Egzotiškiausios teorijos evoliucinėje biologijoje I - Nesąmoningo intelekto galimybė ir nežemiška gyvybė
6 views
Skip to first unread message
Andrej Spiridonov
Feb 26, 2012, 5:38:23 PM2/26/12
to G-mokslai
Nežemiško intelekto paieškos programos (SETI) yra paremtos prielaida, kad vykstant biologinei evoliucijai kosmine erdve izoliotose biosferose nepriklausomai su ganėtinai dideliu tikėtinumu gali atsirasti protingos gyvybės formos, sugebančios sukurti pažangias technologijas bei civilizacijas. Šie tyrimai sudaro dalį astrobiologijos priešmokslo objekto (astrobiologija yra priešmokslas, nes neegzistuoja tvirtu nežemiškos gyvybės įrodymų, taigi ir visi tyrimai yra kol kas hipotezių lygio). Nežemiško intelekto paieškos radioteleskopais pagrindiniai šalininkai yra astrofizikai, kurie yra ganėtinai optimistiški gyvybės paplitimo visatoje klausimo atžvilgiu. Evoliuciniai biologai, absoliučioje daugumoje atvejų yra stipriai skeptiški dėl šios galimybės, turint omeny kokią didelę reikšmę turi aplinkybės kiekvieno konkretaus evoliucijos rezultato susidaryme.
Tačiau, ne visi biologai mano, kad proto evoliucija yra tokia jau neįtikėtina. Vienas žinomiausių intelekto atsiradimo didelio tikėtinumo argumentatorių yra Simon'as Conway'us Morris'as (žiūrėkite nuorodas į G-mokslus). Jis argumentuoja, kad biologiniame pasaulyje yra daugybė konvergencijų, kurios atkartoja skirtingais būdais tą pačią sandarą ir dažnai funkciją (kaip pvz. daugkartinis sudėtingų akių atsiradimas skirtingose gyvūnų kladose). Remdamasis šiuo konvergencijos argumentu, žinomas evoliucinis paleobiologas David'as Raup'as iš Čikagos universiteto prieš du dešimtmečius buvo pateikęs "Acta Astronautica" žurnale provokuojančią hipotezę (Raup, 1992), kad intelektas irgi gali atsirasti konvergentiškai, tačiau jo formos nežemiškoje gyvybėje gali stipriai skirtis nuo tų kurios gerai pažįstamos mums ir kad jo veikimo produktus mes galime aptikti pasitelkiant šiuolakines teleskopines technologijas.
Raupo argumentas remiasi tuo, kad gyvojoje gamtoje yra daugybė taip vadinamos organizmų "inžinerijos" pavyzdžių, kai evoliucijos dėka atsiranda adaptacijos, kurios pagal savo struktūrą ir atliekamą funkciją yra analogiškos žmonių kultūrinės veiklos dėka sukurtiems artefaktams (t.y. daiktams). Tačiau, gamtoje matomos struktūros atsirado veikiant autonominiams procesams, neprisidedant proto veiklai. Šiuolaikinėje gamtoje ir praeities organizmuose matomos adaptacijos dažnai yra tokio pat tobulumo kaip ir žmonių kūriniai o kartais net ir pralenkia juos. Svarbiausia, kad dauguma šių adaptacijų yra kur kas senesnės nei pats išradingo proto atsiradimas. Taigi, evoliucija gali pažerti artefaktus, kurie yra panašūs į protingų organizmų veiklą kur kas anksčiau nei atsiranda patys protingi organizmai tos pačios evoliucijos eigoje. Kaip pavyzdį, Raupas pateikia trilobitų akių lęšius, kurie buvo sudaryti analogiškai kaip Dekarto ir Huigenso sukūrti sudėtiniai optiniai lęšiai kurie dėka savo geometrijos, tiesiai perduoda šviesuos pluoštą tiesiai į daviklį, pašalinant aberacijas bei lūžius šviesai pereinant tarp kristalus. Pagal autorių, gyvūnai daro tą ka daromes mes ir dažnai kur kas efektyviau, tiktai visos šios priemonės atsiranda ne kultūrinės evoliucijos ir sąmoningo konstravimo metu bet vykstant aklai Darvininei evoliucijai.
Autorius argumentuoja, kad visiškai įmanomas dalykas, kad gyvūnai gali iševoliucionuoti radiosignalų gaudimo ir generavimo adaptacijas tolimai komunikacijai. Šiuo metu žinoma, kad dalis gyvūnų jaučia magnetinį lauką ir tokiu būdu orientuojasi erdvėje ir bendrauja tarpusavyje siunčiant elektrinius signalus. Tuo tarpu kitose planetose jei atsirastu "gyvūnai" kurie nebūtu protingi, tačiau turėtu radio-bendravimo adaptacijas, mes sugebėtumėme juos aptikti su radioteleskopais. Mes taip pat turime turėti omeny, kad bet kurių adaptacijų atsiradime didelę reikšmę turi ir aplinkybės. Jei kitose planetose "gyvūnai" ar "gyvūnų kolonijos" būtu didesnės nei šioje, visai tikėtinas dalykas, kad jose galėtu įsitvirtinti radio-bendravimo arba pvz. radio-radaro adaptacijos navigacijai erdvėje (o ne pvz. echolokacijos).
Raupas taip pat pateikia kitokį požiūrį į intelektą, teigdamas kad bet kokios sudėtingų problemų sprendimo formos yra tam tikros formos intelektas. Pagal šį apibrėžimą, mūsų turimas intelektas yra sąmoninga jo forma, tuo tarpu problemų sprendimas užtvirtinamas Darvininio evoliucijos proceso, pagal autorių yra "nesąmoninga intelekto forma". Turint omeny, kad sąmoningas intelektas atsirado po labai ilgo laiko tarpo bei nežinia kiek jis egzistuos, SETI programoms yra kur kas didesnė tikimybė surasti "nesąmoningo intelekto" apraiškas, nes jos pasireiškia anksti evoliucijoje ir egzistuoja geologiškai ilgai.
Nuoroda į G-mokslus:
Simon'o Conway'aus Morris'o požiūris į evoliuciją - "Darwin's Compass: Why the Evolution of Humans is Inevitable
Evoliucijos teorijos perspektyvos - "Evolution: The Extended Synthesis" ir "Evolution Since Darwin"
Dreiko lygtis arba kiek musų visatoje yra civilizacijų?
Nuoroda:
Raup David. 1992. Nonconscious intelligence in the Universe. Acta Astronautica, Volume 26, Issues 3–4, p. 257–261 - Straipsnis "Acta Astronautica" žurnale apie galimas alternatyvias protingos gyvybės formas visatoje.
--
AS
Tačiau, ne visi biologai mano, kad proto evoliucija yra tokia jau neįtikėtina. Vienas žinomiausių intelekto atsiradimo didelio tikėtinumo argumentatorių yra Simon'as Conway'us Morris'as (žiūrėkite nuorodas į G-mokslus). Jis argumentuoja, kad biologiniame pasaulyje yra daugybė konvergencijų, kurios atkartoja skirtingais būdais tą pačią sandarą ir dažnai funkciją (kaip pvz. daugkartinis sudėtingų akių atsiradimas skirtingose gyvūnų kladose). Remdamasis šiuo konvergencijos argumentu, žinomas evoliucinis paleobiologas David'as Raup'as iš Čikagos universiteto prieš du dešimtmečius buvo pateikęs "Acta Astronautica" žurnale provokuojančią hipotezę (Raup, 1992), kad intelektas irgi gali atsirasti konvergentiškai, tačiau jo formos nežemiškoje gyvybėje gali stipriai skirtis nuo tų kurios gerai pažįstamos mums ir kad jo veikimo produktus mes galime aptikti pasitelkiant šiuolakines teleskopines technologijas.
Raupo argumentas remiasi tuo, kad gyvojoje gamtoje yra daugybė taip vadinamos organizmų "inžinerijos" pavyzdžių, kai evoliucijos dėka atsiranda adaptacijos, kurios pagal savo struktūrą ir atliekamą funkciją yra analogiškos žmonių kultūrinės veiklos dėka sukurtiems artefaktams (t.y. daiktams). Tačiau, gamtoje matomos struktūros atsirado veikiant autonominiams procesams, neprisidedant proto veiklai. Šiuolaikinėje gamtoje ir praeities organizmuose matomos adaptacijos dažnai yra tokio pat tobulumo kaip ir žmonių kūriniai o kartais net ir pralenkia juos. Svarbiausia, kad dauguma šių adaptacijų yra kur kas senesnės nei pats išradingo proto atsiradimas. Taigi, evoliucija gali pažerti artefaktus, kurie yra panašūs į protingų organizmų veiklą kur kas anksčiau nei atsiranda patys protingi organizmai tos pačios evoliucijos eigoje. Kaip pavyzdį, Raupas pateikia trilobitų akių lęšius, kurie buvo sudaryti analogiškai kaip Dekarto ir Huigenso sukūrti sudėtiniai optiniai lęšiai kurie dėka savo geometrijos, tiesiai perduoda šviesuos pluoštą tiesiai į daviklį, pašalinant aberacijas bei lūžius šviesai pereinant tarp kristalus. Pagal autorių, gyvūnai daro tą ka daromes mes ir dažnai kur kas efektyviau, tiktai visos šios priemonės atsiranda ne kultūrinės evoliucijos ir sąmoningo konstravimo metu bet vykstant aklai Darvininei evoliucijai.
Autorius argumentuoja, kad visiškai įmanomas dalykas, kad gyvūnai gali iševoliucionuoti radiosignalų gaudimo ir generavimo adaptacijas tolimai komunikacijai. Šiuo metu žinoma, kad dalis gyvūnų jaučia magnetinį lauką ir tokiu būdu orientuojasi erdvėje ir bendrauja tarpusavyje siunčiant elektrinius signalus. Tuo tarpu kitose planetose jei atsirastu "gyvūnai" kurie nebūtu protingi, tačiau turėtu radio-bendravimo adaptacijas, mes sugebėtumėme juos aptikti su radioteleskopais. Mes taip pat turime turėti omeny, kad bet kurių adaptacijų atsiradime didelę reikšmę turi ir aplinkybės. Jei kitose planetose "gyvūnai" ar "gyvūnų kolonijos" būtu didesnės nei šioje, visai tikėtinas dalykas, kad jose galėtu įsitvirtinti radio-bendravimo arba pvz. radio-radaro adaptacijos navigacijai erdvėje (o ne pvz. echolokacijos).
Raupas taip pat pateikia kitokį požiūrį į intelektą, teigdamas kad bet kokios sudėtingų problemų sprendimo formos yra tam tikros formos intelektas. Pagal šį apibrėžimą, mūsų turimas intelektas yra sąmoninga jo forma, tuo tarpu problemų sprendimas užtvirtinamas Darvininio evoliucijos proceso, pagal autorių yra "nesąmoninga intelekto forma". Turint omeny, kad sąmoningas intelektas atsirado po labai ilgo laiko tarpo bei nežinia kiek jis egzistuos, SETI programoms yra kur kas didesnė tikimybė surasti "nesąmoningo intelekto" apraiškas, nes jos pasireiškia anksti evoliucijoje ir egzistuoja geologiškai ilgai.
Nuoroda į G-mokslus:
Simon'o Conway'aus Morris'o požiūris į evoliuciją - "Darwin's Compass: Why the Evolution of Humans is Inevitable
Evoliucijos teorijos perspektyvos - "Evolution: The Extended Synthesis" ir "Evolution Since Darwin"
Dreiko lygtis arba kiek musų visatoje yra civilizacijų?
Nuoroda:
Raup David. 1992. Nonconscious intelligence in the Universe. Acta Astronautica, Volume 26, Issues 3–4, p. 257–261 - Straipsnis "Acta Astronautica" žurnale apie galimas alternatyvias protingos gyvybės formas visatoje.
--
AS
Šarūnas Ašmantas
Feb 29, 2012, 8:24:06 AM2/29/12
to g-mo...@googlegroups.com
Na mano manymu kai kuriose vietose galima ginčytis. Lyginamoji anatomija be genetikos, evoliuciniu požiūriu, yra netikslus mokslas. Tai kad skirtingose organizmų grupėse pozymis atsirado skirtingu laiku, visai nereiškia, kad reikiamos, požymio atsiradimui, genų grupės neegzistavo, tai yra joms įsijungti tereikė vienos mutacijos ar dkelių reguliacinių genų mutacijų. Pavyzdys: Pintys turi didžiumą genų koduojančių baltymus, kad atsirastų sinapsė. Akių vystymasi tiek pas mus tiek pas vabzdžius įjungia tas pats genas. Pažvelkime, kad neuronus turi tik gyvūnai. Jeigu pas augalus atsiras nervų sitemos analogas, tai tebus analogas, tačiau nepanašus į mūsų nervų sistemą. Kad dar kažkur, kitoje visatos dalyje yra gyvybė pakartojusi mūsų evoliucijos kelią, tikimybė nykstamai maža. Jeigu iš kažkur pasirodys į mus panašios būtybės, tai arba jos bus ne iš kitos planetos, arba jos atrodys ne taip kaip jas mes matome, arba atrodys taip kaip jas matome, tačiau jų forma bus adaptuota musų percepcijai (sakykime kokia nors postbiologinė civilizacija).
2012/2/27 Andrej Spiridonov <s.an...@gmail.com>
--
AS
--
G-mokslų konferencijos taisyklės:
http://docs.google.com/Doc?id=dgrhjhmq_114c9m79m
SGMD biblioteka:
http://www.sgmd.gf.vu.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=15&Itemid=33
Video paskaitos:
http://video.google.com/videosearch?q=Student%C5%B3+Gamtinink%C5%B3+Mokslin%C4%97+Draugija
Andrej Spiridonov
Feb 29, 2012, 9:17:12 AM2/29/12
to g-mo...@googlegroups.com
Gal taip nepasirodė, bet aš ir pats nesu antropinio principo šalininkas. Ir taipogi nemanau, kad tolimose planetose bent jau su maža bet apčiuopiama tikimybe, egzistuoja biologiškai (ir kultūriškai ?) panašūs į mus padarai.
Tą patį priima ir "nesąmoningo intelekto" teoriją pateikęs David'as Raup'as. Jo argumentas remiasi tuo, kad veikiant biologinei evoliucijai, atsiranda daug inovacijų, kurios panašios į technologines bet skiriasi nuo jų bei jų mastai ir formos gali stipriai skirtis netgi nuo viso to spektro kuris matomas žemės gamtoje. Šioje teorijoje yra labai daug vietos istorinėms aplinkybėms ir atsitiktinumui. Tai, ką mes galime užfiksuoti astronomiškai ir kas būtu panašu į įžvalgomis paremtus civilizacijos artefaktus, iš tikrųjų gali būti nesąmoningai veikiančių organizmų egzistuojančiu neanalogiškomis sąlygomis veiklos rezultatai. Tokia yra šios teorijos esmė, kad protingi humanoidai (t.y. protaujančios būtybės) yra ypač reti, tuo tarpu inovacijos kurios panašios pagal savo sandarą ir efektus į civilizacijos artefaktus bet sukurtos Darvininės evoliucijos gali būti kur kas dažnesnės bei ilgiau trunkančios geologiniais laiko masteliais, taigi ir kur kas tikėtiniau, kad aptinkamos.
--
AS
Kas dėl akių konvergencijos ir genetikos. Užpraeitame dešimtmetyje vystymosi genetikai nustatė, kad akių ontogenezė visose gyvūnų kladose remiasi tais pačiais genų ekspresijos keliais. Tačiau, genetinė protėvių sandara ne apsprendė akių atsiradimą o tiktai jį įgalino. Stuburinių ir galvakojų sudėtingos kamerinės akis nėra bendro protėvio palikimas (nes abiem atvejais ir vienų ir kitų tipų protėviai buvo akli arba su labai paprastomis akimis kirmeliškos sandaros gyvūnai). Jų sudėtingos skis atsirado konvergentiškai, panaudojus panašų gentinį pagrindą. Tačiau įmanomų evoliucijos kelių, kokiu būdu tas genetinis pagrindas galėjo būti panaudotas buvo ir yra be galo daug.
Genetika taip pat nepadaro savaime pačią anatomiją "tikslesne". Tam, kad galima būtu palyginti genetinę sandarą ir iš to daryti išvadas, mes turime žinoti filogenetinius organizmų ryšius, kurie patys nemaža dalimi yra nustatomi anatomijos dėka. Kitas dalykas yra tas, kad jei kažkokių genų ekspresija yra atsakinga už tam tikrų anatominių struktūrų atsiradimą - tai automatiškai nereiškia, kad ir praeityje tos pačios struktūros buvo gaminamos pasitelkiant tuos pačius genų reguliacinius tinklus. Praeityje galėjo įvykti funkciniai perėjimai vystymosi proceso atlikime (pvz. veikiausiai taip atsitiko su paukščių pirštų morfogeneze). Tokiu būdu genų ir anatomijos (ar bendrai fenotipų) homologijos nebūtinai yra tapačios. Taigi, evoliucijos tyrimuose nėra kažkurio "pranašesnio" fenomenologinio lygio ir informacija kaip apie anatomiją taip ir genetiką papildo (bet neatstoja) vieną kitą.
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages