Arabija - stuomeninių augalų gimtinė, kurioje jie "slėpėsi" 20 mln. metų

[Andrej S]

    Stuomeniniai (induočiai) augalai (angl. vascular plants) - šiuo metu dominuojanti ir veikiausiai didžiausią bendrą biologinę gyvąją masę turinti autotrofinių organizmų grupė kontinentuose. Šiai kladai priklauso sporiniai induočiai (paparčiai, rinijūnai ir kt.) bei sėkliniai augalai (plika- ir gaubtasėkliai). Jiems atsiradus, iš esmės pasikeitė kontinentinių ekosistemų sandara, organinės medžiagos gamybos greičiai bei biogeocheminiai ciklai. Paleontologiniame metraštyje (tame tarpe ir Lietuvoje išgręžtuose gręžiniuose) stuomeninių augalų makroliekanos atsiranda silūro periode, kurios yra lydimos triletinių sporų mikroliekanų. Anksčiau buvo manoma kad prieš silūro periodą, visame pasaulyje dominavo samanų organizacijos lygio augalai, kurie veikiausiai atsirado iš charofitinių dumblių. Jų būvimo įrodymas yra - pasaulinis kriptosporų paplitimas, kurios randamos susijungusios į diadas ir tetradas. Jų įvairovė buvo nedidelė ir veikiausiai buvo tik keliolika euribiontinių rūšių, kurios pagrinde gyvendavo drėgnuose biotopuose. Tuo tarpu visai neseniai "Science" žurnale išėjo straipsnis, apie tai kad nuogulose priklausančiose ordoviko periodo pabaigai (prieš 450 mln. metų), kurios kaip manoma neturėjo savyje talpinti jokių stuomeninių augalų žymių, surado triletines sporas. Šios sporos turi skirtinga nuo samanų formą su būdinga "Y" formos žyme ir yra kur kas geriau prisitaikiusios išgyventi sausras. Šios, naftos paieškiniuose gręžiniuose Saudo Arabijoje surastos liekanos priklausančio kaip minimum 3 augalų rūšims, pratęsė stuomeninių augalų egzistavimo intervalą dar plius 20 mln. metų į praeitį, bei atskleidė jų atsiradimo biotopo bei geografinė prigimties klausimą.
   Veikiausiai pirmųjų stuomeninių augalų aplinkos nebuvo labai svetingos klimato atžvilgiu, nes jų gimtinė (Arabija ir Anatolija) ordoviko periodo metu buvo Gondvanos superkontinento sudėtyje, vakariniame jo pakraštyje (Scotese rekostrukcijoje prie Gondvana užrašo, pirmosios "G" raidės). Ordoviko periodas (ypač jo pabaiga), pasižymėjo ledynmetiniu klimatu kai didžioji Gondvanos superkontinento dalis būdavo padengta ledynais (kaip manoma tai galėjo prisidėti prie ordoviko pabaigos masinio išmirimo). Kaip ten bebūtu - stuomeniniai augalai nepradėjo aktyviai plisti po pasauli iki silūro periodo vidurio (prieš 430 mln. metų), ir netapo dominuojančiais augalijos komponentais iki ankstyvojo devono (prieš 416 mln metų).
    Kripto- ir trilėtinių sporų radiniai laiko atžvilgiu, bei trilėtinių sporų nuotraukos - stratigrafinė schema ir sporos.


Nuorodos:

Philippe Steemans, Alain Le Hérissé, John Melvin, Merrell A. Miller, Florentin Paris, Jacques Verniers, Charles H. Wellman. Origin and Radiation of the Earliest Vascular Land Plants // Science. 2009. V. 324. P. 353. - Straipsnis "Science" žurnale apie stuomeninių augalų atsiradimą bei šio proceso paleobiogeografinius aspektus.

Materials and Methods, SOM Text, References - lydinčio ankstesnio straipsnio informacija.

Александр Марков. Палеонтологи уточнили время и место появления сосудистых растений - Populiarus apžvalginis straipsnis "elementy.ru" tinklapyje apie stuomeninių augalų atsiradimą.

С.В.Мейен. Основы палеоботаники. 1987 (djvu, 7Mb) - Žymaus rusų paleobotaniko -  Sergejaus Mejeno parašytas paleobotanikos vadovėlis.

С.В.Мейен. Из истории растительных династий. 1971 - Populiari, anksčiau minėto autoriaus knyga apie paleobotaniką.

--
AS