Ar mes jau gyvename vykstant 6 masiniam išmirimui?
38 views
Skip to first unread message
Andrej S
Mar 27, 2011, 12:06:01 PM3/27/11
to G-mokslai
Visi civilizuoti žmonės žino (nors kai kurie žinodami ir neigia), kad šiuo metu žemė yra biologinės įvairovės krizės būsenoje. Žmonių (visu pirma Homo sapiens rūšies) veiklos dėka, biologinė įvairovė skurdinama jau kelias dešimtys tūkstančių metų. Žmonės yra puiki invazinė rūšis, kuri kaip manoma yra atsakinga už didžiosios dalies neafrikinės megafaunos išmirimą. Tai kad žmonės kažkada gyveno darnoje su likusia gyvąja gamta, nedaugiau kaip mitas. Tiesa sakant, absoliuti dauguma dėl žmonių kaltės išmirusių rūšių, išmirė dar prieš industrializuojantis žmonėms. Dabartinė industrinės revoliucijos sukelta civilizacijos raida yra tiktai prieš tai buvusio trendo pratęsimas. Pradžioje, plečiantis žmonijai po pasaulį, išmirė jautriausios rūšys. Šiuo metu vyksta gausesnių (individų skaičiumi) ir atsparesnių rūšių nykimas.
1992 metais žymus antropologai Ričardas Likis su Rodžeriu Levinu, parašė knygą apie šiuolaikinį biologinės įvairovės nuskurdėjimą - "6 išmirimas". Kodėl šeštasis? Autoriai dabartinį rūšių nykimą sulygino su geologinėje praeityje įvykusiais 5 didžiaisiais masiniais išmirimais, kuriuos diagnozavo analizuojant globalią jūrinių gyvūnų egzistavimo intervalų duomenų bazę Džekas Sepkoskis ir Deividas Raupas ir Čikagos universiteto. Aišku kas yra masinis o kas yra nemasinis išmirimas vis dar yra ginčų taikinys ir kai kurie mokslininkai mano, kad per visą fanerozojų (paskutiniai 542 mln. metų) galėjo įvykti dešimtys globalių biotinių krizių, o "5 masiniai išmirimai" yra tiktai viso išmirimų galios spektro dešinieji kraštutiniai nariai (nors ir dėl pačių masinių išmirimų skaičiaus dar ginčijamasi, nekalbant jau apie jų priežastys).
Bet ar toks šiuolaikinės biologinės įvairovės krizės sulyginimas su praeities masiniais išmirimais yra adekvatus? Juk šiuo metu dažniausiai išmiršta retos rūšys, tuo tarpu paleontologinis metraštis beveik be išimčių fiksuoja tiktai dažnas rūšis, kurios turi platų geografinį paplitimą. Taigi, tą ką mato paleontologai ir išsaugojimo biologai yra iš dalies skirtingi dalykai. Tam, kad galima būtu sulyginti praeities ir dabarties dėsningumus, reikia sugalvoti kaip konvertuoti paleontologinius dėsningumus į dabartinius procesus ir mastus.
Kaip tik tokį paleontologinių ir dabarties (neontologinių) išmirimų dėsningumų palyginimą atliko Kalifornijos universiteto paleontologai ir išsaugojimo biologai (Barnosky et al., 2011). Autoriai apybrėžia masinius išmirimus kaip globalias biologines krizes, kurių metu išnyko daugiau nei trys ketvirtadaliai rūšių (t.y. >75%). Būtent šia bendra savybe, kaip nustatyta pagal paleontologinius tyrimus, pasižymėjo 5 didieji masiniai išmirimai fanerozojaus eono metu. Būtent naudojant šį ganėtinai aukštą kriterijų, mokslininkai bandė suprasti ar dabartiniai rūšių nykimo tempai gali pasiekti šią ribą ir tokiu būdu įžengti į didžiojo masinio išmirimo kategoriją.
Autoriai rašo, kad dabartinių rūšių išmirimo rizika pamatuota tiktai 2,6 % visų iki šiol apibūdintų dabartinių rūšių. Tai apsunkina globalaus išnykimo poveikio įvertinimą visai biosferai. Dar reikia turėti omeny, kad daugelyje 100 % ištirtų kladų, duomenys yra nepakankami arba nepatikimi. Nagrinėjant kitų mažiau ištirtų taksonų išmirimo riziką manoma, kad duomenys ne visuomet yra reprezentatyvus, t.y. jie dažnai būna iškreipti, todėl nustatant klados kaip visumos sudedamųjų rūšių vidutinę išmirimo riziką, naudojami įvairus statistinio subsamplingo metodai (iš turimų duomenų, pakartotinai atsitiktinai paimami poaibiai).
Norėdami palyginti išmirimų dinamiką praeityje ir dabartyje, mokslininkai palygino kaip išmirimo greičiai (išmirimų kiekis per duotą laiko intervalą) ir galios (kiek išmirė rūšių duoto išmirimo įvykio metu) priklauso nuo matuojamo laiko intervalo. Kaip parodė skaičiavimai, sulyginus fanerozojaus išmirimo greičius, kvartero periodo išmirimo greičius, holoceno epochos ir dabartinius išmirimo greičius - Ismirimo _greiciai _vs_matavimo _intervalas.jpg, kuo trumpesniuose laiko intervaluose mes matuojame išmirimo greičius, tuo didėja jų įverčių dispersija. Taip atsitinka dėl to, kad daugumoje trumpų intervalų, išmirimai apskritai neįvyksta (taigi, dauguma trumpalaikiu yra ties 0 įverčiu), tuo tarpu kai kada, kaip šiuo metu, išmirimai vyksta labai dideliu greičiu ir jeigu juos ekstrapoliuti į milijonus metų - jų galia tampa milžiniška. [Tačiau, kaip ir visad būna su evoliucijos greičių matavimais, atsiranda neigiama greičių priklausomybė nuo matavimo mastelio. Tai iš dalies yra matematinis artefaktas. Nes išmirimų greitis nėra monotoniška funkcija ir ilguose masteliuose daug laiko intervalų su ypač mažu kiekių išmirimu sumuojami su keletu ypač didelių ir sumoje gaunasi, kad greičiai yra ganėtinai maži.] Taip pat autoriai įvertino, kokia galėtu būti išmirimo galia apskaičiavus jau žinomus antropogeninius rūšių išmirimus kladose bei prie jų pridėjus nykstančias rūšis - Ismirimo_galia.jpg. Matoma, kad pagal galią, šiuolaikinė biotos krizė toli gražu neprilygsta masiniams išmirimams jei skaičiuoti jau išmirusias rūšis. Tačiau, jeigu pridėti nykstančias rūšis, situacija atrodo ganėtinai pavojingai, nes daugelyje kladų nykstančios (arba esančios pavojuje) rūšys sudaro iki kelių dešimčių procentų. Ypač didelę grėsmę patyria amfibijos, dėl jų neatsparumo įvairioms infekcijoms (ypač grybelinėms), kurios šiuo metu keliauja tarp kontinentų dėka žmonių globalaus judėjimo. Teoriniai ekologiniai skaičiavimai, kurie yra paremti rūšių kiekio ir geografinio gyvenamosios teritorijos ploto pokyčių skaičiavimais, irgi duoda tuos pačius rezultatus, kad jeigu esami trendai išliks, antropogeninio išmirimo metu išnyks 21 - 52 % visų rūšių.
Kai parodė, autorių atlikti išmirimų greičių ir galios palyginimai, masinio išmirimo mastus šiuolaikinė krizė gali pasiekti šimtmečių iki tūkstantmečio laikotarpio bėgyje - Ismirimo _greiciai _vs_galia.jpg. Kaip žinoma iš paleontologinių duomenų, masiniai išmirimai įvyksta tuomet kai tarpusavyje interferuoja keli neigiami faktoriai, kaip pvz. klimato perturbacijos, atmosferos sudėties pasikeitimai, asteroidų susidūrimas su žeme, ugnikalnių išsiveržimai ir/arba biotiniai ekologiniai veiksniai. Šiuo metu mes taip pat galime pamatyti keletą įvairios prigimties stresorių, veikiančių išmirimo dinamiką. Tai visų pirma kvartero periode prasidėję didieji apledėjimai, kurie pakeitė fizinį-geografinį bei klimatinį aplinkos režimą per paskutinius ~ 2,6 milijonus metų. Prie to šiuo metu prisideda ir žmonija, kurios dėka atsirado keletas pragaištingų veiksnių: vykstant CO2 koncentracijos didėjimui, aukštėja temperatūra ir kinta atmosferos ir hidrosferos cirkuliacijos pobūdis; vyksta buveinių fragmentacija žmonių pasėliais ir ganyklomis bei greitkeliais (ypač idiotiškai atrodo dabartinės mintys apie greitkelio tiesima Serengečio nacionaliniame parke); aplinkos tarša; permedžiojimas ir peržvejojimas; invazinių rūšių plitimas bei žmonių biomasės augimas. Kaip ir praeityje, reikia tikėtis, kad šie veiksniai interferuos tarpusavyje netiesiniais keliais dėka gausių atgalinių ryšių išvardytuose procesuose.
Šiuolaikinio išmirimo galia yra kur kas mažesnė nei istoriškai užfiksuotų masinių išmirimų geologinėje praeityje. Tačiau, mes galime pasiekti sulyginamą būsena vos per keletą amžių. Todėl, reiktu įdėti visas įmanomas pastangas, tam, kad išsaugoti biologinę įvairovę kol dar yra ką saugoti.
Nuorodos į G-mokslus susijusiomis temomis:
6 Masinis Išmirimas?
Kaip ekologiniai požymiai nulemia žinduolių išmirimo riziką?
Žmonių makroekologija - kas mus daro sėkminga invazine rūšimi?
Kokia bus gyvybė vandenynuose, jei įvyktu dar vienas masinis išmirimas?
Paukščių evoliucija salose - unikalūs gyvenimo stiliai bei žmogus kaip diversifikacijos faktorius
Nuoroda:
Barnosky Anthony D., Nicholas Matzke, Susumu Tomiya, Guinevere O. U. Wogan, Brian Swartz, Tiago B. Quental, Charles Marshall, Jenny L. McGuire, Emily L. Lindsey, Kaitlin C. Maguire, Ben Mersey & Elizabeth A. Ferrer. 2011. Has the Earth’s sixth mass extinction already arrived? Nature Volume: 471, Pages: 51–57 - Straipsnis "Nature" žurnale apie šiuolaikinė biologinės įvairovės krizę ir jos mastų palyginimą su geologinėje praeityje užfiksuotais didžiaisiais masiniais išmirimais.
--
AS
1992 metais žymus antropologai Ričardas Likis su Rodžeriu Levinu, parašė knygą apie šiuolaikinį biologinės įvairovės nuskurdėjimą - "6 išmirimas". Kodėl šeštasis? Autoriai dabartinį rūšių nykimą sulygino su geologinėje praeityje įvykusiais 5 didžiaisiais masiniais išmirimais, kuriuos diagnozavo analizuojant globalią jūrinių gyvūnų egzistavimo intervalų duomenų bazę Džekas Sepkoskis ir Deividas Raupas ir Čikagos universiteto. Aišku kas yra masinis o kas yra nemasinis išmirimas vis dar yra ginčų taikinys ir kai kurie mokslininkai mano, kad per visą fanerozojų (paskutiniai 542 mln. metų) galėjo įvykti dešimtys globalių biotinių krizių, o "5 masiniai išmirimai" yra tiktai viso išmirimų galios spektro dešinieji kraštutiniai nariai (nors ir dėl pačių masinių išmirimų skaičiaus dar ginčijamasi, nekalbant jau apie jų priežastys).
Bet ar toks šiuolaikinės biologinės įvairovės krizės sulyginimas su praeities masiniais išmirimais yra adekvatus? Juk šiuo metu dažniausiai išmiršta retos rūšys, tuo tarpu paleontologinis metraštis beveik be išimčių fiksuoja tiktai dažnas rūšis, kurios turi platų geografinį paplitimą. Taigi, tą ką mato paleontologai ir išsaugojimo biologai yra iš dalies skirtingi dalykai. Tam, kad galima būtu sulyginti praeities ir dabarties dėsningumus, reikia sugalvoti kaip konvertuoti paleontologinius dėsningumus į dabartinius procesus ir mastus.
Kaip tik tokį paleontologinių ir dabarties (neontologinių) išmirimų dėsningumų palyginimą atliko Kalifornijos universiteto paleontologai ir išsaugojimo biologai (Barnosky et al., 2011). Autoriai apybrėžia masinius išmirimus kaip globalias biologines krizes, kurių metu išnyko daugiau nei trys ketvirtadaliai rūšių (t.y. >75%). Būtent šia bendra savybe, kaip nustatyta pagal paleontologinius tyrimus, pasižymėjo 5 didieji masiniai išmirimai fanerozojaus eono metu. Būtent naudojant šį ganėtinai aukštą kriterijų, mokslininkai bandė suprasti ar dabartiniai rūšių nykimo tempai gali pasiekti šią ribą ir tokiu būdu įžengti į didžiojo masinio išmirimo kategoriją.
Autoriai rašo, kad dabartinių rūšių išmirimo rizika pamatuota tiktai 2,6 % visų iki šiol apibūdintų dabartinių rūšių. Tai apsunkina globalaus išnykimo poveikio įvertinimą visai biosferai. Dar reikia turėti omeny, kad daugelyje 100 % ištirtų kladų, duomenys yra nepakankami arba nepatikimi. Nagrinėjant kitų mažiau ištirtų taksonų išmirimo riziką manoma, kad duomenys ne visuomet yra reprezentatyvus, t.y. jie dažnai būna iškreipti, todėl nustatant klados kaip visumos sudedamųjų rūšių vidutinę išmirimo riziką, naudojami įvairus statistinio subsamplingo metodai (iš turimų duomenų, pakartotinai atsitiktinai paimami poaibiai).
Norėdami palyginti išmirimų dinamiką praeityje ir dabartyje, mokslininkai palygino kaip išmirimo greičiai (išmirimų kiekis per duotą laiko intervalą) ir galios (kiek išmirė rūšių duoto išmirimo įvykio metu) priklauso nuo matuojamo laiko intervalo. Kaip parodė skaičiavimai, sulyginus fanerozojaus išmirimo greičius, kvartero periodo išmirimo greičius, holoceno epochos ir dabartinius išmirimo greičius - Ismirimo _greiciai _vs_matavimo _intervalas.jpg, kuo trumpesniuose laiko intervaluose mes matuojame išmirimo greičius, tuo didėja jų įverčių dispersija. Taip atsitinka dėl to, kad daugumoje trumpų intervalų, išmirimai apskritai neįvyksta (taigi, dauguma trumpalaikiu yra ties 0 įverčiu), tuo tarpu kai kada, kaip šiuo metu, išmirimai vyksta labai dideliu greičiu ir jeigu juos ekstrapoliuti į milijonus metų - jų galia tampa milžiniška. [Tačiau, kaip ir visad būna su evoliucijos greičių matavimais, atsiranda neigiama greičių priklausomybė nuo matavimo mastelio. Tai iš dalies yra matematinis artefaktas. Nes išmirimų greitis nėra monotoniška funkcija ir ilguose masteliuose daug laiko intervalų su ypač mažu kiekių išmirimu sumuojami su keletu ypač didelių ir sumoje gaunasi, kad greičiai yra ganėtinai maži.] Taip pat autoriai įvertino, kokia galėtu būti išmirimo galia apskaičiavus jau žinomus antropogeninius rūšių išmirimus kladose bei prie jų pridėjus nykstančias rūšis - Ismirimo_galia.jpg. Matoma, kad pagal galią, šiuolaikinė biotos krizė toli gražu neprilygsta masiniams išmirimams jei skaičiuoti jau išmirusias rūšis. Tačiau, jeigu pridėti nykstančias rūšis, situacija atrodo ganėtinai pavojingai, nes daugelyje kladų nykstančios (arba esančios pavojuje) rūšys sudaro iki kelių dešimčių procentų. Ypač didelę grėsmę patyria amfibijos, dėl jų neatsparumo įvairioms infekcijoms (ypač grybelinėms), kurios šiuo metu keliauja tarp kontinentų dėka žmonių globalaus judėjimo. Teoriniai ekologiniai skaičiavimai, kurie yra paremti rūšių kiekio ir geografinio gyvenamosios teritorijos ploto pokyčių skaičiavimais, irgi duoda tuos pačius rezultatus, kad jeigu esami trendai išliks, antropogeninio išmirimo metu išnyks 21 - 52 % visų rūšių.
Kai parodė, autorių atlikti išmirimų greičių ir galios palyginimai, masinio išmirimo mastus šiuolaikinė krizė gali pasiekti šimtmečių iki tūkstantmečio laikotarpio bėgyje - Ismirimo _greiciai _vs_galia.jpg. Kaip žinoma iš paleontologinių duomenų, masiniai išmirimai įvyksta tuomet kai tarpusavyje interferuoja keli neigiami faktoriai, kaip pvz. klimato perturbacijos, atmosferos sudėties pasikeitimai, asteroidų susidūrimas su žeme, ugnikalnių išsiveržimai ir/arba biotiniai ekologiniai veiksniai. Šiuo metu mes taip pat galime pamatyti keletą įvairios prigimties stresorių, veikiančių išmirimo dinamiką. Tai visų pirma kvartero periode prasidėję didieji apledėjimai, kurie pakeitė fizinį-geografinį bei klimatinį aplinkos režimą per paskutinius ~ 2,6 milijonus metų. Prie to šiuo metu prisideda ir žmonija, kurios dėka atsirado keletas pragaištingų veiksnių: vykstant CO2 koncentracijos didėjimui, aukštėja temperatūra ir kinta atmosferos ir hidrosferos cirkuliacijos pobūdis; vyksta buveinių fragmentacija žmonių pasėliais ir ganyklomis bei greitkeliais (ypač idiotiškai atrodo dabartinės mintys apie greitkelio tiesima Serengečio nacionaliniame parke); aplinkos tarša; permedžiojimas ir peržvejojimas; invazinių rūšių plitimas bei žmonių biomasės augimas. Kaip ir praeityje, reikia tikėtis, kad šie veiksniai interferuos tarpusavyje netiesiniais keliais dėka gausių atgalinių ryšių išvardytuose procesuose.
Šiuolaikinio išmirimo galia yra kur kas mažesnė nei istoriškai užfiksuotų masinių išmirimų geologinėje praeityje. Tačiau, mes galime pasiekti sulyginamą būsena vos per keletą amžių. Todėl, reiktu įdėti visas įmanomas pastangas, tam, kad išsaugoti biologinę įvairovę kol dar yra ką saugoti.
Nuorodos į G-mokslus susijusiomis temomis:
6 Masinis Išmirimas?
Kaip ekologiniai požymiai nulemia žinduolių išmirimo riziką?
Žmonių makroekologija - kas mus daro sėkminga invazine rūšimi?
Kokia bus gyvybė vandenynuose, jei įvyktu dar vienas masinis išmirimas?
Paukščių evoliucija salose - unikalūs gyvenimo stiliai bei žmogus kaip diversifikacijos faktorius
Nuoroda:
Barnosky Anthony D., Nicholas Matzke, Susumu Tomiya, Guinevere O. U. Wogan, Brian Swartz, Tiago B. Quental, Charles Marshall, Jenny L. McGuire, Emily L. Lindsey, Kaitlin C. Maguire, Ben Mersey & Elizabeth A. Ferrer. 2011. Has the Earth’s sixth mass extinction already arrived? Nature Volume: 471, Pages: 51–57 - Straipsnis "Nature" žurnale apie šiuolaikinė biologinės įvairovės krizę ir jos mastų palyginimą su geologinėje praeityje užfiksuotais didžiaisiais masiniais išmirimais.
--
AS
Šarūnas Ašmantas
Mar 28, 2011, 5:03:57 AM3/28/11
to g-mo...@googlegroups.com
Pats savaime išmirimas nėra nei gerai, nei blogai. Paprastai po kiekvieno išmirimo prasideda naujų rūšių susidarymas. Jeigu yra laisva ekoniša, tai ji būtinai per kurį tai laiką bus užimta. Kiekvienas Žemės evoliucijos etapas turi savo ypatumus. Dabartinį išmirimą reiktų vertinti, kaip naują vystymosi etapą. Turėkite omenyje kad praktiškai per 300 metų, šalia „bio“ atsirado „techno“. Todėl kalbėti apie tolimesnę biosferos evoliucija reiktų nepamirštant technosferos. Po truputį tarp jų atsiranda koevoliucija (sakykime kultūros naudingos „ekologiškai energetikai“, privers sumažėti natūralių ekosistemų plotus).
Andrej S
Mar 28, 2011, 6:57:54 AM3/28/11
to g-mo...@googlegroups.com
Be abejo išmirimai (net ir masiniai) yra svarbus biotos vystymosi elementas. Bet jei įvyktu masinis išmirimas o biotoje dominuotu invazinės rūšys, biologinės įvairovės atsistatymas įvyktu tiktai per keliolika milijonų metų. Neaišku ar apskritai žmonės dar tuomet egzistuos (o kaip rodo paleontologinis metraštis, žinduolių rūšys dažniausiai tiek netempia). Tokiu būdu žmonija faktiškai save pasmerktu egzistavimui nuskurdintoje biotoje.
--
AS
"Blogai" ar "gerai" - tai yra filosofijos o ne mokslo klausimai. Savaime niekas nėra nei gerai nei blogai o priklauso nuo subjekto tikslų ir tiktai subjekto atžvilgiu turi kažkokią prasmę. Valgyti žmogui maistą yra gerai. Tačiau, organizmams kurie yra nužudomi dėl to, kad kažkam reikia valgyti - tai yra blogai. [arba atvirkštinis Pvz. krokodilams valgyti žmones yra gerai, bet mums tai blogai]. Aš siūlyčiau išplėsti moralės normas už žmonijos ribų, įtraukiant ir kitus organizmus bei aplinką (tokiu būdu postuluojant naują moralę). Tuomet, mes turėtumėme pakeisti savo elgesį tokiu būdu, kad kuo mažiau kenktumėme kaip kitiems žmonėms taip ir kitiems nežmoginiams organizmams. Kažkada ir kitokie žmonės (kitaip kalbantys ir ypač atrodantys) buvo skaitomi nežmonėmis ir nevertais užuojautos, dabar tas pats yra ir su kitais organizmais, kai skaitoma, kad jei jie nėra žmonės - jie neturi teisės egzistuoti ir jie yra vertingi tik tiek, kiek jie mums yra naudingi. Tai ganėtinai ciniškas požiūris, kurį reiktu keisti.
--
AS
canis
Mar 28, 2011, 8:06:54 AM3/28/11
to g-mo...@googlegroups.com
andrėjau, tai ne ciniškas požiūris, o istorinis palikimas nuo religinio požiūrio..("dievas sukūrė žmogų, o po to visą, kas gyva tam, kad tarnautų žmogui")..antropocentrizmas, mano galva, yra neatsiejama nuo monoteistinių religijų....man teko susidurti su antropocentristu lygirturėjusiubūtaplinkosaugininku, kuris pasakė: "na, žuvo trisdešimtketuri jūriniai ereliai per dešimt metų, sumažėjo bendra paukščių populiacija ir įvairovė visų rūšių, bet juk tai vėjo energija! žmonėms gi reikai energijos, o tai žalia energija. nemanau, kad šioje vietoje reiktų statyti paukščius į pirmąją vietą."..(kalba ėjo apie bioįvairovei svarbią teritoriją globaliai nystančioms ar gręsiančioms išnykimu rūšims)..
bet nesileiskim vėl į religiją.
dėl greitkelio per serengetį - apsurdas didžiausias. o kažkada tanzanija netgi geriau tvarkėsi serengetyje nei kenija ir patarinėjo pastarajai dėl infrastruktūros, valdymo ir vietinių....tačiau aš šališkai manau, kad, nepaisant to, koks tai absurdas, nepaisant tarptautinio spaudimo, kuris, manau bus ir yra, greitkelis bus nutiestas....
manau, kad diskusija dėl masinio išmirimo yra ne "ar jis vyksta", o "kiek mes dėl to kalti" ir "kiek gilią duobę sau kasam" bei "ką galimnorimreikia padaryti, kad būtų geriau"....
baltas,
šiaurys
2011/3/28 Andrej S <s.an...@gmail.com>
--
G-mokslų konferencijos taisyklės:
http://docs.google.com/Doc?id=dgrhjhmq_114c9m79m
SGMD biblioteka:
http://www.sgmd.gf.vu.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=15&Itemid=33
Video paskaitos:
http://video.google.com/videosearch?q=Student%C5%B3+Gamtinink%C5%B3+Mokslin%C4%97+Draugija
Robertas Stankevic
Mar 28, 2011, 6:15:41 PM3/28/11
to g-mo...@googlegroups.com
Ačiū, įdomus straipsnis. Sunkiai suprantami grafikai.
2011/3/28 canis <cani...@gmail.com>
Šiaip tokia mintis buvo atėjus, kad tokiems, kaip dabar, laikams atėjus, žmonių pasaulį tiktų valdyti vienai stipriai valstybei, negu, kad būtų jų daug. Dabar yra daug valstybių ir kultūrų/religijų. Valstybės/kultūros tarpusavyje konkuruoja ir konkuruos, dėl nepasitikėjimo viena kita ir įtarimais grėsme (normalus požiūris). Jeigu šalis būtų viena, arba tiesiog stipriai dominuojanti kitų atžvilgiu (hegemonija), tai jos valdžia galėtų reguliuoti visą planetą, ir esant gerai aukščiausiai valdžiai, galėtų priimti globalius sprendimus reguliuojant žmogaus-biotos santykius, kurie dažniausiai būna draudimų forma, ir mažina ūkio pajėgumą (mažina BVP). Kai yra 2+ šalys, tada vienai priimant tokį neekonomišką sprendimą, kita/-os norės jo nepriimti, kad gautų pranašumo. Tad viską reguliuojanti hegemonija būtų į naudą, bet tik jeigu joje nebūtų blogos viršūnės, kuri verstų žmonių pasaulį į be galo vartotojišką imperijos centrą ir išnaudojamas/skurdinamas kolonijas;
Ne viskas nuo žmonių požiūrio ir moralinių nuostatų priklauso. Jeigu bus kelios šalys ir vienoje iš jų bus vien "žalieji", kitose - stipriai vartotojiški ir daug besidauginantys, antropocentriški žmonės, tai tada "žaliųjų" šalis vistiek turės priimti kitų šalių žaidimo taisykles, nes antraip galės būti sugriauta/pavergta dėl silpnos savo energetikos ir ekonomikos, nepajėgi pasipriešinti. Gal kiek primintų Tibeto ir industrializuotosios Kinijos santykius;
Gal ekonomiškai ir įstatymiškai įtakingų žmonių tarpe "žalių" žmonių didesnė koncentracija pagerintų padėtį.
2011/3/28 canis <cani...@gmail.com>
manau, kad diskusija dėl masinio išmirimo yra ne "ar jis vyksta", o "kiek mes dėl to kalti" ir "kiek gilią duobę sau kasam" bei "ką galimnorimreikia padaryti, kad būtų geriau"....
Ne viskas nuo žmonių požiūrio ir moralinių nuostatų priklauso. Jeigu bus kelios šalys ir vienoje iš jų bus vien "žalieji", kitose - stipriai vartotojiški ir daug besidauginantys, antropocentriški žmonės, tai tada "žaliųjų" šalis vistiek turės priimti kitų šalių žaidimo taisykles, nes antraip galės būti sugriauta/pavergta dėl silpnos savo energetikos ir ekonomikos, nepajėgi pasipriešinti. Gal kiek primintų Tibeto ir industrializuotosios Kinijos santykius;
Gal ekonomiškai ir įstatymiškai įtakingų žmonių tarpe "žalių" žmonių didesnė koncentracija pagerintų padėtį.
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages