Atviro kodo principai mokslinių straipsnių leidyboje
Darius Kazlauskas
programomis. Vartotojai vis dažniau vietoj MS Explorer naršyklės
naudoja Mozilla Firefox, vietoj MS Office - Open Office, nuo MS
Windows pereina prie Linux, beje pati Google naudoja AK programas,
skatina AK judėjimą http://code.google.com/soc/2007/ . AK produktai
dažniausiai yra nemokami, tačiau reikia laikytis tam tikrų sąlygų,
kurios aprašytos licencijoje. Populiariausia licencija, kurią naudoja
ir aukščiau minėtos AK programos - GNU Bendroji Viešoji Licencija (GNU
General Public Licence
http://en.wikipedia.org/wiki/GNU_General_Public_License ). Ji leidžia
platinti, modifikuoti, netgi parduoti programą, su vienintelę sąlyga -
kartu reik pateikti programos kodą. Atviro kodo principai pasirodė
labai efektyvūs kuriant programinę įrangą, panašias idėjas bando
įgyvendinti mokslo bendruomenė.
2003 m. pasirodė vienas pirmųjų atviros prieigos (open access) (toliau
AP) žurnalų - PLoS Biology. Šiuo metu Lundo universiteto virtualioje
bibliotekoje http://www.doaj.org/ jų yra 2900. Open access licencija
kaip ir GPL leidžia jums platinti, išversti straipsnį ir naudoti jo
dalis savo darbuose su sąlyga, kad nurodysite naudojamo straipsnio
šaltinį http://en.wikipedia.org/wiki/Open_access .
Mokslo bendruomenė jau suprato, kad senoji straipsnių publikavimo
sistema, kuomet parduota "popierinė" ar elektroninė žurnalo versija
padengia jo leidimo išlaidas, jau atgyveno. Ji netinka šiandienos
sparčiai besivystančiam mokslui bei prieštarauja elementariai
socialinių santykių logikai ir etikos normoms, pvz., mokslininko
tyrimus apmoka valstybė iš visuomenės surinktais pinigais
(mokesčiais), tai kodėl jis dar turi mokėti pinigus norėdamas
peržiūrėti minėto mokslininko darbo rezultatus? Beje mokama ne
mokslininkui, o tą straipsnį platinančioms leidykloms. Tai yra
neetiška, žinant, kad informacijos talpinimo, perdavimo ir priežiūros
savikaina internete vis mažėja. AP taip pat skatina tarpdisciplininius
tyrimus bei galėtų mažinti mokslininkų superspecializaciją, užsidarymą
savo siauroje srityje, juk visuomenė turi teisę nutraukti finansavimą
žurnalo apie lūpakojų daugiakojų sistematiką leidimui, jeigu jį skaito
tik maža bendruomenė žmonių, leidžiančių jį.
Mokami straipsniai ir specializuoti žurnalai, aukštos jų kainos ir
maži tiražai tiesiog prieštarauja centrinei mokslinio pažinimo idėjai.
Galų gale kam egzistuoja mokslas? - praturtinti žmonijos žinias apie
ją supančią aplinką ar praturtinti leidėjų kišenes?
Tiesa straipsnių leidybos perėjimas prie AP vyksta ne taip sklandžiai
kaip tikėtasi. Dažnai žurnalai besiskelbiantys, kad jų straipsniai yra
AP (open access) iš tikrųjų būna tik nemokamos prieigos (free access).
Pastarosios atveju jūs galite nemokamai parsisųsti ir skaityti
straipsnį, tačiau norint pvz., paimti paveikslėlį iš straipsnio jums
teks prašyti autorių sutikimo. Nemokama prieiga tai tas pats kas duoti
vaikui LEGO mašinėlę ir leisti jam tik žiūrėti į ją, o ne išrinkti ar
modifikuoti.
Gaila, kad žmonija dar sunkiai suvokia kiek naudos gali duoti AP. Taip
pat kaip kuriant AP genetinės informacijos duomenų bazes nieks
nesitikėjo, kad jos bus tokios naudingos.
Parengta pagal:
When Is Open Access Not Open Access?
http://biology.plosjournals.org/perlserv/?request=get-document&doi=10.1371%2Fjournal.pbio.0050285&ct=1
Результаты научных исследований должны быть открыты для всех
http://elementy.ru/news/430618
Научная информация должна быть открытой
http://www.svobodanews.ru/Article/2006/05/18/20060518133633147.html
Malonu, kad Lietuvos mokslų akademijos leidyklos žurnalus galima
atsisiųst nemokamai:
http://www.maleidykla.katalogas.lt/
Seniau Lietuvos geologų sąjunga leisdavo parsisiųsti jų leidžiamą
žurnalą "Geologijos akiračiai" http://www.lgt.lt/lgs/veikla.cgi
Mokslo populiarinimo žurnalai:
Mokslas ir gyvenimas:
http://ausis.gf.vu.lt/mg/
Mokslas ir technika:
http://neris.mii.lt/mt/
--
Su pagarba
Darius Kazlauskas
http://groups.google.com/group/g-mokslai
+370 60191333
Jurgis Pralgauskis
https://lists.akl.lt/pipermail/akl/2007-November/003488.html
--
Jurgis Pralgauskis
mob.: 865-765-656, +37061677613; skype: dz0rdzas;
Don't worry, be happy :) and make things better ;)
reikalaukime ATVIRŲ ir nepriklausomų STANDARTŲ:
http://www.noooxml.org/petition-lt
http://www.openstandards.eu/
Darius Kazlauskas
open access pasisako, gaila, kad g-mokslų bendruomenei aktyvumo
trūksta (priešingai nei AKL (tiesa ten vartotojų daugiau)), bet
tikiuosi, kad plėsimės, beje vietinis VU GMF laikraštis "Žalias" žada
straipsnį apie G-mokslų konferenciją parašyt.
Andrej S
gaila, kad g-mokslų bendruomenei aktyvumo
trūksta (priešingai nei AKL (tiesa ten vartotojų daugiau)
Su straipsnių platinimu visos problemos nesibaigia. Yra dar viena mokslinių žaidimų pusė - nepublikuoti Peer Review žurnaluose duomenų rinkiniai. T. y. problemos su rankraščiais. Kol informacija nepaskelbta kuriame nors žinomame moksliniame žurnale, tos informacijos savininkas negali turėti jos autorystei jokių pretenzijų. Todėl pavyzdžiui daugeliui nėra prieinamos disertacijos, jų kopijas dažniausiai turi ginimo komisijos nariai, disertacinio darbo gynėjas ir mažiausiai 3 žinomų bibliotekų fondai (taigi bendrai apie 10 kopijų). Patys disertacijų gynėjai neturi suinteresuotumo jas platinti, nes ne visi duomenis arba mintis yra publikuotos. Šiuo atveju reikalingos procedūros, rankraščių informacijos įteisinimui. Tokia padėtis sukėlė kai kurias kuriozines situacijas: pasak vieno mano dėstytojo, XX a. pradžios žymus Lietuvos geologas ir paleontologas J .Dalinkevičius stengdamasis apsaugoti informaciją apie savo turimus pavyzdžius sudarė tiktai jam vienam žinoma kodavimo sistemą, ir dabar 30 metų po jo mirties niekas negali suprasti iš kur tie pavyzdžiai ir kaip jie tarpusavyje yra susiję. Taigi, jeigu nepavyks iškoduoti , tokius pavyzdžius drąsiai galima būtu mesti į šiukšlyną. Taigi kol kas informacijos nuosavybės klausimas yra slidus dalykas, bent jau rankraščių lygyje.
--
AS
Jurgis Pralgauskis
prestigious and extensive Editorial Board
http://www.scientificjournals.org/ :)
On Nov 11, 2007 11:06 PM, Mantas <povil...@meganet.lt> wrote:
> Sveiki,
>
> > Savo laiške jūs rašėt, apie kainos absurdiškumą, kai leidėjas gauna
> > turinį už dyką. Savo klausimu aš norėjau parodyti, kad turinio gavimas
> > už dyką nėra toks jau savaime neįprastas dalykas. Taip, yra daug autorių
> > kurie gauna honorarus, bet taip pat yra gausybė autorių, kurie susimoka
> > už tai, kad jų kūrinius išspausdintų.
> Iprastas ar neiprastas, nuo to absurdiskumas nepasikeicia.
>
> > Kokius argumentus?
> Argumentus, kuriuos isdesciau ankstesniuose laiskuose - kad nera nei turinio
> sukūrimo savikainos, nei recenzavimo savikainos, ir galbut yra nedidele
> redagavimo savikaina (pvz: http://cr.yp.to/bib/20050504-copyediting.txt).
>
> > Ką aš išskaičiau, tai tik prezumpciją, kad leisti
> > žurnalus leidėjams iš principo nieko nekainuoja.
> Tai isvada is pateiktu argumentu - ishskyros leidybos ir talpinimo internete
> (ir redagavimo) kastus kitokiu nera.
>
> > Tai nėra argumentas,
> > nes aš galėčiau sužinoti pavyzdžiui kainas kiek kainuoja sumaketuoti
> > vieną puslapį ir kiek kainuoja jį atspausdinti. Jos tikrai nėra nulinės.
> > Nors aišku malonu, kad galų gale išsiaiškinome, kad jūs laikote jas
> > nulinėmis.
> Kur as rasiau, kad maketavimo ir atspausdinimo kainas laikau nulinemis?
>
> > > Norite pasakyti open-access zurnalu tipografine kokybe yra prastesne nei
> > > paid-access?
> >
> > Kodėl jums taip atrodo? Aš parašiau, kad kai tipografinės kokybės nėra
> > yra blogai. Kur buvo užsiminta apie open-access žurnalų tipografinę
> > kokybę?
> Tai aisku blogai, bet prie ko cia tada? Jei yra ir pas tuos ir pas tuos tai
> siuo klausimu niekas nepasikeicia.
>
> > O kodėl jie turėtų ja rūpintis? Recenzuotojai taip, nes jie ir taip
> > nieko negauna, bet kodėl turėtų rūpintis leidėjai? Žurnalas open access,
> > taigi pinigų iš jo negausi. Leidyklos yra pelno siekiančios
> > organizacijos, kam joms dalinti labdarą?
> >
> Kaip tai negaus pinigu? Jus iki galo neissiaiskinote siulomo modelio.
>
> > Tai ne aš noriu atimti, o jūs norite. Bent jau taip buvo galima suprasti
> > iš jūsų laiškų, nes visuose juose leidėjai aprašyti naudojant epitetą
> > absurdiškas.
> __Paid access leidejai imantys keturzenklius skaicius uz metine
> prenumerata___, o ne apskritai leidejai.
>
> > O kodėl jie tai turėtų daryti? Aš pakartosiu, kad leidyklos yra pelno
> > siekiančios organizacijos, kodėl jos kažką turėtų daryti už dyką?
> Jos nedarys to uz dyka.
>
> > Hm, žmonėms straipsnis bus prieinamas ne už valstybės pinigus, bet už
> > tai, kad kaštus padengs autoriai, kurių dauguma lėšas gauna iš
> > valstybės. Kaip šitai suprasti? Ką aš norėjau pasakyti, kad jeigu
> > laisvą priėjimą nuperka valstybė, tai ar nenorės ji jį riboti ne savos
> > valstybės piliečiams? Dabar valstybė nuperka priėjimą institucijoms,
> > kurias ji kontroliuoja. Open-access yra atviras visam pasauliui, ar
> > norės pvz JAV mokėti už laisvą priėjimą Iranui? Dėl politinių priežasčių
> > aišku nenorės, taigi open-access pasidarys atviras tik „teisingiems"
> > žmonėms, o jeigu alternatyvos open-access neliks, gausis kažkoks keistas
> > atviras priėjimas. Free as a beer, but not as a speech. Turim gražią
> > idėją apie open-acces ir paprastais loginiais žingsniais nueinam prie
> > cenzūros. Tą savo laiškuose aš ir norėjau pabrėžt, idėja iškelta graži,
> > bet apie jos įgyvendinimą kažkodėl nutylima.
> Nezinau kokia cia ideja jus parasete, bet tikrai ne open access. Valstybe
> pirktu ne priejima, o savo mokslininko publikacijos zurnale spausdinima. Del
> to zurnalas butu atviro priejimo.
>
>
> > Vienos valstybė šelps kitos valstybės piliečius, kaip jau viršuj
> > aprašiau.
> Aprasete ne i tema, jei dar nesupratote.
>
> > Na va perėjom ir prie esminių argumentų, tu neteisus, nes nieko nemoki
> > ir nieko nežinai :) Informaciją aš traukiu iš visur kur yra įmanoma, ir
> > manau, kad savoje srityje visus laisvai prieinamus šaltinius daugiau
> > mažiau žinau. Kodėl jūs preziumuojate, kad yra priešingai? Ir kaip
> > pavyzdžiui ištraukti nemokamą informaciją, jeigu ieškai tam tikro
> > autoriaus idėjos aprašymo, kuris yra mokamame žurnale, o nemokama
> > informacija yra tik originalios idėjos nuotrupos kitų autorių
> > straipsniuose? Mano srityje (ekonometrija, statistika, matematika) liūto
> > dalį nemokamos informacijos sudaro preprintai, prezentacijos ir
> > dėstytojų konspektai. T.y. informacija, kuri nepraėjo ar dar neatėjo iki
> > leidėjų ir recenzentų.
> Jeigu taip, tai mazai tikimybes, kad jusu patirtis su nemokamais saltiniais
> pasitvirtins su open access, nes ten informacija bus praejus ir leidejus, ir
> recenzentus. Uz tai ir klausimas is kur jus traukiat, nes nuo to priklauso
> kokybe (kas turbut yra akivaizdu).
>
> > > Priklauso nuo to, kokias problemas jus norit spresti. As pradziai galiu
> > > pateikti tokia:
> > > 1) Prie moksliniu tyrimu rezultatu neprieina leidejams pinigu nemokantys
> > > zmones (tiek mokslininkai, tiek mokesciu moketojai, kurie per valstybe ir
> > > yra tu tyrimu uzsakovai) - issprestu.
> >
> > Kuriame laiške aš sakiau, kad šitos problemos spręsti nereikia? Taip
> > atviras priėjimas šitą problemą išspręstų. Kita vertus kiek tai yra
> > problema bendru mąstu? Didesnė dalis mokslininkų prieina prie straipsnių
> > per savo universitetą arba per savo kolegas, kurie prieina per savo
> > universitetą. Kiek mokesčių mokėtojų realiai nori prieiti prie tyrimų
> > rezultatų? Didesnė dalis mokesčių mokėtojų knygų neskaito, tai kodėl jie
> > norėtų vargintis skaitydami tyrimų rezultatus? Didesnė dalis, kuri nori,
> > gali prieiti per mokslininkus, kurie gali prieiti. Kur kas didesnė
> > problema manau yra kaina, ją sumažinus tikrai problemų išsispręstų
> > daugiau. Jeigu straipsnius galėtum užsisakinėt per iTunes už 1€, tai
> > niekas per daug ir nesiskųstų.
> Tai kainos isvis neliks, ishspres ir sia problema :)
>
> > Tie argumentai, kurie sako, kad leidėjams nieko niekas nekainuoja.
> __Beveik__ niekas. Ir cia yra isvada, o ne argumentai.
>
> _______________________________________________
> AKL mailing list
> A...@akl.lt
> https://lists.akl.lt/mailman/listinfo/akl
>
>
--
Jurgis Pralgauskis
omni: 8-616 77613; teledema: 8-657 65656;
jabber: jur...@akl.lt; skype: dz0rdzas;
Don't worry, be happy :) and make things better ;)
Reikalaukime http://www.openstandards.eu/
Naudokime http://mokslui.akl.lt