Vakaru fronte pasigirdo vel aimanos ir raudos. Isejo A.Solzenycinas.
89 metu darbo stovyklu veteranas pasidave. Ne man spresti koks jis
zmogus buvo — geras ar blogas. Mano pazistamas Dalius B. skaitytadamas
"Archipelaga Gulaga" pasake, kad autorius yra labai piktas zmogus.
Stebina vienas dalykas. Jeigu jo aprasomose darbo stovyklose salygos
is tiesu buvo tokios baisios kaip jis desto, tai kaip jam pavyko
isgyventi sveikam ir drutam iki tokio garbaus amziaus? Juk jis desimt
kartu turejo mirti dirbdamas tokiose nezmoniskose salygose. Vadinasi
melavo, ne tiesa sake. A.Solzenycinui darbo stovykloje (GULAG'e) 1952
m. ziema buvo net isoperuotas vezio auglys. Ar galima surasti
humaniskesni akta darbo stovyklu istorijoje kitose pasaulio salyse?
Jau buvo mineta anksciau, kad net amerikieciu istorikai pazymi, jog
mirtingumas TSRS kalejimu sistemoje pokario metais nevirsijo 2 %. Bet
daugumai tai ne motais. Jiems tereikejo (kaip ir dabar) tiktai
prielaidos. R.I.P.
http://andriusblo.blogspot.com/2008/08/vakaru-fronte-vel-aimanos.html