, jeigu važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 6 metrai.
4.8. Papildomojo ir specialiojo tinklo linijos gali būti planuojamos A,B,C ir D kategorijų gatvėse.
Rekomendacija: mokyklų autobusų linijos planuotinos C ir D kategorijų gatvėse.
4.9. Viešojo ir specialiojo transporto priemonių eismo pobūdis gali būti toks:
- bendrame transporto sraute;
- specialiosiose, tik joms skirtose eismo juostose;
- specialiosiose, tik joms skirtose gatvėse ar gatvių atkarpose;
- ramaus eismo ir pėsčiųjų zonose bei gatvėse.
4.10. Suplanuotasis VKS turi ne tik tenkinti 3.2 p. reikalavimus, bet ir sudaryti sąlygas viešojo susisiekimo tinklui plėsti.
4.11. Minimaliai būtinojo tinklo geometrinė konfigūracija turi būti tokia , kad būtų galima suplanuoti pakankamai tiesioginio ryšio maršrutų. Skaičiuojamasis persėdimų iš vieno į kito maršruto transporto priemonę koeficientas turi būti ne didesnis kaip 1,25.
4.12. Rekomenduotinos viešojo transporto rūšys priklausomai nuo miestų kategorijos (dydžio):
|
Gyventojų skaičius |
Miestų kategorijos |
Lengvasis metropoli- |
Greitasistramvaju |
Tramvajus |
Troleibusas |
Autobusas |
Taksi |
Geležinkelis |
|
(tūkst.) |
|
tenas |
s |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5-20 |
Nedideli |
|
|
|
|
+ |
+ |
|
|
20-50 |
Maži |
|
|
|
|
+ |
+ |
|
|
50-100 |
Vidutiniai |
|
|
+ |
+ |
+ |
+ |
|
|
100-250 |
Dideli |
|
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
|
250-500 |
Labai dideli |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
>500 |
Didžiausi |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
5. VKS STOTELIŲ, PERSĖDIMO IR GALINIŲ PUNKTŲ PLANAVIMAS
5.1. Viešojo keleivių susisiekimo stotelių tipai:
5.1.1. paprastosios stotelės (stotelės);
5.1.2. stotelės-persėdimo punktai;
5.1.3. stotelės -galiniai punktai.
5.2. Stotelės yra skirtos tik VKS transporto priemonėms sustojus keleiviams įlipti ir išlipti.
5.3. Stotelės gali būti įrengiamos įvažose arba dešiniojoje eismo juostoje.
5.4. Stotelės įrengimo būdas grindžiamas šiais pagal tvarką išvardytais kriterijais:
- pėsčiųjų ir keleivių sauga;
- viešojo keleivių transporto priemonių eismo prioritetu;
- kitų transporto priemonių eismo sauga.
5.5. Stotelių išdėstymo, esant minimaliam būtinajam tinklui, reikalavimai:
5.5.1. stotelės įrengiamos už sankryžų pagal eismo kryptį;
5.5.2. prieš sankryžas gali būti įrengtos tik tais atvejais, jeigu stotelės vieta iš esmės atitinka svarbaus traukos objekto dislokaciją;
5.5.3. stotelės tarp sankryžų įrengiamos tuo atveju, kai, esant viešajam transporto maršrutui, atstumas tarp gretimų sankryžų yra ne mažesnis kaip 600-800 metrų ir tokia stotelių vieta iš esmės atitinka svarbaus traukos objekto dislokaciją bei užtikrinamas pėsčiųjų saugumas pereinant gatvę;
5.5.4. atstumas tarp stotelių turi būti ne didesnis negu 4.4 p. nurodytų atstumų ir koeficiento k-1,25 sandauga. Šis reikalavimas netaikomas ekspreso ir greitojo susisiekimo maršrutams;
5.5.5. stotelės ribose išilginis gatvės nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4,0 procentai.
5.6. Tuo atveju, kai planuojamasis VKS transporto priemonių eismas yra didesnis negu skaičiuojamasis laidumas (60 transporto priemonių per valandą), įrengiamos dvi atskiros keleivių įlipimo ir išlipimo stotelės.
5.7. Reikalavimai, nurodyti 5.5 p. ir 5.6 p., netaikomi tų maršrutų atveju, kai transporto priemonės sustoja bet kurioje vietoje keleivių pageidavimu (įvairių tipų maršrutiniai taksi).
5.8. Minimaliai būtinojo tinklo stotelėse gali sustoti pagalbinio ir specialaus tinklo maršrutų transporto priemonės. Esant reikalui, tokios stotelės įrengiamos dvigubos.
5.9. Atskiros pagalbinių ir specialiųjų maršrutų stotelės, esant bet kuriam keleivių susisiekimo tinklui, tipas grindžiamas pagal 5.4 p. nurodytus kriterijus.
5.10. Ramaus eismo ir pėsčiųjų zonose bei gatvėse įvažos nerengiamos.
5.11. Persėdimo punktai yra skirti:
5.11.1. VKS transporto priemonėms sustoti, keleiviams įlipti ir išlipti ir yra pritaikyti keleiviams persėsti iš vieno maršruto į kitą, neužtrunkant ilgiau kaip 5 min.;
5.11.2. VKS transporto priemonėms sustoti, stovėti, persėsti iš vieno vidaus maršruto į kitą ir iš vidaus maršruto į priemiestinį ar kitokį maršrutą; kitoms aptarnavimo reikmėms.
5.12. Persėdimo punktai įrengiami:
5.12.1. įvažose arba dešiniojoje eismo juostoje, jeigu šio punkto funkcijos atitinka 5.11.1 p. reikalavimus;
5.12.2. įrengtuose ne gatvės ribose vidaus ir priemiestinių ar kitokių maršrutų galiniuose ir (arba) tarpiniuose punktuose.
5.13. Specialiai įrengtame persėdimo punkte turi būti:
- viešojo transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo vieta;
- pėsčiųjų eismo ir keleivių laukimo vieta, keleivių paviljonas;
- plotas transporto priemonėms manevruoti, įvažiuoti ir išvažiuoti;
- patalpos, skirtos vežėjams, aptarnavimo ir kitoms tarnyboms, higienos reikmėms;
- taksi stotelės.
5.14. Maršrutų pirmojoje ir (ar) galinėje stotelėje planuojami galiniai punktai.
Rekomendacija: didelių ir didžiausiųjų miestų centruose galiniai punktai nerengtini.
5.15. Galinis punktas turi būti įrengtas taip, kaip ir specialiai įrengtas persėdimo punktas (5.13 p.).
5.16. Specialiai įrengtoje persėdimo, taip pat galinėse stotelėse gali būti planuojamos sistemos P+R ( statyk automobilį ir važiuok VKS) lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės:
5.16.1. kai leidžiama laisvai pasirinkti visos kelionės būdą (VKS, lengvuoju automobiliu ar kelis susisiekimo būdus);
5.16.2. kai yra nustatyti lengvųjų automobilių įvažiavimo į tam tikras teritorijas (senamiesčiai, kurortai, kitos saugomos teritorijos) draudimai ir kai leidžiama pasirinkti tik lengvojo automobilio stovėjimo aikštelę.
6. VKS MARŠRUTŲ PLANAVIMAS
6.1. Gali būti planuojami trys pagrindiniai maršrutų tipai:
6.1.1. paprastieji, kai transporto priemonės sustoja visose suplanuotose stotelėse;
6.1.2. greitieji, kurių stotelės yra retesnės negu nurodyta 5.5.4 p. ir kuriais susisiekimo greitis yra ne mažiau kaip 5 km/val. didesnis, palyginti su paprastųjų;
6.1.3. ekspresas, kai sustojama tik galiniuose punktuose ir kuriuo susisiekimo greitis yra ne mažiau kaip 10 km/val. didesnis, palyginti su paprastųjų.
6.2. Gali būti planuojami ir kito tipo maršrutai VKS sąlygoms pagerinti.
6.3. VKS maršruto trasos, transporto priemonių tipas ir rūšis, jų skaičius ir važiavimo intervalas nustatomas atsižvelgus į prognozuojamus keleivių važiavimo poreikius bei reikalavimus, nustatytus šiame reglamente.
2014.01.19 23:00, Tomas Bakucionis rašė:
Tomas Bakucionis
Birute, kai Seime bus priimti tokie įstatymai (Vietos savivaldos, Viešojo administravimo, Savivaldybių rinkimų ir kiti ), kurie sudarys realias teisines prielaidas privalomai paisyti bendruomenių nuomonės, tai tada ir turėsime tikrą valstybę su tikra demokratija, o ne visą šitą balaganą, kur yra geras tonas iš valdžiai nepalankių pilietinių iniciatyvų viešai tyčiotis ir iniciatorius drabstyti purvais. Pasidomėk ta proga, kaip vyksta Smėlio g.31 teisminis procesas ir ką parašė Savivaldybė rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat pridėjo tokių schemų, kur nė velnio nesuprasi!
Pati esi Seimo nario padėjėja, buvai ir praeitoje kadencijoje. Neteko girdėti, kad per 4 metus valdantieji būtų pasiūlę esminių įstatymų pakeitimų šia linkme. Turiu omeny realias permainas, o ne tas nesąmones, kas priimta su NVO įstatymu ir kuriamu Bendruomenių savivaldos pagrindų įstatymu (kuris yra visiškas "briedas" iš esmės, nes nereikalingas). Todėl bendruomenių judėjimo strateginiai tikslai yra tokių pataisų priėmimas visų pirma Vietos savivaldos įstatyme, todėl teisingai pastebėjai, kad jei būsime bendruomenė, o ne būrys (ar būrelis), tai šansų šį tikslą pasiekti turime.
Jūs su Edu supraskit vieną, kad aš visiškai neketinu jums asmeniškai kažkokių priekaištų reikšti, bet neketinu užsimerkti ir klausyti mūsų politikų ir klerkų piarinių plepalų, kaip pas mus gera ir gražu...
Edita Kavaliauskiene
Gavau skuduru, kai pabandžiau atsiliepti į kvietimą padiskutuoti.
Nors esu seniūnaitė tos seniūnaitijos, kurios gyventojams aktualu būtų nešalti, nelaukti kartą per valandą atvyksiančio autobuso, kuri prisiminė ankstesnių valdžių planus apie troleibusų maršrutų ilginimą, bet neturiu teisės net apie tai pasisakyti, nes buvau pavadinta niekus pliauškianti ar idealistė.
Žinau, kad sunku senyvo amžiaus žmonėms kopti į kalną su nešuliais, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip ten įmanoma planuoti visuomeninį transportą. Mano, ne kelių specialisto akimis - gatvės siauros, vingiuotos, nesaugios pėstiesiems. Niekas nepasikeis jei jomis lėks maršrutiniai autobusai.
Jei savivaldybė pagrindines miesto gatves laiko net neapšviestomis, toleruoja apšvietimo įrengimus sodininkų bendrijose, tai tegu sprendžia klausimus bent nesiblaškydama, nusistatydama prioritetus ir nesišvaistydama mokesčių mokėtojų pinigais.
Keliai mieste turi būti saugūs, apšviesti , neduobėti ir tam tikrai turi būti skiriamas dėmesys, o ne taip kaip dabar - nauji, nepamatuoti siūlymai ir apie juos sužinome, kai siūloma mūsų vardu, bet pateikiamas tik neaiškus brėžinys.
Tam sprendimui įgyvendinti reikėtų gyventojų apklausos, siūlymų.
Ir manau, kad siūlymai ir apklausos rezultatai turėtų būti apsvarstyti, o ne taip kaip dabar - kiekvienas siūlantis užgauliojamas ir kvailinamas.
Gintautas Babravičius
Tomai, pirštu į akį, tik ne “ turi būti prileidžiamos prie vairalazdės”, o turi pasiimti tą vairalazdę bendruomenės.
Nes valdžių jokia valdžia geruoju neatiduoda…..
Apie tai Balsiuose penktadienį ir diskutavom, konsultavau, kaip tą valdžią už geros vietos paimt….
Pagarbiai,
Gintautas Babravičius, „Klajūnų klubo“ prezidentas
www.pastokelias.lt || www.petersburg-warsaw.eu || www.babravicius.lt
+370 657 81759 || +370 698 26759
From: antaka...@googlegroups.com [mailto:antaka...@googlegroups.com] On Behalf Of Tomas Bakucionis
Sent: 2014 m. sausio 19 d. 23:27
To: antaka...@googlegroups.com
Subject: Re: Viešojo transporto poreikis Antakalnyje
Gintai, prie Jūsų ir neketinau "kibti", nes neturiu tokios mados. Aš "kabinėjuosi" prie sisteminių dalykų. Tam, kad barža (pavadinimu "Vilnius", ar "LT") plauktų teisinga kryptimi, bendruomenės turi būti prileidžiamos prie vairalazdės. O dabar įstatymai piliečiams ir bendruomenėms kol kas laiko surišę rankas, tai kas jiems belieka? Tik šaukti...
--