Moteris: nenoriu gyvent Lietuvoje
DarkCloud
Neskaitau kitų žmonių atsiliepimų, bet sprogstu kaip turiu ką pasakyti.
Danijoje gyvenu antri metai, mokausi, ketvirtas semestras (liko 5as).
Pirmiausia psichologei - "Be to, Europa pati ateina į Lietuvą
mobiliųjų telefonų ir supermarketų pavidalu." Labai šaunu :) aš
žinokit, dabar per paskaitas nereplikuoju danamas, kad varytų į
Lietuvą biznio daryt. tegul savo kiaules pas save augina ir visą kitą
(dėl teršalų. nes verslą veda į kitas šalis ne tik dėl pigios jėgos -
bet ir dėl užterštumo problemų ir kitokių neigiamų dalykų).
"Pas mus nėra karo, žemės drebėjimų, bado (tiesiogine prasme), AIDS" -
o užtat fabijoniškėse eini ir į snukį duoda tau, nes cigaretės
nedavei. O draugui vos grįžus į šiaulius per savaitę į muštynes
pateko, nes forsai prispito. Čia Danijoj (Roskildėj) aš nueinu į
parduotuvę, apsiperku, susidedu pirkinius į dviračio krepšį, einu į
kitą parduotuvę, nesibaimindasmas, kad kas nors paims mano šokoladą ar
duonos riekę.
Bet faktai faktais, faktai nieko nereiškia. Faktai yra materialūs
dalykai, o pasaulys toks įvairus. Faktai seka paskui kiekvieną žmogų
individualiai, ir negalima kaltinti sunkaus ligonio - LIETUVOS -
sirgus 50 metų kažkokia neaiškia liga - kad ji greitai nesveiksta, ir
vis dar yra be galo daug ligos sindromų.
Faktai faktais :) dar vienas faktas - yra taip, kad aš mokausi vienu
metu dviejose mokymo institucijose, iš kurių kita yra Vilniaus
Universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas.
O gi buvo taip, kad sumaniau atvažiuoti į mokyklą kaip Erasmus
studentas (ir gauti 450 eurų per mėn). Konkursą laimėjau, bet po
dviejų dienų mane pašalino. Priežastis ta, kad aš jau mokausi toje
mokykloje. Na, visų pirma, jei aš mokausi MIF'e 3ią semestrą, tai 4ą
galbūt jau nebesimokysiu. Antra, dvi dienos yra labai greitas laikas
gauti dokumntus, kurie įrodytų mano mokymąsi. trečia - kai paklausiau,
kokiais dokumentais remiatės, kad taip sakot, aš iš viso buvau
ignoruotas, ir negavau jokio atsakymo. ketvirta - aš aišku įsižeidžiau
ir supykau, tad parašiau dar du labai neetiškus laiškus, ir po to
gavau iš lietuvos koordinatoriaus laišką, kad jis "susirūpino" mano
etika ir šiaip elgesiu. penkta - iš Danijos koordinatoriaus išgirdau
tokius žodžius "it's nothing about fareness. It's politics". šešta -
iš mamos sužinojau, kad jai tarpautinių ryšių atstovė dėl erasmus
programos pasakė taip - vienas vaikinas, kas įdomiausia, Lietuvis,
paskambino iš Danijos ir paklausė, ar taip galima daryti, kad mokaisi
mokykloje, ir po to kitą semestrą atvažiuoji į tą pačią mokyklą kaip
erasmus studentas.
Žodžiu, po tokių bajerių teko permastyti, ar man eiti į visokius
Lietuvos rinkimus ar ne, nes politika yra politika. ir kad pinigai yra
blogis :)
tai čia mano žodžiai prie Jurgitos.
dėl Tėvynės - man dabar žodis Lietuva reiškia mano ir mano krašto
kultūra, mano nuostabiausią kalbą, mano draugus ir žmones. Lietuva man
nėra valstybė. Lietuvos respublika yra kaip įrankis išlaikyti kalbai
ir kultūrai. Lietuvos respublika faktiškai yra nė kiek ne daugiau kaip
įstatymų rinkinys. O tuos įstatymus leidžia vienokie ar kitokie dėdės,
kurie manęs visiškai nedomina.
Paskutiniu metu skaitau "Moby Dick" angliškai. Ir labai žaviuosi,
kokia iš tikrųjų anglų kalba yra šauni. Ta anglų, kur aš kalbu, tai
yra kažkoks šūduks, marmalizmas, terlioizmas, kvailystė. Tiesiog
negyvų žodžių rinkinys perduot informaciją. Bet kalba iš tikrųjų turi
ir gyvybės. Kalba ne tik materija. Nesiplėsiu - kaip kas "gyvybę"
supranta, taip ir supraskit. Kalba - ne tik negyvų žodžių kratinys.
Bet vėl leiskimės į faktus :) (kaip aš čia taip nuobodžiai šį
kartą...). Profesorius dėdė Vladas Tamulynas
(http://www.mif.vu.lt/katedros/cs/CV_A/CvA_Tuma.htm) man po egzamino
taip pasakė del logaritmų - kad ir kokią aš ten protingą knygą būčiau
beskaitęs, bet logaritmai turi būti rašomi su pagrindu ir kad
amerikiečių matematika yra .... (atsiprašau, tikrai nepamenu, kokį
konkretų žodį paminėjo, bet tikrai nesukeltų profesoriams iš Oregono,
ar kokio ten universiteto, susižavėjimo).
Stuobry tu, Vladai :) Atsidaryk savo kiautą ir pažiūrėk kas tau
užpakaly tavęs dedasi. Prieky taip pat.
Draugai. Danijoj.
Draugai Lietuviai Danijoj tikrai patys nuostabiausi - galvojau tik
Lietuvos kaimuose tokių yra. O ir šiaip būdamas miestietis tikėjau,
kad tokie tik pasakose gyvena. Deja, jų pilna aplink mane į kairę ir į
dešinę.
Chi chi. Kai pargrįžtu namo, sakau vėlgi savo mylimajai - ach, ir vėl
barbaria. O apuostęs Vilnių sakau - na ir skylė :) Dievaži, tikrai
tai nereiškia blogai, nors Vilnius iš tikrųjų tiesiogine prasme
laaabai smirda dūmais. Dievaži, tai reiškia, kad grįžtu pas savo
seseris ir brolius barbarus, kuriuos labai myliu. Chi chi, sarkazmas,
ir labai kandus, bet aš ir pats toks pat lietuvis, ir visus danus
juokinu, kai jie paklausia, ką lietuviai veikia čia, aš sakau - taigi
va, vakar jau du dviračius išardyt spėjau (prieš tai nuvaręs). (Čia
aliuzija turbūt į tai, kad kai ankščiau būdavo užrašyta "saugoma
valstybės", tai gerbiami TSRS piliečiai staigiai pasirūpindavo, kad
turtas nedulkėtų). Dievaži, aš pats toks pat nevaleika nepraustaburnis
barbaras, mokantis tik peikti savo šalį. Juk aš - Lietuvis :D
O va apie danų patriotizmą tai geriau daug nekalbėsiu, nes (bent jau
teoriškai) visus dorus lietuvius piliečius turėtų suimti gilus pavydas
ir pradėti sąžinė graužti - aš ir pats ką kit taip žibančiai
pakalbėjau apie Lietuvą, o danai visur ir visada didžiuojasi savo
valstybę. Kai būnų danų kursuose ir kalba nukrypsta apie pasakas apie
kitas šalis, mokytoja/s (daug jų buvo ir daug skirtingų) visada su
pasididžiavimu galiausiai pareiškia, kad vat o danai daro taip ir
taip. Arba vat o danai nebeturės tuoj jokių kiaulių fermų, nes visos
yra rytuose, arba kad jų IT firmos darbą organizuoja jau nebe Indijoj,
bet pradeda ir Ukrainoj. Ir daug tokių variantų.
Daug vėliavų.
O kiek vėliavų!!!
Vilniuje turbūt ant vaikų pasaulio pastato stogo yra vėliava - aš taip
didžiuodavaus ja, kai ji plėvesuodavo, o su draugu po mokyklos nuo
kuro aparatūros kėblindavome pėsčiomis namo, ir jau iš tolo ji
sakydavo - čia Lietuva.
Žinoma, nepradėkime lyginti. Lyginti yra kvaila. Turiu omeny
beprasmiška. Tu daryk pagal save, o ne pagal kitus, tuomet tu būsi
toks, koks esi ir būsi toks, koks nori būti.
Visi turi problemų. Mes vienokių, danai kitokių.
Pvz danai yra dideli šiukšlinykai. Kai važiuoju rytais į darbą, krūvos
šiukšlių būna, parkuose taip pat. Jei Danijos mieste dieną nematai
šiukšlių, dar nereiškia, kad danai tvarkingi - jie tiesiog daug ir
laaabai daug pinigų skiria šiukšlių rinkimui.
O kaip Danijoj su mokslais - nežinau kokia man būtų tekusi dalia VU
MIF, bet aš nėėė trupučio nesigailiu, kad pasimokiau MIF'e tik metus,
o po to "buvau komandiruotas" į Danijos proftechkę (kaip aš sakau).
t.y. koledžą. Nesvarbu, kaip pavadinsi, tai nepagadinsi. Mokykloj
lygis ypač žemas, bet man tai netrukdo mokytis gerai ir patenkinti
savo troškulį mokslui.
Danijoj yra gerai, nes jie mokslą vertina kitaip. Čia reikia rašyti
projektus. Projektas yra labiau orientuotas kaip tiriamasiss darbas.
T.y. tu turi problemą ir ją sprendi, tiri, kaip geriau ar kaip blogiau
ją spręsti. Kas įdomiausia - čia teorinės žinios niekam nereikalingos.
MIF'e nusirašyk viską nuo paruoštuko - ir gausi dešimt. Danijoj
projektą rašydamas parašyk viską, kas knygoj yra ir gausi 6
(mažiausias teigiamas pažymis). Danijoj niekam nereikalinga sausa
teorija (na, aišku, aš dar mažai patyręs Daniją, kalbu tik apie savo
mokyklą, tad gaaaal ne visur taip yra).
Lietuvoje viskas paprasta - ar tai mokykla, ar universitetas - per
egzaminą iš tavęs bando ištraukti kuo daugiau dalykų, kurių tu nemoki.
Aha, sako, taip dariukai, nemoki šito šito ano ir penkto, tad dešimt
minus keturi yra tik vargani 6. Nesvarbu, kad aš žinau daug daug
dalykų, kurių tiesiog nebuvo kurso programoj, bet yra labai susiję,
arba žiūri iš kito kampo į tą problemą.
Privalomas minimumas yra, bet nėra privalomo maksimumo.
Danijoj iš tavęs bando traukti (jei pats nekalbi) kuo daugiau dalykų,
kuriuos tu žinai. Aha, paminėjai aną ir aną, tai minimumas
patenkintas. Dabar ką tu papildomo žinai. OHO, netgi ir taip galima
spręsti šią problemą, šaunu, sėsk, maksimumas tau.
Aš čioje Danijos (www.rhs.dk) mokykloje jaučiu didesnę laisvę
studijuoti ir rašyti darbus (projektus).
Na tai tokia ilga mano tirada apie Lietuvą ir Daniją.
Labai myliu savo draugus, savo mylimąją, savo tėčius ir mamas, seseris
ir brolius, ir už viską labiau savo kalbą. Na gerai, gal ne už viską.
Bet labai myliu.
--
да