Paukščių tėvinė globa - protėvynių dinozaurų palikimas

9 views
Skip to first unread message

Andrej S

unread,
Dec 20, 2008, 5:50:02 PM12/20/08
to G-mokslai
Daugelis neskraidančių, beketerių paukščių turi neįprastą jauniklių prižiūrėjimo formą - juos prižiūri vien patinai. Daugumoje kitų paukščių rūšių (Neognathae infraklasė), jauniklius prižiūri ir patinai ir patelės, ir tiktai 10 % rūšių jauniklius prižiūri vien tiktai patelės. Šitoks vaizdas stipriai kontrastuoja su kitų stuburinių duomenimis: tiktai 5% žinduolių rūšių, patinai dalyvauja jauniklių priežiūroje, ir dar mažiau pas šiuolaikinius roplius. Taigi, paukščių tėvinė globa, pagal viską turėtu būti primityvus požymis. Bet kaip įmanoma patikrinti šį teiginį? Atsakymas būtu sekantis - nebent sužinoti kokiu būdu prižiūrėjo savo jauniklius tiesioginiai paukščių protėviai dinozaurai.
Būtent tokiu tyrimu užsiėmė šešių paleontologų komanda iš JAV.  Kad sužinoti kaip dinozaurai augindavo savo jauniklius praeityje, reikia sužinoti kokios priklausomybės egzistuoja tarp dabartinių gyvūnų. Kaip jau yra nustatyta, paukščių patelės prieš formuojant kiaušinius, aplinkui kaulus užaugina rezervinį audinį, kuris vėliau yra naudojamas kaip žaliava auginant mineralinį kiaušinio dangalą. Prieš tai rastos 3 dinozaurų rūšys, perinčios ant lizdų. Padarius jų ilgųjų kaulų histologinius tyrimus, paaiškėjo kad nei vienas iš tų dinozaurų individų neturėjo šio savotiško audinio bei vėlesnio jo naudojimo žymių. Taigi, tai būtu pirmas įrodymas, nurodantis kad kiaušinius perėjo patinai.
Antra atrasta priklausomybė yra ta, kad jeigu jauniklius prižiūri patinai, dažniausiai pas tas rūšys būna kur kas didesnės dėtis, nei pas kitas analogišką kūno dydį turinčias paukščių rūšys. Šiek tiek mažesnės dėtys tuose rūšyse kur jauniklius prižiūri vien tiktai patelė, ir pačios mažiausios pas tas rūšys kur jauniklius prižiūri ir patelės ir patinai. Tokia priklausomybė, atsiranda dėl to kad patinas gali susilaukti kur kas daugiau vaikų nei patelė, nes vienos patelės kiaušinių bendrą tūrį stipriai riboja jos organizmo dydis. O patinas gali savo ruožtu susilaukti jaunikliu su keleta patelių, ir bendrą kiaušinių tūri jau riboja tiktai jo sugebėjimas prižiūrėti didžiulę dėtį.
Taip atlikus perinčių dinozaurų fosilijų kūno dydžių matavimus ir jų palyginimus su visos kiaušinių dėties  tūriu, buvo nustatyta kad jie proporcingai savo kūno dydžiui turėjo labai dideles dėtis. Tam kad patikrinti kokiam modeliui dinozaurų duomenys mažiausiai prieštarauja (ar vien paukščių patinų, vien patelių, patinų+patelių arba roplių patelių) buvo sukurti šias kategorijas aprašantys tiesinės regresijos modeliai. Vėliau, remiantis AIC (Akaike Informacijos Kriterijus) buvo nustatyta kuris iš 4 konkuruojančiu modeliu geriau atitinka išeities duomenys. Ir pasirodo, kad naudojant šį kriterijų tėvų (patinų) globos modelis nuo 1,8 iki 3,6 kartų geriau aprašo priklausomybę nei kiti modeliai.
Šis tyrimas parodo kad tėvynė paukščių globa yra primityvus paukščių požymis, paveldėtas dar iš dinozaurų protėvių, o dviejų tėvų arba vien tik patelės dalyvavimas jauniklių auginime yra vėliau, evoliucijos eigoje įgytas požymis.

Prie laiško prisegtas failas su grafikais kuriuose parodyti 4 modeliai:  paukščių tėvų (patinų), paukščių mamų (patelių), paukščių abiejų tėvų ir roplių mamų globos modeliai. 3 ištirti dinozaurai, visuose 4 grafikuose parodyti kaip stori oranžiniai rombai (net ir vizualiai matosi kad jie lokalizuojasi arčiausiai "paukščių tėvų globos"  regresijos linijos) -  4_Modeliu_Palyginimas

Nuorodos:
Avian Paternal Care Had Dinosaur Origin - Straipsnis "Science" apie tėvinės globos prigimti pas paukščius.
Who's Your Daddy? - Tyrimo pristatymas "Science" žurnale
Dinosaur Dads Took Care of Nest - ScienceNow populiari šio tyrimo apžvalga
Caring for Dinosaur Babies - apie dinozaurų lizdų radinius ir dinozaurų rūpinimosi savo atžalomis

--
AS
4_Modeliu_Palyginimas.JPG

Gustina

unread,
Dec 21, 2008, 4:49:12 AM12/21/08
to g-mo...@googlegroups.com
    Įdomi apžvalga, Andrejau. Ačiū! :) Tik man pasidarė įdomu, kodėl vien paukščių patelių prižiūrimos dėtys būna didesnės nei abiejų tėvų saugomos dėtys. Gal kas girdėjote/skaitėte apie tai? Ir ar tai būdinga tik beketeriams (neskraidantiems) paukščiams, ar visiems?

                 Gustina

Andrej S

unread,
Dec 21, 2008, 7:03:27 AM12/21/08
to g-mo...@googlegroups.com
   Šiaip tokia statistinė priklausomybė ir man pasirodė keista (tyrimo autoriai jai nepateikia paaiškinimo). Juk logiškai mastant tėvo pagalba turėtu padidinti galimos dėties dydį (pvz. jaunikliai gautu daugiau maisto), ir ji turėtu būti didesnė nei vienišos patelės. Tačiau, galbūt porose perintys paukščiai turi kažkokių kitų, bendrų elgesio savybių, kurios gali nulemti mažesnę dėti (gal būt jie tampa K-strategais (?) ir labiau apeliuoja į jauniklių išsaugojimo tikimybę o ne į jų kiekį).
  Kiek pateikta tyrime, šios statistinė priklausomybės buvo gautos naudojant visų dabartinių paukščių filogenetinių atšakų duomenys. Tiktai kaip minėta, beketeriai paukščiai beveik išskirtinai priklauso patinų-auklių elgesio kategorijai. Jauniklius prižiūri vien tiktai patinai beveik pas visus Palaeognathae (beketeriai+tinamų paukščiai+ keistos išmirusios grupės). Bendrai paėmus, panašu į tai kad patelių dalyvavimas jauniklių auginime pas paukščius verčiau yra nukrypimas nei norma, ir įpatingai pasireiškia Neognathae infraklasėje.


--
AS

Gustina

unread,
Dec 21, 2008, 9:10:43 AM12/21/08
to g-mo...@googlegroups.com
    Gal pagalvokime apie pavyzdžius, tada ir paaiškės (man ką tik nušvito protas pamąsčius ;)). Pirmas galvon atėjęs tik motinos prižiūrimos dėties pavyzdys - kurapka. Jei neklystu, jos augina vaikus vienos, be patinų. Vados būna didelės (12-24 kiaušiniai!). Kokios būklės išsirita kurapkiukai? Nagi pūkų kamuoliukai, kurie vos išdžiuvę jau laksto ir patys maitinasi. Motinos funkcija - išperėti juos, o po to jau saugoti nuo plėšrūnų. Žinoma, iš tokių gausių vadų suauga nedaug individų, tad vištinius paukščius ( ir kitų grupių paukščius, kurių jaunikliai yra vadinamojo "vištinio" tipo - vos išsiritę jau gali patys savim pasirūpinti) gal ir būtų galima vadinti r-strategais. Kitas pvz. - varna. Jauniklius prižiūri abu tėvai,  jauniklių būna vidutiniškai 5. Išsiritę būna akli, pliki ir visokie kitokie - tiesiog bejėgiai. Tokie bejėgiai paukščių jaunikliai vadinami "varninio" tipo. Tėvai juos maitina, šildo, moko, varniokų ir užauga didžioji dalis iš dėties. Taigi varninio tipo jauniklius turintys paukščiai yra K-strategai. Taigi, mano galva čia šuo ir pakastas, kad vien motinos prižiūrimos dėtys yra didesnės nei abiejų tėvų - skiriasi jauniklių išsivystymo lygis vos išsiritus. Ar bus pritariančių/paneigiančių mano versiją? :)

               Gustina

Andrej S

unread,
Dec 21, 2008, 11:39:20 AM12/21/08
to g-mo...@googlegroups.com
Kiek siekia mano žinios, ši hipotezė neprieštarauja turimiems faktams :-) Taigi, gali būti kad daug ką nulemia jauniklių tipas.

--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages