Trečiame 2007 metų "Geologijos Akiračių" numeryje išėjo įdomus straipsnis apie Baltijos jūros pakrančių pokyčių modeliavimą. Straipsnio autorius - Jonas Šečkus, doktorantas Warnemünde Baltijos jūros tyrimo institute, kurio darbo vadovas Jan Harff praėjusiais metais VU GMF vedė savaitės trukmės seminarų ciklą -
nuosėdinių sistemų modeliavimas.
Savo straipsnyje jis pateikia novatorišką modeliavimo metodiką ir to modeliavimo rezultatus. Remiantis paleogeografiniais, seisminės žvalgybos bei topografijos(ir atitinkamai batimetrijos) duomenimis sudaryti Baltijos Jūros pakrančių reljefo žemėlapiai, kuriuose atsispindi vaizdas nuo prieš 12 000 metų (pasibaigus ledynmečiui) iki dabarties; ir netgi
ateities (kas bus po 100 metų) Pietrytinės Baltijos Jūros dalies pakrančių modeliai.
Vykdomas taip vadinamas 4-D GIS modeliavimas - reljefo pokyčiai 2-D žemėlapių paviršiuje. Modelių pagrindą sudaro Mėjerio nuosėdinių baseinų susidarymo paradigma, kai pagrindiniai faktoriai nulemiantis baseino geometrija bei tolimesnį vystymąsi yra: struktūrinis modelis (topografija-batimetrija), sedimentacija (nuosėdų kaupimosi/erozijos greičiai), eustazija (vandens lygio svyravimai dėl ledynų tirpimo/akumuliacijos), izostazija (žemės plutos grimzdimas/kilimas).
Geologų Sąjungos Nariai (studentai) gali pasiimti naujausią "geologijos akiračių" numerį pas Eugeniją (VU GMF geologijos).
--
AS