Sveiki,
labai daug domėjausi pasyviais namais, o ypač skandinaviškais. Ten labai populiaru statyti pasyvų namą su plokštuminiais pamatais, nes tai vieninteliai pamatai, kurie neturi šalčio tiltų ir labiausiai tinkami pasyviems namams. Teko daug perskaityti info apie plokštuminius pamatus:
Prieš pradedant statyti skaičiavau kiek kainuos pamatai, tai plokštuminiai man gavosi pigiau, be to gavau aukštos šiluminės varžos apšiltintus pamatus ir grindis. Įvertinau ir atlikimo greitį (padaryta per vieną atostogų savaitę ir kelis savaitgalius), bei mažas darbo jėgos sąnaudas. Grunto tyrimus pasidariau "iš akies" kasdamas kūdrą pamačiau, kad sklype vien tik molis, priemolis, iškasus aikštelę gruntas buvo kaip betonas, kad net su kastuvu įkasti neįmanoma. Skaičiavimų stiprumui jokių nedariau, tiksliai nukopijavau vieną iš skandinaviškų pamatų brėžinį, tik pritaikiau pagal savo pastato dydį ir pakoregavau sienos storį t.y. 0,4 m ir dar pridėjau perimetre papildomos armatūros. Visa kita dariau taip kaip pas juos numatyta, pagal jų brėžinius ir rekomendacijas, tiesa dar nepalikau tik 5cm polistirolo "bortelio" tarp išorinio pamato žiedo ir viduryje esančios betono plokštės. Pamatų plotas pas mane apie 10x6,5 m.
Darbų eiga:
1. Pagal GPS pasižymėjau pastato koordinates pagal projektą, po to su mažu ekskavatoriumi nukasiau juodžemį ir išlyginau aikštelę, o su "bobkatu" juodžemį išlyginau sklype, o molį atskyriau atskiroj vietoj ateičiai.
2. Aplink būsimą pamatą 0,6 m atstumu užkasiau drenažinį vamzdį, kad nesikauptų drėgmė po pamatu.
3. Išvedžiojau nuotekų vamzdyną, pravedžiau rezervinį vamzdį vandentiekio įvadui ir elektrai.
4. Visus griovius užkasiau su žvyru ir sutrombavau su vibroplokšte.
5. Atsivežiau sunkvežimį skaldos ir ją išlyginau su "bobkatu" šiek tiek plačiau negu bus būsimi pamatai.
6. Skaldą sutrombavau su vibroplokšte, po lietaus net vanduo nebesusigėrė ir laikėsi paviršiuje.
7. Užvežiau sunkvežimį žvyro išlyginau "rankutėm" vežiodamas karučiu ir vėl viską sutrombavau su vibroplokšte.
8. Kad išgauti tiksliai lygų ir plokščią paviršių kaip "ledas" naudojom lazerinį nivelyrą ir gulsčiuką.
9. Kai viskas jau buvo paruošta užklojau polietileną (radono ir drėgmės barjeras) ir iš polistirolo (Finfoam) XPS 10 cm storio ir apie 0,6 m pločio ir 3 m ilgio suformavau pamato perimetrą (tikslų stačiakampį pagal įstrižaines), visus sujungimus suklijavau su spec putom.
10. Su polistirolo plokštėm EPS100 (0,1x1,2x4 m) užklojau pirmą sluoksnį, pilnai visą plotą, tarpus suklijavau su putom. Gavosi vientisas 10 cm storio polistirolo sluoksnis.
11. Pirkau "storą" polistirolą (gamykloje supjaustė dideliais blokais 1,2 m pločio 0,2 m storio ir 4 m ilgio, "kubo" kaina ta pati). Viską suklijavau su spec putom, taip suformavau antrą 20 cm polistirolo sluoksnį visas plokštumas suklijavau su putom ir gavau bendrą 30 cm storio polistirolo padą.
12. Užklojau polietileno plėvelę (papildomas drėgmės ir radono barjeras), paklojau armatūros tinklą, tinklus tarpusavyje surišom su elektros darbams naudojamais dirželiais.
13. Padarėm polistirolinius "bortus" 0,33 m aukščio ir priklijavom su putom pagal perimetrą, su siūlu išlyginom "bortų" paviršių ir apskardinau su gipso pertvaroms skirtu U profiliu 10 cm pločio, tarpusavyje profilius sujungėm su "blusom" ir priklijavom su putom.
14. Ant armatūros tinklo išvedžiojau "HENCO" belgiškus vamzdžius grindų šildymui, naudojau su storesniu aliuminio sluoksniu t.y. 0,4 mm, kad standesni būtų ir ne taip lengvai pažeidžiami, negu dauguma rinkoje esantys su 0,2 mm storio aliuminio sluoksniu. Betonuotojai ant jų vaikšto ir gali pažeisti arba "suplokštenti".
15. Po armatūros tinklu su grindų šildymo vamzdžiais pakišom atramėles apie 5 cm aukščio, kad armatūros tinklas būtų betono pjūvyje per centrą, o grindų šildymo vamzdžiai apie 5-6 cm nuo grindų paviršiaus.
14. Sukabinom perimetre storesnę armatūrą 5 eilėm išilgai pamato, kad sujungimo vietos prasikeistų min 0,6 m, o kampuose susikryžiuotų
15. Iš betono mazgo užsakiau betoną ir su vietos gyventojų pagalba viską užbetonavau. Polistirolas prie betono taip prilipo kad skardiniais bortais laipiojam tai niekur net neatsilupo.
Turbūt iškils klausimas kiek tai kainavo? Atsakymas: kiekvienas punktas apie 1000 Lt.
Pabaiga
Jorandas
2012 m. vasaris 17 d. 08:58, edgaras baltrimavicius
<balt...@gmail.com> rašė:
sveiki
ziurejau jus pateiktas foto nuotraukas ir nuoroda
labai patiko tokio tipo pamatai
gal galiu paklausti
gal jus domejotes ar tokie pamatai tinka musu klimato zonai (na del salcio, isalo susidarymo ir pan)
ar jie "pigesni" gaunasi nei greztiniai poliniai?
ar jiems projektuoti reikalingi grunto tyrimai?
matau Jusu nuotraukose kad perimetro kampai lyg ir ne gamykliniai... daret patys?
kaip tuos kampus sutvirtinot ir kaip jie "susirisa" kaip jie laikosi su betonu?
kas dare pamatu apskaiciavimus, projektavimus?
kuriame etape isvedziojot kanalizacijos vamzdzius?
ACIU