On Oct 31, 12:40 pm, kwvtijhmoob <
kwv...@aol.com> wrote:
> Mus qhib qhov link nram qab no mloog seb nej xav li cas txog yawg
> Hmoob no.
http://www.kpnp1600.com/sitebuildercontent/sitebuilderfiles/10-31-11....
>
> Consider these:
> 1. Trips to Laos - raws li nws hais, txij xyoo 2000 los txog rau tam
> sim no nws twb mus Nplog teb tshaj 100 zaus lawm. Assuming 120 zaus
> divides by 12 xyoos = 10. Nws mus Nplog teb about 10 zaus tauj 1
> xyoos.
>
> 2. Costs of trips – average cost per airfare - $1500 x 10 trips =
> $15,000 per year. Food and other expenses per trip = $1000 x 10 trips
> = $10,000 per year. Total costs per year = $25,000.00
> Total costs for 12 years - $25,000 x 12 = $300,000.00
>
> 3. Meetings with the LPDR officials in Vientiane – nws hais tias nws
> yeej tau mus nrog Nom nplog sib tham ntau lub rooj sab laj loj nyob
> rau tuam ceeb Viascas ntau lub lawm no laiv.
>
> 4. Praise in LPDR’s laws and doing business there – yawg kuj hais zoo
> txog Nplog kawg li.
>
> Nej xav li cas txog yawg no thiab. Yawg no puas yog qaib dib nyeg los
> yog lau qaib qus.
KwvtijHmoob,
Hais txog tej lus uas Tsav Zeb Yaj hais no tsi muaj qab hau dab tsi ib
nyuag qhov rau kuv li, Tsav zeb khav txiv tias nws heev kawg no uas
yawg tsuas pom saum daim tawv plhaub uas nplog ua xwb, nws twb tsi
paub hauv lub nkaub lub ntsiab uas nplog ua tuaj nruab siab, hnub twg
nplog yuav siv kev iab liam rau ib tus neeg txawj ntse paub qab hau
kev ua neej txawj nrhiav kev lag luam loj, paub nrhiav kev ua noj ua
haus, txhim kho lub neej, muaj vaj tsev zoo nrog nplog liab ces ib
hnub thaum twg ces nplog yuav tsum nrhiav teeb meem ua ib yam li cas
rau tug neeg ntawd tias muaj kev txhaum rau phav lav lawm, tej li hais
no Tsav Zeb twb tsi paub txog luaj txoj plaub hau es nws nim yuav
qhuas nplog npaum, qhov Tsav Zeb paub nplog tus Government txoj kev
coj kev txim kho zoo ces yog Tsav Zeb Yaj paub txog cov hluas nkauj
nplog mos mos thiab cov Nkauj Hmoob mos mos xwb los mos.
Tsav Zeb yeej muaj niam loj khov kho hauv tsev, Xw Vaj yog Tsav Zeb
poj niam nws yog Paj Xeeb Vaj tus ntxhais, Tsav Zeb yog neeg coj qauv
zoo no puas yuav mus tham hluas nkauj rau ub rau no hauv TwinCity no
yam li twb tsi muaj poj niam li, thaum uas USA qhib tus NTR mus rau
nplog lawm ces Tsav Zeb tab mus ua ib tus txiv loj leeb rau tim nplog
tham hluas nkauj yam tus neeg uas twb tsi muaj cuab yig nyob America,
mus tham hluas nkauj tim nplog ua ua tau kiag ib tus me aib naib niam
yau mos mos ces ua rau Tsav Yaj qhuas nplog liab kawg.
Tsav Zeb tsi tas yuav tham txog nplog lub politic hauv haiv neeg nplog
kiag, Ywg yuav paub dab tsi. Ntsuab Pov Yaj thiab Dr. Yang Dao lawv
twb yog cov uas mus nrog nplog liab tus tseem fwv txhim kho nplog liab
daim av yam tsi suav ua nuj nqi ib qhov hlo li no txog thaum kawg twb
uas tsi tau, Ntsuab Pov Yaj lawv mus ua raws li tus NTR ntawm ntag
thaum lawv yuav ua kev txhim kho rau tej qhov chaw uas tsim nyog txhim
kho rau hauv daim av no Nplog liab ho tsi kam, thiaj tau xees xam nyas
ko npe kev pub Dr. Yaj Dao, Ntsuab Pov Lawv txhim kho rau lav 22 uas
dhau pob zeb tsov uas mus nas xus ntawd, nyuam qhuav kos npe tau ib
lub hlis ntau xwb, Nplog liab twb tuaj thim kiag tias thaj ntawd tsi
pub lawv ua vim muaj Chaofa nplog liab dag li no, ces nplog liab taw
tes rau tom Pham Lav Pham koid, Ntsuab Pov lawv thiaj mus tsom xam rau
sab ntawd mas tsi zoo txhim kho dab tsi vim muaj zeg zog coob nyob rau
zaj ntawd lawm, Ntsuab Pov Yaj lawv thiaj muab txoj num kev ntxhim kho
tso tseg lawm. Yog nplog zoo npaum ua cas Ntsuab Pov Yaj lawv ho ua
tsi tau, es ho rov los nyob xob pus cia li peb pab no xwb. Yog nplog
zoo npaum nws hais ces leej twg yuav ua qhov twg los yeej tau. Kuv
ntseeg tias Tsav Zeb yuav tsi paub tshaj qhov Ntsuab Pov Yaj paub.
Tsav Zeb tau hais tias nplog hloov ntau lawm no, qhov hloov yog me me
hauv kev raug zoo rau txawv teb chaws sab xem lis phaj xwb, hauv lawv
tus NAB NYUB NPAIS HAUV PHAV LAV TAU HAIS TIAS PAB XASXOOS PEES CAUB
ntawd yeej tsi tau hloov kiag li.
Tsis tag li ntawd xwb Tsav Zeb tseem tau khav txiv tias txij li thaum
xyoo 2000 los txog rau hnub no mas Tsav Zeb yog tus uas mus rau hauv
nplog teb ntau tshaj 100 tawm zaug lawm, yawg yuav hais li no kom cov
tsi paub txog qhuas qhuas yawg tias yawg mas tshaj lij heev kawg nkaus
thiaj nrog tau tus tseem fwv nplog liab zaum rooj sib tham qhov tseeb
no uas cov qhuas thiab tsi paub mas thiaj qhuas yawg, qhov tseeb ces
yawg yog ib tus yawg loj leeb tsi muaj dej num ua tsuas tos niam loj
noj xwb niam loj mas ua qhev tuag nthi "Xaws Tshuab" hauv tsev mas
xaws xaws ua lub duav tshuav lov thiaj tau nyiaj them taus yawg loj
leeb lub tsev rau yawg mus mus los los. los tseem muaj chaw so.
Ua neeg tsi txhob dag li yawg hais tias yawg mus tim nplog mas tshaj
100 zaug no tsi txaus ntseeg, 100 zaug faib rau 10 xyoo tawm 10 zaug
rau ib lub xyoo twg uas nws mus nplog puas yuav muaj nyiaj npaum li
ntawd mus rau tim nplog tiag yog neeg noj kwg neeg liam thiaj mus tau
ntau li nws hais ntawd, leej twg yog tus them nyiaj rau yawg mus
nplog, txhais tau tias yawg tsi muaj num ua hauv meskas no lawm nws
tsuas ua loj leeb nkaus xwb yog hais raws li nws cov lus, kuv ntseeg
tias niaj hnub no yawg poj niam twb muab tsi mus tus nqi tsev lawm
nes.
Yog nplog zoo npaum ces Tsav Zeb twb tsi ua neeg nqov ntuj tim no tau
36 xyoo no los mas, tus neeg nyob yaj sab tsi tau pom nruab nroog tuaj
pom teb chaws vam meej tim no rov mus khav txiv tim nplog mas yeej
hais tau txawv, coj tau txawv, tsuav pom ntxhais mos xwb ces twb mus
qhau hau nhia nplog quav rau nplog lawm, yawg Tsav hnov qab thaum uas
nws nyob KAB KHEEM LOOM MOOS ua tuab sab mauv hav zoov khiav tuaj rau
Thaib teb lawm.
Nej leej twg puas yuav ntseeg tau tej lus yawg tham ntawd?
TYK