Kliodinamika - Siekiant atrasti istorijos dėsnius
39 views
Skip to first unread message
Andrej S
Jul 10, 2008, 5:04:31 PM7/10/08
to G-mokslai
"Nature" žurnale pasirodė įdomus Piotro Turčino ese skirtas naujam mokslui, kurį jis pavadino - "Kliodinamika". Mokslo pavadinimas susidaro iš dviejų žodžių: "Klio" - senovės graikų istorijos mūza, "dinamika" - sen. graikų kalboje reiškia jėgą, judesio būseną. Būtent tokį pavadinimą Turčinas siūlo mokslui kurio tikslas būtu statistinių dėsningumų istoriniuose procesuose paieška. Daugelio istorikų manymų, istorija - tai procesas kuris yra per daug sudėtingas, tam kad galima būtu panaudoti kiekybinius metodus jo analizei. Jeigu visi įvykiai priklausytu nuo konkretaus konteksto - socialinės regiono struktūros, geografijos, laikotarpio ir pan. Jeigu viskas tai būtu tiesa, ir viskas priklausytu nuo istorinės kontingencijos, tuomet jokių dėsnių egzistuoti negalėtu. Tačiau kaip mini ese autorius ši prielaida nėra visiškai teisinga ir kai kurie istorijos bruožai atsikartoja nepriklausomai nuo kultūros, laikotarpio arba regiono. Pavyzdžiui imperijų vystymesi egzistuoja cikliškumai kurių metu pastebimos pilietinių karų ir nesantaikų bangos, kurios seka po staigaus populiacijos padidėjimo valstybėje stabilių laikotarpių metu. Neramumų kiekis per dešimtmetį, kaip yra apskaičiuota, kelis kart didesnis kai valstybių populiacijos mažėja (tyrimai buvo atlikti su keliomis imperinėmis valstybėmis - viduramžių ir artimos praeities Anglija, Prancūzija, Rusija ir senovės Romos imperija). Šie dėsningumai yra patikimi statistiškai, ir labai maža tikimybė kad tokie sutapimai atsirado per atsitiktinumą.
Piotro Turčino straipsniuose galima surasti taip pat įdomių teorinių modelių, paremtu empirinėmis studijomis ir grupių atrankos teorija. Jo tyrimo objektas buvo agrarinės "megaimperijos", kurių plotas buvo didesnis nei 1 mln. kv. km. Atsekant istorija nuo 3 tūkstantmečio prieš musų erą, pagal jo apskaičiavimus visą šį laikotarpį egzistavo apie 60 imperijų. Turčinas, tokių didelių žmonių bendrijų konglomeracijų atsiradimą aiškina keliautojų ir žemdirbių metaetiniu susitikimu. Dauguma imperijų atsiranda priestepiniuose regionuose (apie 90 %), kur yra dydžiausia 2 metaetinių grupių susitikimo tikimybė ir aršiausia nesantaika. Šių dviejų bendrijų skirtumai daug didesni, kaip aiškina, nei tarkime Vakarų ir Islamo. Toks tarpusavio nesupratimas ir kultūrinis nesugretinanumas paskatina didelių priešiškų antipodinių imperijų susikūrimą. Beje, tarp tų 60 imperijų yra ir Lenkijos - Lietuvos XV a. valstybė. Ir kaip tyčia, neseniai klausiausi per LTV radiją žinomo Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko interviu, kuriame jis pasakojo kaip susidarė Lietuvos didžioji kūnigaikštystė ir kaip ji išsiplėtė iki Juodosios jūros. Laidos vedėja paklausė: Kame čia esmė to pasisekimo? Ar čia kad anksčiau lietuviai aršus baisiai buvo? Bumblauskas atsakė: Kad Senovės Rusios kunigaikštystės (žemdirbiai) prisijungdavo prie Lietuvos, dėl to kad ji suteikdavo protektoratą nuo Auksinės Ordos (keliautojai) ir mainais nereikalavo kažin kokių duoklių, o tiktai tam tikro tarnavimo laiko kariuomenėje (kas tuo metu buvo tikrai nedidelis mokestis). Pavyzdys, kaip tiesiai į dešimtuką.
Tačiau kliodinamika arba istorinių procesų modeliavimas tuo nesibaigia. Tai tiktai maža dalis pavyzdžių kur galima pritaikyti aprašuomosius statistinius metodus ir dinaminius aiškinamuosius modelius istorinių ir socialinių procesų aiškinime. Ši mokslo šaka veda savo šaknis iš Rusijos, o teisingiau sakant iš buvusios TSRS. Būtent čia atsirado pirmieji darbai aiškinantis istoriją kiekybiniais metodais. Levas Gumiliovas (Лев Никола́евич Гумилёв), istorikas ir geografas, buvo žymiausias ir vienas iš pačių pirmųjų šios pakraipos atstovų. Jis sukūrė etnogenezės modėlį, aiškinanti cikliško pobūdžio tautų atsiradimo ir išmirimo procesą (apie tai galima išgirsti K. Beito biofilosofijos paskaitose). Vėliau, istorinės dinamikos aiškinimu užsiėmė žymus fizikas Sergejus Kapica (Серге́й Петро́вич Капи́ца), kuris pasiūlė "pasaulio - sistemos" modelį aiškinanti hiperbolinį žmonijos demografinio augimo pobūdį. Dabar galima surasti visą eilę šių dydžių mokslininkų pasekėjų, kurie buvo įkvėpti jų darbais. Piotras Turčinas aišku vienas iš jų.
2003 metais dalyvavau pasaulinėje jaunimo mokslinių ir techninių darbų parodoje ESI - 2003 Moskow. Šioje parodoje buvo apie 2000 dalyvių. Ir vieno iš geriausių vertinimų iš mokslo akademijos pusės, susilaukė vieno studento darbas, įeinantis į teorinės istorijos sritį, skirtas Rusijos aukštojo mokslo vystymį dinaminiam modeliui, paleidus ją savo eiga, tai yra be jokių papildomų piniginių ar restruktūrizuojančių įnašų (kitaip sakant nulinis vystymosi modelis). Panašiomis tematikomis yra atlikti ir Keldyšo taikomosios matematikos instituto darbuotojų darbai (Синергетика и прогнозы будущего). Jų tyrimai parodė, kad pvz. kai kurie sprendimai ir efektai nėra akivaizdus ir kitaip nei per modeliavimą nėra aptinkami. Tokie modeliavimų rezultatai, gali padėti efektyviau vystyti ateities valstybes ir išvengti apmaudžių klaidų. Kas nesimoko istorijos, priversti ją kartoti ;-)
Nuorodos:
"A Theory for the Formation of Large Agrarian Empires" Peter Turchin - Santa Fe instituto istorinės dinamikos grupės, imperijų dinamikos tyrimo rezultatai. Pagal Turčiną, imperijos susidaro priestepiniuose regionuose, kur dažniausiai susitinka dvi skirtingos metaetinės bendryjos (keliautojai ir žemdirbiai).
What is cliodynamics? - Peter Turchin tinklapis skirtas kliodinamikos mokslui. Nuorodos ir naujos mintis. Straipsnių reprintai.
Александр Марков "Может ли история стать настоящей наукой?" - Straipsnis elementy.ru tinklapyje, kur Markovas perpasakoja Turčino straipsnį, taip pat pateikdamas savo mintis ir svarstymus.
--
AS
Piotro Turčino straipsniuose galima surasti taip pat įdomių teorinių modelių, paremtu empirinėmis studijomis ir grupių atrankos teorija. Jo tyrimo objektas buvo agrarinės "megaimperijos", kurių plotas buvo didesnis nei 1 mln. kv. km. Atsekant istorija nuo 3 tūkstantmečio prieš musų erą, pagal jo apskaičiavimus visą šį laikotarpį egzistavo apie 60 imperijų. Turčinas, tokių didelių žmonių bendrijų konglomeracijų atsiradimą aiškina keliautojų ir žemdirbių metaetiniu susitikimu. Dauguma imperijų atsiranda priestepiniuose regionuose (apie 90 %), kur yra dydžiausia 2 metaetinių grupių susitikimo tikimybė ir aršiausia nesantaika. Šių dviejų bendrijų skirtumai daug didesni, kaip aiškina, nei tarkime Vakarų ir Islamo. Toks tarpusavio nesupratimas ir kultūrinis nesugretinanumas paskatina didelių priešiškų antipodinių imperijų susikūrimą. Beje, tarp tų 60 imperijų yra ir Lenkijos - Lietuvos XV a. valstybė. Ir kaip tyčia, neseniai klausiausi per LTV radiją žinomo Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko interviu, kuriame jis pasakojo kaip susidarė Lietuvos didžioji kūnigaikštystė ir kaip ji išsiplėtė iki Juodosios jūros. Laidos vedėja paklausė: Kame čia esmė to pasisekimo? Ar čia kad anksčiau lietuviai aršus baisiai buvo? Bumblauskas atsakė: Kad Senovės Rusios kunigaikštystės (žemdirbiai) prisijungdavo prie Lietuvos, dėl to kad ji suteikdavo protektoratą nuo Auksinės Ordos (keliautojai) ir mainais nereikalavo kažin kokių duoklių, o tiktai tam tikro tarnavimo laiko kariuomenėje (kas tuo metu buvo tikrai nedidelis mokestis). Pavyzdys, kaip tiesiai į dešimtuką.
Tačiau kliodinamika arba istorinių procesų modeliavimas tuo nesibaigia. Tai tiktai maža dalis pavyzdžių kur galima pritaikyti aprašuomosius statistinius metodus ir dinaminius aiškinamuosius modelius istorinių ir socialinių procesų aiškinime. Ši mokslo šaka veda savo šaknis iš Rusijos, o teisingiau sakant iš buvusios TSRS. Būtent čia atsirado pirmieji darbai aiškinantis istoriją kiekybiniais metodais. Levas Gumiliovas (Лев Никола́евич Гумилёв), istorikas ir geografas, buvo žymiausias ir vienas iš pačių pirmųjų šios pakraipos atstovų. Jis sukūrė etnogenezės modėlį, aiškinanti cikliško pobūdžio tautų atsiradimo ir išmirimo procesą (apie tai galima išgirsti K. Beito biofilosofijos paskaitose). Vėliau, istorinės dinamikos aiškinimu užsiėmė žymus fizikas Sergejus Kapica (Серге́й Петро́вич Капи́ца), kuris pasiūlė "pasaulio - sistemos" modelį aiškinanti hiperbolinį žmonijos demografinio augimo pobūdį. Dabar galima surasti visą eilę šių dydžių mokslininkų pasekėjų, kurie buvo įkvėpti jų darbais. Piotras Turčinas aišku vienas iš jų.
2003 metais dalyvavau pasaulinėje jaunimo mokslinių ir techninių darbų parodoje ESI - 2003 Moskow. Šioje parodoje buvo apie 2000 dalyvių. Ir vieno iš geriausių vertinimų iš mokslo akademijos pusės, susilaukė vieno studento darbas, įeinantis į teorinės istorijos sritį, skirtas Rusijos aukštojo mokslo vystymį dinaminiam modeliui, paleidus ją savo eiga, tai yra be jokių papildomų piniginių ar restruktūrizuojančių įnašų (kitaip sakant nulinis vystymosi modelis). Panašiomis tematikomis yra atlikti ir Keldyšo taikomosios matematikos instituto darbuotojų darbai (Синергетика и прогнозы будущего). Jų tyrimai parodė, kad pvz. kai kurie sprendimai ir efektai nėra akivaizdus ir kitaip nei per modeliavimą nėra aptinkami. Tokie modeliavimų rezultatai, gali padėti efektyviau vystyti ateities valstybes ir išvengti apmaudžių klaidų. Kas nesimoko istorijos, priversti ją kartoti ;-)
Nuorodos:
Peter Turchin "Arise 'cliodynamics' ", Nature, 3 July 2008 - Esė "Nature" žurnale, kur Piotras Turčinas pateikia mokslo teismui naują požiūrį į istoriją - kliodinamiką.
"CAN HISTORY BECOME AN ANALYTICAL, PREDICTIVE SCIENCE?" Peter Turchin - Apie "Вidžiąją Istoriją" (Big History)."A Theory for the Formation of Large Agrarian Empires" Peter Turchin - Santa Fe instituto istorinės dinamikos grupės, imperijų dinamikos tyrimo rezultatai. Pagal Turčiną, imperijos susidaro priestepiniuose regionuose, kur dažniausiai susitinka dvi skirtingos metaetinės bendryjos (keliautojai ir žemdirbiai).
What is cliodynamics? - Peter Turchin tinklapis skirtas kliodinamikos mokslui. Nuorodos ir naujos mintis. Straipsnių reprintai.
Александр Марков "Может ли история стать настоящей наукой?" - Straipsnis elementy.ru tinklapyje, kur Markovas perpasakoja Turčino straipsnį, taip pat pateikdamas savo mintis ir svarstymus.
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages